Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), besimokantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 178 straipsnio 2 dalį (keturios nusikalstamos veikos), 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtosios bausmės subendrintos ir paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės apribojimas aštuoniems mėnesiams;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, kuris buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas keturiems mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtoji bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nuosprendžiu, ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir trims mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant trejiems metams (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. K. 2016 m. sausio 30 d., apie 19.00 val. – 20.00 val., stadione, esančiame Vilniaus Aleksandro Puškino mokyklos teritorijoje, esančioje Gabijos g. 8, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, paprašęs paskambinti, iš nukentėjusiojo A. R. paėmė mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 6“ su jame buvusia „Omnitel“ kortele ir negražinęs jo pasišalino, tokiu būdu pagrobė A. R. priklausantį turtą, kurio vertė 729 Eur.

Šiais savo veiksmais M. D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu M. D. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė, kad dėl jos padarymo gailisi. Kaltinamasis paaiškino, jog su juo susiekė V. S., kuris pasiūlė pagrobti telefoną. Su tokiu pasiūlymu sutiko. V. S. pasiūlė vakare susitikti prie stadiono, į kurį turėjo ateiti ir A. R.. V. S. sakė, jog anksčiau buvo susitikęs su A. R. ir užsirašė šio mobiliojo telefono kodą. Kaltinamasis teigė, jog stadione, kuris yra netoli Aleksandro Puškino mokyklos, priėjo prie A. R. ir pradėjo su juo bendrauti. Paprašė A. R. leisti paskambinti mobiliojo ryšio telefonu. A. R. leido paskambinti telefonu. Vėliau V. S. skambinėjo į A. R. mobiliojo ryšio telefoną ir prašė leisti pasikalbėti su kaltinamuoju. Telefoninio pokalbio metu V. S. pasakė bėgti su telefonu. M. D. K. teigė, jog jis pabėgo su paimtu telefonu, telefonas buvo su dėklu, kurio vertė galėjo būti 20 Eur. Mobiliojo ryšio telefoną pagrobė 2016 m. sausio 30 d., apie 20.00-21.00 val. Kitą dieną pagrobtą telefoną pardavė lombarde, gautus pinigus išleido pats vienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu M. D. K. parodė, kad 2016 m. sausio 30 d., apie 19.00 val. – 20.00 val., jis susitiko su V. S.. V. S. turėjo nueiti susitikti su nepažįstamu vaikinu, apžiūrėti mobiliojo ryšio telefoną, užsirašyti ekrano užrakinimo slaptažodį. V. S. jam pasakė, kad jis nueitų prie Aleksandro Puškino mokyklos, kur turi būti vaikinas, kurio turi paprašyti leisti paskambinti mobiliuoju telefonu. Jam nuėjus prie Aleksandro Puškino mokyklos, stadione su šuniuku vaikščiojo vaikinas, vaikinui buvo apie 16 metų. Vaikino paprašė leisti paskambinti mobiliojo ryšio telefonu. Vaikinas davė savo pilkos spalvos telefoną „Iphone 6“, kuris buvo su juodos spalvos dėklu, telefono stiklas buvo sudaužytas. M. D. K. teigė, jog vaikinui prisistatė ne savo vardu, tačiau kokiu vardu prisistatė, nurodyti negalėjo. Iš vaikino telefono skambino D. K., tačiau šiam prisiskambinti nepavyko. M. D. K. teigė, kad į telefoną paskambino V. S. ir pasakė, kad jis su telefonu bėgtų link Medeinos gatvėje esančios parduotuvės „Maxima“. Jis pabėgo link Medeinos gatvės, kur tuo metu buvo vaikinas, iš kurio paėmė telefoną, pasakyti negalėjo, kadangi nematė. V. S. sakė, kad telefoną atneštų jam, o kitą dieną nurodė, jog telefoną turi nunešti vaikino, iš kurio paėmė telefoną, tėvui. Mobiliojo ryšio telefoną 2016 m. sausio 31 d. pardavė Kalvarijų turguje. (b. l. 39-40)

Ikiteisminio tyrimo metu M. D. K. taip pat parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Laikosi savo parodymų, duotų ankstesnės apklausos metu. Nurodė, jog dėl vagystės labai gailisi. (b. l. 48-49)

Ikiteisminio tyrimo metu V. S. parodė, kad jis pažįsta A. R.. A. R. jį informavo, jog kažkoks vaikinas pagrobė iš jo telefoną. A. R. paklausė, kaip tas vaikinas atrodė, o A. R. apibūdino vaikiną. Jis suprato, kad telefoną pagrobė M. D. K., kadangi pažinojo šį asmenį bei žinojo, kad jis mėgsta imti svetimus daiktus. Su A. R. susitarė tą pačią dieną arba kitą dieną nueiti pas M. D. K. ir susigrąžinti telefoną. Nuėję į M. D. K. namus, šio namuose nerado, juose buvo tik jo tėvai, kuriems paaiškino, kas nutiko. A. R. liko laukti M. D. K., o liudytojas nuėjo namo. V. S. teigė, jog jam einant namo paskambino A. R. tėvas, kuris ėmė klausinėti, kur jo sūnus. A. R. tėvui buvo paaiškinta, kad telefono vagis buvo rastas, o A. R. to vaikino laukia pas šio tėvus. A. R. buvo be telefono, todėl jo tėvas paprašė jį nuvesti pas sūnų. V. S. teigė, kad jis su A. R. tėvu susitiko Justiniškėse prie „Norfa“ parduotuvės, ten buvo ir policijos pareigūnai. V. S. buvo liepta parodyti, kur gyvena M. D. K.. Jis nurodymą įvykdė. V. S. tvirtino, jog jis su M. D. K. tikrai nesitarė pagrobti telefono, tikrai M. D. K. nesakė eiti į stadioną ir prašyti telefono pasiskambinti, neliepė jam skambinti. M. D. K. skambutis iš A. R. telefono tikrai nebuvo joks ženklas, jog pavyko gauti A. R. telefoną ir, kad galima privažiuoti jį pasiimti. (b. l. 56-57)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. R. parodė, kad 2016 m. sausio 30 d., apie 22.00 val., jo sūnui A. R. sportuojant stadione, kuris yra prie mokyklos, esančios Gabijos g. 8, Vilniuje, prie jo priėjo nepažįstamas vaikinas užkalbino ir įtikinęs, kad sugedo jo telefonas, paprašė sūnaus duoti mobiliojo ryšio telefoną paskambinti. Sūnui padavus vaikinui mobiliojo ryšio telefoną „Iphone“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su jame buvusia „Omnitel“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) kalbėdamas pabėgo link parduotuvės „Maxima“, esančios Gabijos g. 30, Vilniuje. Dėl pavogto telefono buvo padaryta 750 Eur turtinė žala. (b. l. 15)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. R. taip pat parodė, kad telefono, kuris buvo pagrobtas, jis atsisako, nes telefonas yra apgadintas. A. R. nurodė, jog už telefoną kiekvieną mėnesį mokėjo, o naudotis juo negalėjo. Kai pirko telefoną išsimokėtinai, jis kainavo 750 Eur. Telefonas buvo su dėklu, kurio vertė 20 Eur. A. R. aiškino, jog jam buvo padaryta 770 Eur turtinė žala, taip pat 500 Eur neturtinė žala. Neturtinę žalą vertina minėta suma, nes dėl vagystės turėjo sugaišti daug laiko tiek vykdamas į policiją, tiek bendraudamas su vieno įtariamojo tėvais, tiek dėl patirto streso, kai sužinojo, kad sūnus apvogtas. (b. l. 17)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. R. parodė, kad 2016 m. sausio 30 d. jam būnant stadione, esančiame prie Aleksandro Puškino mokyklos, prie jo priėjo anksčiau nematytas vaikinas, kuris prisistatė ir pasakė, jog jam baigėsi sąskaita, išsikrauna telefonas ir paprašė duoti paskambinti telefonu. A. R. teigė, jog vaikinas padiktavo telefono numerį, o jis šį numerį surinko ir davė vaikinui. Vaikinas skambino, bet jam niekas neatsiliepė, todėl telefonas buvo atiduotas. Vėliau vaikinas dar kartą paprašė jo paskambinti, bet jam vėl telefono niekas nepakėlė. Liudytojas aiškino, jog jis telefonu paskambino V. S. ir klausė šio, kada jis ateis. Pokalbio metu V. S. paklausė, ar nukentėjusysis yra vienas, jam buvo atsakyta, jog kartu yra vienas vaikinas. V. S. nurodė, jog vaikinas yra jo pažįstamas ir paprašė leisti su vaikinu pakalbėti. V. S. telefonu pakalbėjo su vaikinu. Vėliau V. S. dar porą kartų skambino ir prašė duoti telefonu pakalbėti su vaikinu. Vaikinas kelis kartus bandė telefonu kažkam paskambinti. Vienu metu vaikinas kažkam prisiskambino ir kalbėjo. Tuo metu, kai jie vienas nuo kito šiek tiek išsiskyrė, pamatė, kad vaikinas sėdasi į automobilio (keleivio vietą) ir išvažiuoja. A. R. nurodė, jog telefoną pagrobęs asmuo buvo trumpų šviesių plaukų, avėjo mėlynus ,,Adidas“ batus, buvo apsirengęs sportinius drabužius, lieso kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio, apie 16 metų amžiaus. Vaikiną galėtų atpažinti. A. R. nurodė, jog grįžęs namo apie vagystę papasakojo tėvui. Tėvas paskambino į policiją. Po dviejų dienų tėvas paėmė telefono išklotinę, kurioje buvo matyti, kad po telefono vagystės iš jo numerio buvo skambinta telefono numeriu, kuris priklauso V. S.. Jis parašė V. S. į ,,Facebook“, nurodė, kad jo pažįstamas pagrobė telefoną. V. S. sakė, kad padės atgauti telefoną, sakė, jog pirmadienį prieš mokyklą V. S. atgaus ir atiduos jo telefoną, tačiau telefonas nebuvo grąžintas. Vieną dieną susitiko su V. S. Medeinos stotelėje ir jis jį nuvedė į vaikino, kuris pagrobė telefoną, namus, kurie yra (duomenys neskelbtini). Vaikino namuose nebuvo, o buvo tik jo tėvai. (b. l. 22-23)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. K. parodė, kad 2016 m. žiemą, dienos neatsimena, vakare į namus atvyko du nepažįstami vaikinai. Vaikinukai ieškojo jos sūnaus, nes jis prieš keletą dienų pagrobė vieno vaikino telefoną. M. D. K. tuo metu namuose nebuvo. Vienas iš vaikinų paaiškino, kad jos sūnus su juo stadione bendravo, paprašė telefono, kažkam paskambino ir su telefonu pabėgo. I. K. pažadėjo, kad telefonas jam bus grąžintas. Vakare grįžo sūnus ir prisipažino, kad pavogė vaikino telefoną. Sūnus telefoną be dokumento pridavė Kalvarijų gatvėje esančiame lombarde. I. K. teigė, jog telefoną iš lombardo išpirko. Atgavusi telefoną skambino vaikino, iš kurio buvo pagrobtas telefonas, tėvui, norėjo telefoną grąžinti, bet vaikino tėvas atsisakė telefoną paimti, kadangi buvo pradėtas tyrimas. Telefonas buvo perduotas policijai. (b. l. 29)

Iš A. R. pareiškimo matyti, kad 2016 m. sausio 30 d., apie 22.00 val., jo sūnui sportuojant prie mokyklos, esančios Gabijos g. 8, priėjo nepažįstamas vaikinas, kuris paprašė duoti paskambinti telefonu ir su juo pabėgo. Pagrobtas telefonas „Iphone“, padaryta 750 Eur materialinė žala. (b. l. 8)

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. sausio 30 d. 22.21 val. Bendrasis pagalbos centras gavo A. R. pranešimą, kad prieš dešimt minučių prie jo sūnaus, sportavusio stadione, priėjęs vaikinas prisistatė ir paprašė paskambinti. Sūnui leidus paskambinti telefonu, vaikinukas ėmė bėgti, įsėdo į pilkos spalvos automobilį ir nuvažiavo link Gabijos g., esančios parduotuvės „Maxima“. Pavogtas MRT „Iphone 6“, kuriame yra „Omnitel“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). (b. l. 10)

Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. R. atpažino telefoną pavogusį asmenį iš veido bruožų, iš striukės, nes tuo metu jis buvo su tokia pačia. Kartotekoje nurodytas asmuo yra M. D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 25-27)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta informacija, jog iš A. R. pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas „Iphone“ buvo priduotas UAB „DND LT“ lombarde „Lombas“, esančiame Kalvarijų g. 59A, Vilniuje, o vėliau iš to paties lombardo telefonas išpirktas. Siekiant įsitikinti, ar tikrai iš nukentėjusiojo pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas „Iphone 6“ buvo priduotas Kalvarijų g. 59A, Vilniuje, esančiame lombarde, buvo nuvykta į minėtą lombardą ir bendrauta su lombardo darbuotoju, kurio paprašyta pateikti priduodamų daiktų registracijos žurnalą. Patikrinus žurnalą duomenų apie tai, kad pats M. D. K. ar kitas asmuo būtų pridavęs mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 6“ nenustatyta. (b. l. 41)

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Iphone 6“, IMEI (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, su juodos spalvos dėklu, juodos spalvos ekranu. Ekranas yra sudaužytas. (b. l. 42-44)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad M. D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Pats M. D. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, jog jis 2016 m. sausio 30 d., vakare, būdamas stadione, esančiame prie Vilniaus Aleksandro Puškino mokyklos, esančios Gabijos g. 8, Vilniuje, A. R. davus jam pasinaudoti mobiliojo ryšio telefonu, su šiuo mobiliojo ryšio telefonu pabėgo. Kaltinamojo parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, patvirtina, jog jis dar prieš susitikdamas su A. R., turėjo tikslą pagrobti mobiliojo ryšio telefoną. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina A. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Iš šio nukentėjusiojo parodymų matyti, kad 2016 m. sausio 30 d., kai jis buvo stadione, esančiame prie Aleksandro Puškino mokyklos, prie jo priėjo vaikinas, su kuriuo buvo bendraujama. Nukentėjusysis vaikinui davė pasinaudoti turėtu mobiliojo ryšio telefonu. Vaikinas su mobiliojo ryšio telefonu pasišalino iš įvykio vietos. A. R. ikiteisminio tyrimo metu atpažino M. D. K. kaip vaikiną, kuris pagrobė mobiliojo ryšio telefoną. Faktą, jog būtent M. D. K. pagrobė mobiliojo ryšio telefoną, patvirtina ir V. S. bei I. K. parodymai. Faktą, kad buvo pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas „Iphone 6“, patvirtina tiek paties M. D. K., tiek A. R. parodymai, A. R. pareiškime, BIRT ataskaitų žiūryklėje, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuoti duomenys.

Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir (ar) kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog M. D. K. turėjo suvokti ir suvokė, kad A. R. supranta, jog kaltinamasis, pasišalindamas su jam pasinaudoti duotu mobiliojo ryšio telefonu, grobia svetimą priklausantį turtą. Taigi teismas konstatuoja, jog M. D. K. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, kadangi jis atvirai pagrobė svetimą, A. R. priklausantį turtą.

Iš Akcijos užsakymo kopijos, taip pat mokėjimo kvito kopijos matyti, jog už mobiliojo ryšio telefoną A. R. sumokėjo 729 Eur, todėl konstatuotina, jog M. D. K. pagrobė būtent tokios vertės mobiliojo ryšio telefoną, o ne kaip buvo nurodyta kaltinime 750 Eur vertės turtą. Minėtos aplinkybės pakeitimas kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturi ir jos nekeičia.

M. D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). M. D. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas M. D. K. bausmę, atsižvelgia į tai, kad jis, būdamas nepilnamečiu, padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 4 dalis), į nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį. Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad M. D. K. iki nusikalstamos veikos, už kurios padarymą yra nuteisiamas šiuo nuosprendžiu, buvo teistas vieną kartą, šiuo metu jam yra priimti trys apkaltinamieji nuosprendžiai, iš kurių vienas nėra įsiteisėjęs, visais atvejais kaltinamajam buvo priimti nuosprendžiai už nusikaltimų nuosavybei padarymą, jis yra baustas administracine tvarka, taip pat ir už pažeidimus nuosavybei, dalis pažeidimų yra susiję su alkoholio vartojimu, jis nedirba, tačiau mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje, Vilniaus priklausomybės ligų centre jam yra diagnozuotas priklausomybės nuo alkoholio sindromas, kaltinamasis yra kreipęsis dėl priklausomybės gydymosi. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad teisme šiuo metu yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje M. D. K. kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu, jam yra atliekami du ikiteisminiai tyrimai. Taigi aptartų aplinkybių visuma leidžia teigti, jog M. D. K. už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra nustatytinas artimesnis Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytai šios bausmės minimaliai ribai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka M. D. K. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Šiuo nuosprendžiu M. D. K. skiriama bausmė turėtų būti bendrinama su anksčiau jam priimtais įsiteisėjusiais apkaltinamaisiais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis. Vis tik įvertinus tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 2 d. nuosprendžiu M. D. K. paskirta bausmė buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 2 d. nuosprendis nėra įsiteisėjęs, M. D. K. skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimas, siekiant išvengti dvigubo bausmių subendrinimo, nėra tikslingas, be to, kaip jau minėta, teisme yra nagrinėjama ir kita baudžiamoji byla, kurioje M. D. K. yra kaltinamasis.

Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju teismas mano, kad, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo jauną amžių, faktą, kad jis mokosi, paskutiniu nuosprendžiu, kuris dar nėra įsiteisėjęs, kaltinamajam bausmės vykdymas buvo atidėtas, M. D. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą tikslinga atidėti, nustatant maksimalų bausmės vykdymo atidėjimo terminą bei paskiriant Lietuvos Respublikos BK 82 straipsnyje numatytą auklėjamojo poveikio priemonę, kuri atitiks paties kaltinamojo, nukentėjusiųjų, visuomenės bei valstybės interesus.

Nukentėjusysis A. R. baudžiamojoje byloje pareiškė 1270 Eur dydžio civilinį ieškinį. Ikiteisminio tyrimo metu jis paaiškino, jog pagrobtą telefoną pirko išsimokėtinai, telefonas kainavo 750 Eur, be to, telefonas buvo su dėklu, kurio vertė 20 Eur, todėl nusikaltimu jam buvo padaryta 770 Eur turtinė žala, taip pat dėl nusikaltimo jis patyrė 500 Eur neturtinę žalą, kadangi dėl turto pagrobimo jis turėjo gaišti savo laiką vykdamas į policiją, bendraudamas su kaltininko tėvais, sužinojęs, jog iš sūnaus buvo pagrobtas telefonas, patyrė stresą. Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek civilinė atsakovė sutiko su civiliniu ieškiniu dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, o su civilinio ieškinio dalimi dėl neturtinės žalos nesutiko.

Iš Akcijos užsakymo kopijos, taip pat mokėjimo kvitų kopijų matyti, jog už mobiliojo ryšio telefoną A. R. sumokėjo 729 Eur, o už telefono dėklą (kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad telefoną paėmė kartu su dėklu) buvo sumokėta 19,98 Eur. Taigi, įvertinus aptartus faktus, A. R. priteistini 748,98 Eur jo patirtai turtinei žalai atlyginti. Padarytą žalą privalo atlyginti M. D. K., o jam neturint turto ar lėšų iki jo pilnametystės civilinė atsakovė I. K..

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio antroje dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be jokios abejonės, nukentėjusysis A. R. turėjo dalyvauti baudžiamajame procese, taip pat jis patyrė stresą, kai sužinojo, jog iš jo sūnaus buvo pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas. Vis tik įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, taip pat tai, kad nusikalstami veiksmai nebuvo padaryti tiesiogiai A. R. (mobiliojo ryšio telefonas atvirai buvo pagrobtas iš jo sūnaus), įvertinus kaltinamojo bei jo įstatyminės atstovės elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, nukentėjusiojo patirtų nepatogumų pobūdį, nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, kad A. R. patirti nepatogumai bei išgyvenimai yra tokio pobūdžio, kurie nulemtų kaltinamojo ar jo įstatyminės atstovės pareigos sumokėti piniginę kompensaciją už tokius nepatogumus atsiradimą. Teismas konstatuoja, kad A. R. nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų tvirtinti, jog jis patyrė neturtinę žalą, kuri galėtų būti vertinama 500 Eur ar kita suma.

Iš I. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog ji išpirko iš lombardo nukentėjusiajam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, tačiau nukentėjusysis atsisakė pasiimti šį mobiliojo ryšio telefoną. Mobiliojo ryšio telefoną ji perdavė policijai. Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Iphone 6“, IMEI (duomenys neskelbtini), kurio ekranas sudaužytas, su juodos spalvos dėklu. Šis mobiliojo ryšio telefonas yra saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje. Iš nukentėjusiojo A. R. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad telefono, kuris buvo pagrobtas, jis atsisako. Akivaizdu, jog faktą, kad nukentėjusysis atsisakė mobiliojo ryšio telefono, patvirtina ir tai, jog jis baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriame buvo prašoma už pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną atlyginti pinigais. Esant susidariusiai situacijai teismas konstatuoja, kad, vadovaujantis protingumo bei teisingumo kriterijais, mobiliojo ryšio telefonas Iphone 6, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato tyrėjos 2016 m. gruodžio 14 d. nutarimas, 2016 m. gruodžio 14 d. kvitas B serija BBB Nr. 6PK001099), grąžintinas I. K., kuri šį mobiliojo ryšio telefoną išpirko lombarde ir pateikė tyrėjai. Nagrinėjamu atveju mobiliojo ryšio telefono sunaikinti nėra tikslinga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu,

nusprendžia:

M. D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. D. K. laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą M. D. K. atidėti trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 82 straipsniu, M. D. K. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant visą šį laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokymusi ar darbu, tęsti mokslą arba pradėti dirbti ir be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš M. D. K., o jam neturint turto ar lėšų iki jo pilnametystės iš civilinės atsakovės I. K., A. R. priteisti 748,98 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Mobiliojo ryšio telefoną Iphone 6, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato tyrėjos 2016 m. gruodžio 14 d. nutarimas, 2016 m. gruodžio 14 d. kvitas B serija BBB Nr. 6PK001099), įsiteisėjus nuosprendžiui, perduoti I. K..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.