Kauno apygardos teismo nutartis

2024-12-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-499-844/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-03
Bylos Nr.
1S-499-844/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31755-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaidas Vasiliauskas
Nuteistasis
B. T.
Kategorijos
  • 2.5.14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Byla Nr. 1S-499-844/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31755-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos:
2.5.14.1; 2.5.19(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 3 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaidas Vasiliauskas,

nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo B. T. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. rugsėjo 30 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam B. T. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. B. T. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį ir už šias nusikalstamas veikas jam paskirtas bausmes subendrinus, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, jam paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, buvo subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu B. T. paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, nuteistajam paskiriant 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 23 d. nuosprendis pakeistas – pritaikius 2018 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Amnestijos akto 1 straipsnio 2 dalies 3 punktą, B. T. atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu B. T. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam skirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi B. T. panaikinta priežiūra (probacija) ir jis pasiųstas vykdyti neatliktą 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrintos 2019 m. gruodžio 3 d. ir 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžiais B. T. skirtos bausmės ir paskirta galutinė 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi B. T. nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje, už kurią jis nuteistas Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžiu, perkvalifikuota į BK 187 straipsnio 3 dalį ir už šią nusikalstamą veiką jam paskirta bausmė sumažinta iki 20 parų arešto, o Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartimi nustatyta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 5 metų 10 mėnesių.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2019 m. gruodžio 3 d., jos pabaiga – bausmės pabaiga – 2025 m. liepos 4 d.

3. Komisijos 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam B. T. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nutarime pažymėta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė su mažėjimo dinamika, jis aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, nuo 2023 m. spalio 19 d. reguliariai lanko anoniminių alkoholikų užsiėmimus, skirtus psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai, dalyvauja konsultacijose su psichologais. Šiuo metu stebima, kad jis geba identifikuoti esmines problemines sritis (neigiama draugų įtaka, alkoholio vartojimas), įvardija tikslus, pateikia planą kaip jų sieks. Be to, nuo 2023 m. liepos 24 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini) darbininku, kur dirba iki šiol, darbui yra motyvuotas, nors viso bausmės atlikimo metu jo elgesys nebuvo išimtinai disciplinuotas, šiuo metu nuteistas deda pastangas koreguojant elgesį tinkama linkme, rekomendaciniu laikotarpiu teisės pažeidimų nepadarė, buvo paskatintas. Komisija konstatavo, jog šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 31 d. nutartimi Komisijos nutarimą taikyti B. T. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakyta patvirtinti. Priešingai nei Komisija, apylinkės teismas sprendė, jog daryti išvados, kad jau šiuo metu paleistas lygtinai nuteistasis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, pagrindo nėra.

Žemesnės instancijos teismas

5. Nuteistasis B. T. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 31 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

5.1. Skunde nuteistasis perrašo Komisijos nutarime nurodytas aplinkybes, kurios jau buvo paminėtos šios nutarties 2 punkte. Papildomai nurodo, jog nuo 2024 m. rugsėjo 6 d. jam buvo suteikta teisė du kartus per mėnesį parvykti į namus dviem parom, o 2024 m. spalio mėnesį suteikta papildoma trumpalaikė išvyka trims paroms į namus. Trumpalaikių išvykų metus jis nei karto nepažeidė jų sąlygų – grįžo laiku, nebuvo fiksuota, kad būtų vartojęs alkoholio ar narkotinių medžiagų. Nuteistojo teigimu, jis deda visas pastangas, kad pakeistų savo gyvenimo būdą ir stengiasi jį kuo geriau koreguoti.

5.2. Toliau skunde B. T. pažymi, kad jis negavo prokuroro atsiliepimo ir negalėjo apsiginti parašydamas savo poziciją atsikirtime. Taip pat pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu Nr. 1-154 patvirtintose rekomendacijose nurodoma, kad nuteistojo nusikaltimo padarymo aplinkybės neturėtų sąlygoti prokuroro pozicijos pasisakant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, nes tai jau buvo įvertinta teisme skiriant bausmę. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, nuteistojo padaryta nusikalstama veika taip pat neturėtų būti vertinama ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos bei teismo.

Šalies argumentai

5.3. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad teigdamas, jog jo paskatinimų ir nuobaudų santykis bei jų dinamika leidžia daryti išvadą apie nenuoseklią jo elgesio korekciją, apylinkės teismas turėtų nepamiršti, jog pagal paskatinimų skyrimo tvarką asmuo už gerą elgesį gali būti skatinamas tik kas keturi mėnesius. Dėl to svarbu vertinti ne gautus paskatinimus, o tai, ar nuteistasis iš viso taisosi ir vykdo jam sudarytame plane numatytus įpareigojimus, ar jo rizika kinta. Šiuo atveju Komisija aiškiai pasisakė, kad jis gali būti taisomas toliau laisvėje, prižiūrint probacijos pareigūnams. Nuteistojo vertinimu, kelio lygtinio paleidimo taikymui šiuo atveju negali užkirsti ir kita apylinkės teismo nutartyje nurodyta aplinkybė – tai, kad jis nėra pateikęs duomenų apie įsidarbinimo galimybes.

5.4. Dar skunde B. T. nurodo, jog paskutinį kartą už alkoholio vartojimą jis buvo baustas 2023 m. birželio 6 d. Taigi, jau praėjo daugiau nei metai, kai jis nevartoja alkoholio. Stengiasi jo nevartoti ir trumpalaikių išvykų į namus metu. Be to, tuojau bus metai kaip jis reguliariai lanko anoniminių alkoholikų užsiėmimus, skirtus psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai. Taip pat nuteistasis atkreipia dėmesį, jog apylinkės teismas atsisakymą patvirtinti Komisijos nutarimą grindė jam priskirtais kriminogeniniais veiksniais, kuriuos jis privalo mažinti, tačiau kaip tai daryti nenurodė.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta, pareiškimų dėl nušalinimo ar prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo B. T. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

8. B. T. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir tai laikytina formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui egzistavimu. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai. Tai yra, turi būti nustatyta žema jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga šią riziką mažinant. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog B. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Taigi, šiuo atveju nuteistajam lygtinis paleidimas galėtų būti taikomas tik konstatavus akivaizdžią jo pažangą ją mažinant. Tačiau, kaip ir žemesnės instancijos teismas, apygardos teismas tokios pažangos neįžvelgia.

9. Remiantis apygardos teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad B. T. nuo 2020 m. liepos 22 d. dirbo VĮ „Mūsų amatai“, nuo 2021 m. kovo 31 d. – (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. lapkričio 23 d. – VĮ „Mūsų amatai“, nuo 2023 m. kovo 15 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2023 m. liepos 24 d. iki šiol dirba (duomenys neskelbtini)s darbininku. Bausmės atlikimo metu buvo stebimos B. T. pastangos realizuoti save ne tik darbinėje veikloje, bet ir įsitraukiant į resocializacijos procesą. Nuteistasis individualiai konsultavosi su psichologais dėl probleminio alkoholio vartojimo, nuo 2023 m. spalio 19 d. reguliariai lankė anoniminių alkoholikų užsiėmimus, 2023 m. lapkričio 6 d. ir 2023 m. spalio d. 20 dalyvavo „Streso valdymas ir konfliktų sprendimas“ bei „Tėvystės įgūdžių stiprinimo“ programose. Po paskutinio jo svarstymo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijoje B. T. taip pat įvykdė visas jam skirtas rekomendacijas. Be to, 2021 m. liepos 28 d., 2022 m. gegužės 13 d., 2023 m. gruodžio 19 d., 2024 m. kovo 26 d. bei 2024 m. birželio 19 d. jis buvo skatintas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą. Iš socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, jog 2024 m. liepos 5 d. atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OAsys metodiką, buvo nustatyta vidutinė rizika su mažėjimo dinamika. Teigiamas pokytis užfiksuotas „piktnaudžiavimas alkoholiu“ srityje. Šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos B. T. naudai, svarstant galimybę taikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutą. Tačiau pažymėtina, jog kokių nors kelių teigiamai nuteistąjį bei jo pataisos procesą apibūdinančių aplinkybių nustatymas savaime neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, ir, atitinkamai, taikyti lygtinį paleidimą. Tam, kad asmeniui būtų taikomas lygtinis paleidimas, turi būti konstatuotos ne bet kokios aplinkybės, kurios iš esmės vertinamos pozityviai, o tokios aplinkybės (jų visuma), kurios rodytų akivaizdų teigiamą pokytį nuteistojo elgesyje ir mąstyme, leidžiantį pagrįstai tikėtis sėkmingos jo reintegracijos į visuomenę.

10. Iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad apylinkės teismo sprendimą netaikyti B. T. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lėmė ne viena aplinkybė. Visų pirma, tai lėmė duomenys, kurie buvo gauti atlikus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą. Žemesnės instancijos teismas nurodė, kad nuteistasis yra priskiriamas vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, be to, jo elgesyje vis dar vyrauja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurių šiai dienai yra nustatyta net dvylika (neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį, turi mažą darbo patirtį, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, elgesio problemos vaikystėje, būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, priežiūros/apribojimų pažeidimai, būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu), ir kurie pataisos proceso metu, jį tęsiant įkalinimo įstaigoje, dar ne tik, kad gali, tačiau ir privalo būti koreguojami.

11. Atsisakymą patvirtinti Komisijos nutarimą apylinkės teismas taip pat grindė duomenimis apie nuteistojo kriminogeninę praeitį bei bausmės atlikimo metu padarytus vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus. Skundžiamoje nutartyje pažymėta, jog B. T. praeityje teistas net šešis kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka jau trečią kartą, sunkų smurtinį nusikaltimą, už kurį šiuo metu taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę, įvykdė praėjus mažiau nei pusmečiui po to, kai, pritaikius Amnestijos įstatymą, buvo atleistas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės ir paleistas iš laisvės atėmimo vietos. Teismas sprendė, jog šie duomenys patvirtina, kad ankstesnės nuteistajam taikytos poveikio priemonės, nuteistojo elgesiui teigiamos įtakos neturėjo, ką atspindi ir jo laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje padaryti vidaus tvarkos pažeidimai, kurių dauguma yra susiję su alkoholio vartojimu. Įvertinęs tai, kad įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklėms ir režimo reikalavimams nuteistasis nusižengė dar 2023 m. rugpjūčio 22 d., prieš tai taip pat buvo baustas drausmine tvarka (iš bylos medžiagos matyti, kad bausmės atlikimo metu drausmine tvarka B. T. baustas viso 8 kartus, yra pažeidęs vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus ir dar du kartus, tačiau nuobaudos tuomet neskirtos), apylinkės teismas taip pat sprendė, jog pozityvus nuteistojo elgesio pokytis yra dar itin trumpas bei negali būti vertinamas kaip sudarantis neabejotiną pagrindą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Be to, žemesnės instancijos teismas taipogi atsižvelgė ir į tai, kad socialinio tyrimo išvadoje nėra nurodyta nei vieno B. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančio veiksnio, jis neturi patvirtintos galimybės įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju.

12. Visi aukščiau nurodyti apylinkės teismo nutartyje pateikti atsisakymo taikyti B. T. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos argumentai yra pagrįsti objektyviais duomenimis – visų pirma nuteistojo socialinio tyrimo išvada. Visi jie taip pat yra neabejotinai svarbūs sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo jam (ne)taikymo. Apygardos teismo nuomone, tokių apylinkės teismo nurodytų argumentų pakanka daryti pagrįstą išvadą, jog B. T. lygtinis paleidimas dar negali būti taikomas. Pritardamas žemesnės instancijos teismo argumentams, taip pat įvertindamas aukštesnės instancijos teismo paskirtį, skundą nagrinėjantis teismas dar kartą jų nekartoja, tik atsako į esminius skundo argumentus, kartu pateikdamas ir papildomas įžvalgas.

13. Kaip galima suprasti iš nuteistojo skundo, jis mano, kad spręsdamas jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, apylinkės teismas negalėjo vertinti jo kriminogeninės praeities, kadangi į tai jau buvo atsižvelgta skiriant jam bausmę. Tokiam argumentui nepritartina. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ir Komisijos rekomendacijomis bei nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant šį klausimą, todėl visapusiškai gali būti įvertinti ir duomenys, susiję su nuteistojo įvykdytais teisės pažeidimais ir jų ypatybėmis. Be to, nuteistojo galimybės pakeisti savo elgesį ateityje negali būti vertinamos atsietai nuo jo ankstesnio elgesio. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad nuteistojo elgesio prognozavimas ateityje yra paremtas per jo elgesio praeityje retrospektyvą bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-352-348/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-123-1058/2023). Taip pat pažymėtina, jog turima informacija apie nuteistojo teistumus, tai, kad sunkų smurtinį nusikaltimą jis įvykdė praėjus mažiau nei pusmečiui po to, kai, pritaikius Amnestijos įstatymą, buvo atleistas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės ir paleistas iš laisvės atėmimo vietos, šiuo atveju nebuvo pernelyg sureikšminta. Nors ja taipogi buvo motyvuojamas atsisakymas patvirtinti Komisijos nutarimą, tačiau ne tik ši informacija, ir pirmiausia ne ši informacija nulėmė nuteistajam nepalankaus sprendimo priėmimą. Visų pirma tokį sprendimą įtakojo B. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatai.

14. Kaip matyti, nuteistasis nenori sutikti su jam priskirtų dinaminių kriminogeninių veiksnių aktualumu sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą, ir toks nesutikimas iš esmės grindžiamas tuo, jog dalis šių veiksnių apima įvairius jo tolimos bei su bausmės atlikimu niekaip nesusijusios praeities aspektus. Kaip galima suprasti, nuteistasis mano, jog tokių jam nustatytų kriminogeninių veiksnių sumažinti bei jų suvaldyti jis negali, kartu pažymėdamas, jog kaip turėtų juos sumažinti nenurodė ir apylinkės teismas. Su tokiu skundo argumentu aukštesnės instancijos teismas taip pat nesutinka. Pažymėtina, jog kintantiems (dinaminiams) kriminogeniniams veiksniams, apimantiems tam tikrus asmens praeities faktus bei patirtis, priskiriami tik tokie veiksniai, kurie gali išlikti rizikos veiksniais visą asmens gyvenimą. Taigi, net ir tais atvejais, kai jie niekaip nesusiję su bausmės atlikimu, tokie kriminogeniniai poreikiai taip pat turi tapti intervencijų taikiniu. Konkrečias priemones, kurios gali padėti sumažinti/valdyti šiuos poreikius privalo nustatyti ne teismas, o už nuteistųjų resocializaciją atsakingi įkalinimo įstaigos darbuotojai. Tokio skundo argumento kontekste taip pat atkreipiamas dėmesys, jog B. T. socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog, nors jis įsitraukia į resocializacijos procesą (dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir psichologinėse konsultacijose, siekia koreguoti problemines elgesio sritis), tačiau atsižvelgiant į tikslinių priemonių įgyvendinimo rezultatus negalima vienareikšmiškai teigti, kad jam nustatyti kriminogeniniai poreikiai yra suvaldyti ir/ar nebeaktualūs. Tokia socialinio tyrimo išvadoje nurodyta informacija, kartu įvertinus didelį jam nustatytų dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičių, yra akivaizdus patvirtinimas, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažanga bei jo pastangos tokios pažangos padarymui vis dar ne tik, kad galimos, bet ir būtinos, norint taikyti jam lygtinį paleidimą.

15. Priešingai nei mano nuteistasis, tai, ar B. T. turi įsidarbinimo laisvėje galimybę, taipogi yra svarbus kriterijus, sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, tiek nusikaltimai, už kuriuos jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, tiek ir ankstesni B. T. įvykdyti nusikaltimai, be kita, buvo padaryti ir dėl savanaudiško pobūdžio (finansinių) paskatų. Taigi, įsidarbinimo galimybių laisvėje neturėjimas gali ne tik apsunkinti nuteistojo reintegracijos į visuomenę procesą, bet ir paskatinti jį pakartotinai nusikalsti. Taigi, ta aplinkybe, kad B. T. nėra pateikęs pažymos apie galimą jo įdarbinimą lygtinio paleidimo atveju, atsisakymas patvirtinti Komisijos nutarimą apylinkės teismo buvo motyvuotas visiškai pagrįstai. Galima sutikti su nuteistuoju nebent dėl to, jog išimtinai tik ši aplinkybė negalėtų būti kliūtimi lygtinio paleidimo instituto jam taikymu, tačiau, kaip matyti, ji ir nebuvo vienintelis argumentas, kuriuo remiantis Komisijos nutarimas nebuvo patvirtintas.

16. Tai, kad nuteistasis nuo 2023 m. birželio 6 d. nebaustas už alkoholio vartojimą, nors buvo išleistas ir trumpalaikėms išvykoms į namus, reguliariai lankė anoniminių alkoholikų užsiėmimus, taip pat konsultavosi su psichologais dėl probleminio alkoholio vartojimo, nėra joks patvirtinimas, jog nuteistasis nepiktnaudžiautų alkoholiu ir jau šiuo metu išėjęs į laisvę. Laikotarpis nuo paskutinės nuobaudos už tokio nusižengimo padarymą iki šios dienos dar yra per trumpas įvertinti jo galimybes atsisakyti šio žalingo įpročio būnant nestruktūruotoje aplinkoje daugiau nei keletą dienų. Juo labiau, kad ir socialinio tyrimo išvadoje yra nurodoma, jog, nepaisant nuteistojo dalyvavimo nurodytose priemonėse, jo motyvacija išspręsti alkoholio vartojimo problemas yra maža ir tikėtina, kad B. T. alkoholio vartojimo problemos pasikartos ateityje.

17. Nuteistasis taip pat akcentuoja ir tai, kad bausmės atlikimo metu jam buvo suteikta teisė periodiškai vykti į trumpalaikes išvykas deklaruotu adresu ir tokių išvykų metu jis pažeidimų nepadarė. Tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad paleistas lygtinai B. T. taip pat laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų, nepažeistų probacijos sąlygų ir (ar) nepasislėptų nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo. Tokia išvada daroma įvertinus tai, jog bausmę įkalinimo įstaigoje atliekantys nuteistieji, net ir tie, kuriems leidžiama laikinai išvykti, dirbti ir (ar) gyventi už įkalinimo įstaigos ribų, yra kontroliuojami kur kas griežčiau, nei probuojamieji asmenys.

18. B. T. nepagrįstą reikšmę suteikia ir tam faktui, kad šiuo atveju Komisija nutarė taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos. Komisijos sprendimas teismo neįpareigoja priimti nuteistajam palankų sprendimą – į Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nuomonę gali būti atsižvelgiama, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas nuteistajam palankaus sprendimo priėmimui, ką neabejotinai patvirtina BVK 82 straipsnio 7 dalyje nustatytas teisinis reglamentavimas, jog šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taiko būtent vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismas. Tai, kad žemesnės instancijos teismas, konstatuodamas, jog B. T. neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo, padarė priešingą išvadą, nei Komisija, taip pat nereiškia, jog būtent teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Komisija nutarime iš esmės tik perrašė B. T. socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją, akcentuodamas tik nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą pagrindžiančias, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, visiškai nepasisakydama dėl tų socialinio tyrimo išvadoje nurodytų ir apylinkės teismo paminėtų aplinkybių, kurios leidžia abejoti sprendimo taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrįstumu. Taigi Komisija, kaip beje ir skunde B. T., selektyviai atrinko tik teigiamus veiksnius, objektyviai nevertindama visų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog nuteistasis gali būti paleistas lygtinai, kadangi atitinka visus įstatymo keliamus reikalavimus.

19. Analizuojant nuteistojo skundo argumentus, taip pat matyti, jog jis kvestionuoja neva apylinkės teismo nurodytą argumentą, jog jo paskatinimų ir nuobaudų santykis bei jų dinamika leidžia daryti išvadą apie nenuoseklią jo elgesio korekciją. Tačiau toks argumentas motyvuojamojoje skundžiamos nutarties dalyje (tai yra toje dalyje, kurioje pateikti teismo argumentai dėl atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimą) nėra nurodytas. Jis buvo pateiktas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Bingelienės atsiliepime, kurio turinys buvo glaustai aprašytas aprašomojoje skundžiamos nutarties dalyje. Atsižvelgiant į tai, šis skundo argumentas plačiau nesvarstomas.

20. Skunde taip pat teigiama, jog nuteistasis negavo minėto prokurorės atsiliepimo ir negalėjo apsiginti parašydamas savo poziciją atsikirtime, tuo galimai apeliuojant į jo procesinių teisių pažeidimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad prokurorės pateiktas atsiliepimas į Komisijos nutarimą iš tiesų nebuvo išsiųstas nuteistajam. Tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti apylinkės teismą padarius kokį nors baudžiamojo proceso pažeidimą bei apribojus nuteistojo procesines teises. Pareigos teismui siųsti nuteistajam prokuroro pateiktą atsiliepimą dėl Komisijos nutarimo, nenumato nei BPK, nei BVK nuostatos. Pažymėtina ir tai, kad atsikirtimas, kaip procesinis dokumentas, yra būdingas civiliniam, o ne baudžiamajam procesui. Baudžiamajame procese atsikirtimai yra žodinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose žodžiu ir tik baigiamųjų kalbų metu.

21. Jokių kitų esminių argumentų ir motyvų, kurie, nuteistojo nuomone, patvirtina, jog apylinkės teismo sprendimas atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą buvo priimtas netinkamai ar nevisapusiškai įvertinus nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidus teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, skunde nėra pateikta. Tuo tarpu aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta B. T. asmens byla bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, neįžvelgia pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, padarė nepagrįstą išvadą, jog lygtinis paleidimas B. T. šiuo metu dar negali būti taikomas, nes jo pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, ir kitos aplinkybės dar nėra pakankamos pagrįstai spręsti, kad bausmės tikslai jau pasiekti ir išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Todėl skundžiama teismo nutartis paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo B. T. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 31 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Vaidas Vasiliauskas