Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartis

2021-03-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-87-1036/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-02
Bylos Nr.
II-87-1036/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00114-2021-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą atmesti.
Teisėjas
Mindaugas Povilanskas (pirm.)
Pareiškėjas
K. K.
Suinteresuotas asmuo
L. L.
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-87-1036/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00114-2021-2Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. kovo 2 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, dalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Anai Zacharevič-Slautienei, pareiškėjai K. K., suinteresuotam asmeniui L. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs K. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. gruodžio 23 d. nutarimo, kuriuo nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo teisena,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) pareigūnas 2020 m. gruodžio 23 d. priėmė nutarimą, kuriuo nepradėjo administracinio nusižengimo teisenos, nenustačius L. L. veiksmuose administracinio nusižengimo požymių. Skundžiame nutarime nurodoma, kad policijos komisariate gautas K. K. pareiškimas dėl L. L. patraukimo administracinėn atsakomybėn dėl galimai jos padaryto kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimo. Pareiškime K. K. nurodė, kad eismo įvykiui kilti įtakos turėjo būtent L. L. neatsargūs veiksmai, kuriais ji pažeidė KET 9 ir 42 punktus. Skundžiamame nutarime pažymima, kad vadovaujantis ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiu sprendimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, kurį priėmęs prokuroras, kitos eismo įvykio dalyvės – L. L. veiksmuose KET pažeidimų neįžvelgė. K. K. sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą neskundė, todėl jam įsiteisėjus K. K. atžvilgiu buvo priimtas nutarimas, kuriuo ji nubausta pinigine baudą, kurią sumokėjo, kas patvirtina jos sutikimą su padarytu KET pažeidimu. Todėl nenustačius L. L. veiksmuose administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena jos atžvilgiu negali būti pradėta.

Šalies argumentai

K. K. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą ir įpareigoti Instituciją atlikti administracinio nusižengimo tyrimą dėl L. L. KET pažeidimo. Skunde nurodoma, kad 2020 m. rugpjūčio 23 d. apie 19 val. 48 min., kelyje (duomenys neskelbtini), ties posūkiu į (duomenys neskelbtini), L. L., nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių ir į kitą važiuojamosios dalies pusę, būdama pėsčioji, ėjo ne per perėję. Tuo metu ji, važiuodama kolonoje (duomenys neskelbtini) organizuojamoje akcijoje, vairuodama motociklą, važiuojamojoje kelio dalyje partrenkė L. L.. Dėl tokių L. L. veiksmų Institucijos prašė ją patraukti administracinėn atsakomybėn už KET 9 ir 42 punkto pažeidimus. Kartu pažymėjo, kad vien tą aplinkybė, jog neapskundė jos atžvilgiu priimto nutarimo, nepanaikina fakto, kad L. L. kirto važiuojamąją kelio dalį ne per pėsčiųjų perėją, kas užtraukia administracinę atsakomybę, ir darytina išvada, jog Skundžiamas nutarimas priimtas skubotai ir nepagrįstai.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į skundą prašo skundo netenkinti ir Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad L. L. veiksmuose administracinio nusižengimo požymių nenustatė nei ikiteisminiam tyrimui vadovavęs ir nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmęs prokuroras, nei tyrimą atlikęs tyrėjas, todėl buvo priimtas Skundžiamas nutarimas L. L. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisenos nepradėti. Priimant Skundžiamą nutarimą buvo vadovautasi ne tik prokuroro, neįžvelgusio L. L. veiksmuose administracinio nusižengimo požymių ir nutraukusio ikiteisminį tyrimą dėl nagrinėjamo įvykio, pozicija, bet taip pat buvo vertinama visų surinktų faktinių įrodymų visuma, o būtent proceso dalyvių parodymai, įvykio vietos schema, vietos apžiūros protokolas, nuotraukos. Nors K. K. skunde pareiškė, kad L. L. pažeidė KET 42 punkto reikalavimus, o būtent kirto gatvę ne per perėją, tačiau KET 42 punkte nurodytos galimybės pėstiesiems kirsti kelią, nesant matomumo zonoje perėjos arba sankryžos, kai yra tam tikros sąlygos, kurias L. L. įvykdė.

K. K. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė L. L. patraukti atsakomybėn už KET pažeidimus. Papildomai parodė, kad nors Institucijos atsiliepime nurodoma, jog pėsčioji įsitikino, kad eiti saugu, bet kadangi įvyko įvykis, tai nebuvo saugu eiti, asmuo pažeidė KET ir liko nenubausta. Nagrinėjamas įvykis įvyko užmiestyje, tarpmiestiniame kelyje, važiuojamoje dalyje, pėsčiųjų perėjos ten nėra. Tuo metu ten eismas buvo labai didelis, po renginio visi važiavo link Vilniaus, kamščiai, eismo ir oro sąlygos buvo prastos, kelio danga buvo drėgna. Ji nelenkė iš dešinės, neaplenkė mašinos, buvo tik įvažiavusi į stotelę, kur leidžiama sustoti stotelės sustojimo pradžioje.

Šalies argumentai

L. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad laikėsi visų atsargumo priemonių, t. y. dairėsi į visas puses, dideliu greičiu atlekiančio motociklo nesitikėjo, buvo šalikelėje ir kelio kristi neketino, neplanavo eiti į važiuojamąją kelio dalį, perėjos jai nereikėjo ieškoti, ten jos ir nebuvo. Toje vietoje buvo stotelė autobusui, motociklas ten atsirasti niekaip negalėjo, ji viską įvertino.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsilipime išdėstytą poziciją ir pažymėjo, kad nagrinėjamoje vietoje eismas vyksta viena eismo juosta, buvo spūstis, važiavo automobilių kolona. L. L. įsitikino, kad eiti saugu, automobilių kolona stovėjo, ji negalvojo, kad kas važiuos. Eismo įvykis įvyko viešojo transporto sustojimo aikštelėje, joks viešas transportas nevažiavo. Pats susidūrimas įvyko viešojo transporto stotelėje, nes automobilis, iš kurio išlipo L. L. stovėjo juostoje. Pėsčioji automobiliui buvo iš dešinės, o motociklas automobilį apvažinėjo iš dešinės pusės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 641 straipsnis įpareigoja teismą nagrinėjant bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, gavęs Institucijos atsiliepimą į skundą, teismo posėdžio metu išklausęs proceso dalyvius, daro išvadą, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. gruodžio 23 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Pagal ANK 2 straipsnio 3, 4 dalis asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo ir jo padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Nagrinėjamu atveju L. L. gali būti patraukta administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog ji pažeidė KET 42 punktą, kuriame numatyta, kad į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra, – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms. Rekomenduojama, kad tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui pėstieji, eidami į kitą važiuojamosios dalies pusę, neštųsi šviečiantį žibintą arba vilkėtų ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būtų prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad L. L. ėjo ne pėsčiųjų perėjoje, šią faktinę aplinkybę pripažįsta ir pati, tačiau iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, o būtent iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, fotolentelių matyti, kad įvykio vietoje sankryžos ar pėsčiųjų perėjos žmogaus regėjimo lauke nebuvo. Šią aplinkybę patvirtino ir pati pareiškėja K. K. Minėtame KET 42 punkte numatyta ir tam tikra išimtis, kad nesant matomumo zonoje perėjos ar sankryžos numatyta galimybė eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgtose vietose. Nagrinėjimo įvykio metu vyko renginys, eismas vyko viena eismo juosta, buvo susidariusi automobilių kolona, automobiliai nejudėjo. Pėsčioji L. L. išlipo iš stovinčio automobilio, iš automobilio dešinės pusės žiūrint automobilių judėjimo kryptimi, išlipo į viešojo transporto salelę, joks viešas transportas nevažiavo, t. y. įsitikino jog eiti saugu. Pažymėtina, kad pati pareiškėja važiuodama motociklu, pažeidė KET, įvažiuodama į kelią pažymėtą kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir (arba) raide „A“, kuriame kitoms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama (KET 181 punktas), dėl ko ir buvo nubausta, savo kaltės neginčijo, paskirtą piniginę nuobaudą sumokėjo. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame be kita ko konstatuota, kad eismo įvykis įvyko dėl K. K. neatsargių veiksmų, o L. L. veiksmuose KET pažeidimų neįžvelgta.

Teismas pažymi, kad pareiškėjos išdėstytos aplinkybės, jog Skundžiamas nutarimas priimtas skubotai ir nepagrįstai, nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis ir tai, kad administracinį tyrimą atlikusio pareigūno jos buvo įvertintos pareiškėjos nenaudai, neduoda pagrindo išvadai, jog duomenys buvo tirti ir vertinti neobjektyviai. Vien tik pareiškėjos K. K. siekis patraukti L. L. administracinėn atsakomybėn ir tam tikrų veiksmų vertinimas, nesudaro pagrindo L. L. veiksmų vertinti kaip priešingų teisės normoms. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad L. L. veiksmuose nenustatyta administracinio nusižengimo požymių, pareiškėjos skundas atmestinas ir Skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas.

Teismas, remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. gruodžio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas