Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovui Gediminui Radzevičiui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2014-06-12 Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK priimto nutarimo administracinėje byloje panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-07-01 buvo gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. A. skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2014-06-12 Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresn. tyrėjo G. G. priimtą nutarimą Nr. 68N-13703030-14 administracinėje byloje Nr. ROIK:07-14-8484464. Pareiškėja nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės nepagrįstos įrodymais, todėl nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas.

Motyvuojamoji dalis

Iš administracinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2014-05-09 Klaipėdos r. PK buvo pateiktas B. L. pareiškimas apie tai, kad 2014-04-30 Ž. A. šuo palaidas lakstė jų gyvenamojo namo kieme ir ant kelio, pridėta fotografija. 2014-06-04 Ž. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad ji pasirašyti atsisakė, o 2014-06-12 priimtas nutarimas, kuriuo jai pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 7 d. paskirta 600 Lt nuobauda.

Teismo posėdžio metu Ž. A. patvirtino skunde išdėstytas aplinkybes, akcentuodama, kad ji šio pažeidimo nepadarė, todėl negali prisiimti už jį atsakomybės. Nurodė, kad šuniuką namo prieš 8 metus parsinešė jos ir S. A. nepilnametė dukra ir jis tapo jų šeimos augintiniu. Pinigų už jį jie nemokėjo, šunimi iki šiol rūpinasi visi šeimos nariai. Pastaruosius 5 metus ji su vyru gyvena atskirai, ji – Gindulių k., vyras – Klaipėdoje, tačiau jis beveik kasdien apsilanko, turi namų raktą, jų santuoka nėra nutraukta, šuo taip pat nei vienam nepriskirtas, kartais gyvena pas ją, kartais – pas S. A.. 2014-04-30 vakare ji pavedžiojo šį šunį, parėjusi namo, paleido patalpose ir išėjo į kitą namo pusę išdžiaustyti skalbinių. Tuo tarpu atvykęs S. A. atsirakino duris ir įeidamas vidun paleido šunį į lauką. Grįžusi į vidų ir tai iš jo sužinojusi, ji iškart pasiėmė pavadėlį ir išėjo laukan parsivesti šuns, tačiau kaimynė B. L. jau spėjo užfiksuoti jį fotoaparatu, Ž. A. stovint jai už nugaros su pavadėliu ir šaukiant šunį. Pagavusi jį parsivedė, jokios žalos šuo niekam nepadarė. Kadangi ne jinai jį paleido, o sutuoktinis, turintis tokias pat teises šio šuns atžvilgiu, todėl neprisiima atsakomybės už taisyklių pažeidimą; ją prisiima S. A., kuris su ja buvo nuvykęs ir į policijos komisariatą, tačiau nebuvo išklausytas. Ji net surinko kaimo gyventojų parašus, kad pati visada vedžioja šunį su pavadžiu, niekas jo palaido nemato, tik konfliktiška kaimynė, o jos šeima savo augintiniu rūpinasi ir stengiasi jį auklėti, tik kartais nepasiseka.

Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodė, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, jog Ž. A. padarė teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 7 d. Posėdžio metu šios institucijos atstovas prašė skundo netenkinti, nurodydamas, kad šunį pažeidimo padarymo metu laikė Ž. A. savo gyvenamojoje vietoje ir ji turėjo užtikrinti, kad jis laisvai nebėgiotų viešose vietose, tačiau to nepadarė, yra ne kartą bausta už analogiškus pažeidimus, tyrimo metu apie sutuoktinio vaidmenį nieko nenurodė, paaiškinimo nepateikė, todėl nebuvo pagrindo svarstyti dėl kito atsakomybės subjekto, o šiuo metu pateikdama tokią versiją ji tik bando išvengti administracinės atsakomybės.

Liudytoju apklaustas A. B. parodė, kad jis pagal B. L. skundą tyrė šį įvykį ir surašė Ž. A. administracinio teisės pažeidimo protokolą, tačiau ji teikti bet kokius paaiškinimus ir pasirašyti atsisakė, tą jis ir pažymėjo protokole. Apie tai, kad šunį išleido jos vyras, Ž. A. nieko nesakė, išvis neigė, kad tai jos šuo ar kad jis yra palaidas. Vėliau tiriant analogišką pažeidimą nurodė, kad šunį išleido S. A., todėl tada jam ir buvo surašytas protokolas. O šio įvykio tyrimas užsitęsė, nes buvo aiškinamasi su kaimo gyventojais, kurie daugiau nusiskundimų dėl to šuns neturėjo.

L. S. A. parodė, kad išties jis yra Ž. A. sutuoktinis, gyvenantis atskirai, tačiau dažnai atvykstantis pas ją į Gindulių kaimą. Šunį parsinešė jų nepilnametė dukra, kai jie dar visi gyveno kartu, pinigų už jį mokėti nereikėjo, ir jis tapo visos šeimos augintiniu, šiuo metu kartu su dukra gyvena pas jį Klaipėdoje, o 2014-04-30 buvo Gindulių k. Tą dieną jis iš tiesų atvyko pas žmoną, atsirakino namų duris ir įėjo į vidų, o šuo tuo momentu prasprūdo pro duris ir pabėgo į kiemą. Kai žmona grįžo išdžiausčiusi skalbinius kitoje namo pusėje, jis pasakė, kad netyčia išleido šunį, ir ji iškart pasiėmė pavadėlį ir išėjo jo ieškoti. Netrukus parsivedė ir sakė, kad kaimynė nufotografavo jį bėgantį palaidą.

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas formos atžvilgiu atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 260 ir 286 straipsnių reikalavimus, juos surašę pareigūnas tokią teisę turėjo (Lietuvos Respublikos ATPK 259¹ straipsnis, 225 str. 1 d., 2 d. 2 p.), tačiau pažeidimo padarymo faktinės aplinkybės nebuvo išaiškintos iki galo ir todėl administracinė nuobauda Ž. A. paskirta nepagrįstai.

Lietuvos Respublikos ATPK 110 straipsnio 1 dalis numato gyvūno savininkui atsakomybę už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimą, o šio straipsnio 7 dalis – už pakartotinai padarytą tokį pažeidimą. Ši norma yra blanketinė, ji nukreipia į 2013-06-21 sprendimu Nr.AV-1111 patvirtintą Gyvūnų globos, laikymo ir priežiūros Klaipėdos rajono taisykles (toliau –Taisyklės), kurių 6.2 punkte numatytas draudimas šuns savininkui, laikytojui ar kitam asmeniui leisti, kad šuo lakstytų palaidas viešose vietose. Tiriant šį pažeidimą, tinkamai buvo nustatyta tik objektyvioji jo pusė – šuo iš tiesų kurį laiką buvo palaidas viešoje vietoje, tačiau pažeidimo padarymo subjektas, kaip paaiškėjo teismo posėdyje, buvo ne Ž. A.. Išklausius jos ir S. A. paaiškinimus, teismas laiko visiškai įrodytomis tas aplinkybes, kad šis gyvūnas priklauso abiems šiems sutuoktiniams, o tai, kad 2014-04-30 šunį savo namuose laikė Ž. A., nelemia vien tik jos atsakomybės už šio gyvūno priežiūrą. S. A. įėjo į namus savarankiškai, pats atsirakindamas duris, kaip šeimininkas, o ne kaip svečias, todėl įėjimo metu paleisdamas į lauką palaidą šunį jis neužtikrino, kad šuo laisvai nebėgiotų viešose vietose. Tuo tarpu Ž. A., pati šio šuns nepaleidusi ir niekam to daryti neleidusi, pagal taisyklių 6.2 punkto formuluotę ir neturi už tai atsakyti. Svarstytina, ar šiuo atveju, kai šuo netikėtai išsprūdo lauk ir netrukus buvo šeimininkės parsivestas, išvis kam nors turi kilti administracinė atsakomybė, t.y., ar yra kokio nors asmens kaltė (leidimas šuniui lakstyti palaidam), ar tai tik mažareikšmė veika, tačiau bet kokiu atveju tai jau ne Ž. A. atsakomybės klausimas, todėl detaliau teismas to ir nevertina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutarė:

P. Ž. A. skundą, panaikinti 2014-06-12 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 68N-13703030-14 ir šią bylą nutraukti.

Nutarimą per 20 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.