Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

dalyvaujant administracinę nuobaudą paskyrusios Institucijos – Marijampolės regiono AAD Vilkaviškio rajono agentūros įgaliotam atstovui Irenijui Kaluškevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjos V. G. skundą dėl 2009-12-17 Marijampolės regiono AAD Vilkaviškio rajono agentūros nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos sušvelninimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-12-17 Marijampolės regiono AAD Vilkaviškio rajono agentūros valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus Vaidoto Venckaus nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 183 V. G. buvo paskirta administracinė nuobauda – 450 Lt bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 51-6 str. 1 d., padarymą.

Pareiškėjai administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad, jai esant atsakingai už aplinkosauginių reikalavimų vykdymą UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ Vilkaviškio padalinyje, 2009 metų liepos 10 – 24, Vilkaviškio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime į melioracijos griovį buvo neteisėtai išleista 67 m³ nuotekų, viršijant nustatytus teršiančių medžiagų normatyvus. Dalį nuotekų UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ surinko, o likusi nesurinkta dalis nuo 2009-08-03 iki 2009-10-27 darė įtaką paviršinio vandens, buvusio melioracijos griovyje, kokybei. Tuo aplinkai buvo padaryta 44405,56 Lt žala. Pareiškėja savo veiksmais pažeidė Aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymo Nr. D1-236 ,,Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 29 p., Aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymo Nr. D1-193 ,,Dėl paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 18.2 p. reikalavimus.

Nuobaudą paskyrusios institucijos įgaliotas atstovas teismo prašė pareiškėjos skundą atmesti ir nutarimą skirti administracinę nuobaudą palikti nepakeistą.

Institucijos įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjai paskirta sankcijos vidurkio dydžio baudą, kadangi nebuvo nustatytos nei atsakomybę sunkinančios, nei atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tai, kad pareiškėjas neneigia pažeidimo sudėties, nėra pagrindas švelninti administracinę nuobaudą. Pareiškėjui administracinė nuobauda buvo paskirta tiksliai laikantis ATPK normų reikalavimų. Pareiškėja yra atsakinga už aplinkosauginių reikalavimų vykdymą. Į paviršinius vandenis pateko riebalai, poveikis gamtai buvo daromas ilgą laiką, taip pat buvo padaryta didelė žala gamtai.

Tai, kad pareiškėja padarė minėtą administracinį teisės pažeidimą, be jo skundo motyvų (pažeidimo sudėtį pripažįsta visiškai), Institucijos įgalioto atstovo paaiškinimo, taip pat įrodoma ir administracinio teisės pažeidimo protokolo, nutarimo skirti administracinę nuobaudą, patikrinimo aktų, privalomų nurodymų, įsakymo (b.l. 24), pažymos, aplinkos tyrimo rezultatų protokolų duomenimis, kurie pripažįstami tinkamais įrodymais, ir, kuriais remiantis, nustatomas administracinio teisės pažeidimo padarymas ir jo padarymu kaltinamo asmens kaltė (ATPK 256 str., 257 str., – prijungta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 183 (b.l. 27-45). Teismas laiko, kad surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurie leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog pareiškėja savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51-6 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas skirti administracinę nuobaudą paliktinas nepakeistas ir pareiškėjos skundas nepatenkintinas (ABTĮ 124 str. 1 d. 1 p.).

Teismui pateiktų duomenų visuma patvirtina aplinkybes, kad administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta bei nutarimas priimtas tam įgalioto pareigūno, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už tokio administracinio teisės pažeidimo padarymą nustatytose ribose, pareigūnui suteiktų įgaliojimų ribose, įvertinus padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę. Atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Teismas su tokia Institucijos pareigūno išvada sutinka. Jokių kitų aplinkybių, kurias ATPK 31 str. 2d. prasme būtų galima pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta nebuvo. Pareiškėja administracinėn atsakomybėn pagrįstai patraukta kaip pareigūnė (ATPK 14 str. 1 d., 2 d., b.l. 24). Iš to teismas daro išvadą, kad administracinė nuobauda pareiškėjai paskirta iš esmės nepažeidžiant ir tinkamai taikant ATPK 9 str., 14 str., 20 str., 30 str., 30-1 str., 30-2 str., 35 str. nuostatas bei atsižvelgus į visas administracinės nuobaudos individualizavimą įtakojančias aplinkybes, taip pat į pareiškėjos asmenybę (pareiškėjai buvo paskirta straipsnio sankcijos vidurkio dydžio bauda).

Pareiškėja skunde prašo jo atžvilgiu iš esmės taikyti ATPK 30-1 str. ir paskirtą baudą sumažinti. Teismas daro išvadą, kad administracinė nuobauda paskirta tiksliai laikantis ATPK 30-2 str. reikalavimų, o taikyti ATPK 30-1 str. nuostatas nėra pagrindo, nes ATPK 30-1 str. išdėstytos nuostatos taikytinos tik esant išimtinėms faktinėms aplinkybėms, kurios neatsietinos nuo pažeidėjo asmenybės, jo turtinės ar socialinės padėties ir kurių buvimas ATPK 30-1 str. taikymo aspektu leidžia daryti išvadą apie materialinės teisės normos sankcijos taikymo šiam pažeidėjui neatitikimą teisingumo ir protingumo kriterijams. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų matyti, kad pareiškėja yra darbinga, turi nuolatinį darbą, gauna pastovų darbo užmokestį, jos padarytas teisės pažeidimas sukėlė ilgalaikes pasekmes gamtai – iki 2009-10-27, taip pat buvo padaryta didelė žala aplinkai. Jokių duomenų apie savo šeimyninę padėtį ir turtinę padėtį (darbo užmokestį) pareiškėja teismui nepateikė, nors jai tenka pareiga pagrįsti įrodymais skundo reikalavimus. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjai paskirta sankcijos vidurkio dydžio bauda atitinka teisingumo ir protingumo kriterijams, padaryto pažeidimo pobūdžiui, pareiškėjos asmenybei. Dėl šių aplinkybių pareiškėjai ATPK 30-1 str., 30-2 str. pagrindu paskirti dar mažesnę piniginę baudą skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo (ABTĮ 57 str.).

Teismas taip pat pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat, tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmas, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės sektų, kad nuobauda skiriama, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausiai reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškomis, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

2009-12-17 Marijampolės regiono AAD Vilkaviškio rajono agentūros valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus Vaidoto Venckaus nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 183, kuriuo V. G. buvo paskirta administracinė nuobauda – 450 Lt bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 51-6 str. 1 d., padarymą, palikti nepakeistą ir V. G. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti apskųsta Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.