- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-19
- Bylos Nr.
- 2-484-786/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00370-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalija Ragauskienė
- Ieškovas
- Anykščių rajono savivaldybės
- Atsakovas
- J. B., A. Č.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Anykščių komunalinis ūkis“, UAB „Anykščių vandenys“, UAB Anykščių
- Advokatai
- Darius Karvelis
- Kategorijos
- 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.8pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant trečiųjų asmenų UAB „Anykščių komunalinis ūkis“, UAB „Anykščių vandenys“, UAB“Anykščių šiluma“ atstovams,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo Anykščių rajono savivaldybės ieškinį atsakovams J. B., A. Č. tretiesiems asmenims UAB „Anykščių komunalinis ūkis“, UAB Anykščių šiluma“, UAB „Anykščių vandenys“ dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Anykščių rajono savivaldybė ieškiniu kreipėsi į teismą, dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų J. B. ir A. Č. iškeldinimo jų iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Atstovė paaiškino, jog su atsakove J. B. buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Šiose patalpose atsakovė gyvena su sūnumi atsakovu A. Č. Pagal pasirašytą nuomos sutartį, atsakovai turi mokėti patalpų nuomos mokesčius, mokesčius už šildymą, vandenį ir kitus komunalinius mokesčius. Atsakovai sutarties sąlygų nevykdo ir nemoka nustatytų mokesčių ir yra susidariusios skolos. Atsakovė J. B. buvo raštu įspėta, jog jei nemokės mokesčių, bus kreiptasi dėl jos iškeldinimo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Mano, jog skolos susidarė dėl pačių atsakovų kaltės, nes piktavališkai nemoka mokesčių nuo sutarties sudarymo ir mano, jog ir ateityje vengs mokėti mokesčius. Dėl atsakovo A. Č. netinkamo elgesio aplinkiniai gyventojai ir pati atsakovė nekartą kreipėsi į policijos pareigūnus. Atsakovas A. Č. nekartą yra baustas už viešosios tvarkos pažeidimus. Siekdami apsaugoti Nuomotojo ir trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus, ieškovė kreipėsi į teismą ir prašo nutraukti 2001 m. balandžio 12 d. gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį, sudarytą tarp UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ ir atsakovės J. Č.-B. bei iškeldinti atsakovus su jiems priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant jiems kitos gyven am soios patalpos.
Atsiliepimas
Atsakovė J. B. su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad ji bute gyvena kartu su sūnumi A. Č.. Dėl sūnaus elgesio ne kartą yra kreipusis į policijos komisariatą ir savivaldybę, prašydama, jog jį iškeldintų iš buto, tačiau jos prašymas nebuvo patenkintas. Paaiškino, jog pagal galimybes mokesčius moka. Jos pajamos yra minimalios, yra socialiai remtina, nustatytas neįgalumas, į darbą jos nepriima. Sūnus A. Č. mokesčių nemoka, nors gyvena bute ir naudoja elektrą, vandenį, priima savo draugus, kurie nakvoja. A. Č. ją tererizuoja, elgesi netinkamai. Dėl sūnaus A. Č. elgesio ji negali ramiai gyventi namuose. Ji prašo A. Č. iškeldinti iš buto. Kitos gyvenamos vietos neturi, todėl prašo ieškinio netenkinti jos atžvilgiu ir nenutraukti nuomos sutarties, o A. Č. iš buto iškeldinti.
Atsakovas A. Č. paaiškino, jog jis gyvena kartu su motina bute. Pas jį ateina draugų, kurie kartais ir nakvoja. Jis naudoja elektrą, vandenį, tačiau nei nuomos, nei kitų mokesčių jis nemoka, nes neturi pajamų. Mano, jog motina sunaudoja daugiau eklektros, todėl ji turi mokėti mokesčius. Jis nedirba jau keletą metų, darbo biržoje neregistruotas.
Tretysis asmuo UAB „Anykščių šiluma „ prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pateiktu ieškiniu sutinka. Nurodė, jog iš atsakovės yra priteistos skolos ir vykdmojie raštai pateukti anstoliams vykdymui.
Tretysis asmuo UAB Anykščių komunalinis ūkis prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pateiktu ieškiniu sutinka, nes atsakovė mokesčių nemoka ir yra susidariusi skola.
Tretysis asmuo UAB „Anykščių vandenys“ prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, su pateiktu ieškiniu sutiko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Anykščių rajono savivaldybei (b.l. 7). Nurodytoje patalpoje gyvenamąją vietą nuo 1985-01-22 deklaravo atsakovė J. B., o nuo 1993-08-26 ir atsakovas A. Č. (b.l. 9. Byloje nustatyta, kad 2001 m. balandžio 12 d. tarp UAB Anykščių komunalinis ūkis ir J. Č.-B. buvo sudaryta neterminuota Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (b.l.6), kurios 3 p. nurodyta, kad bute taip pat turi teisę gyventi nuomininko šeimos nariai, t.y. A. Č.. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nuomojamame bute gyvena atsakovai J. B. ir A. Č.. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 2 punktu atsakovė J. B. įsipareigojo mokėti nuomos mokestį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos, taip pat komunalinius ir kitus mokesčius.
Atsakovai vengė vykdyti savo prievolę mokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius, todėl yra susidariusios skolos tretiesiems asmenims ir už gyvenamųjų patalpų nuomą. Kaip paaiškino tretieji asmenys atsiliepimuose į ieškinį, skolos yra priteistos iš atsakovės J. B. ir vykdomieji raštai pateikti antstolių kontoroms vykdymui.
Atsakovai buvo tinkamai informuoti įspėjamaisiais raštais, tačiau į pranešimus nereagavo, skolos nesumokėjo. Pagal byloje esamus pateiktus atsakovės J. B. pateiktus kvitus matyti, jog pagal ji dalimis moka už sunaudota elektros energiją, pateiktą šilumą. Nuomininkai pranešimais buvo įspėti apie iškeldinimą iš savivaldybei priklausančio gyvenamojo būsto dėl nuomos sąlygų nevykdymo (b.l.10).
CK 6.576 str. įpareigoja nuomininką naudotis suteikta gyvenamąja patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį laiku (LR CK 6.487 str. 1 d.). LR CK 6.584 str. nuomininkas įpareigotas atskirai nuo buto nuompinigių mokėti mokestį už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos. CK 6.611 str. numato, kad jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino), nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nurodytu pagrindu ieškovas prašė tenkinti ieškinį, nutraukti 2001 m. balandžio 12 d. socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį bei iškeldinti atsakovus J. B. ir A. Č. su jiems priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini).
Socialinio būsto suteikimo tvarką reglamentuoja Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymas (toliau – Įstatymas). Socialinio būsto suteikimas yra priskiriamas savivaldybės kompetencijai, kaip viena iš savarankiškų savivaldybės atliekamų funkcijų (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 15 p.). Asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turinčioms asmenims (šeimoms) forma. Įstatymo 2 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad socialinis būstas – nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal šio Įstatymo nustatytas sąlygas. Ši teisės norma reiškia, kad socialinis būstas suteikiamas ne kiekvienam asmeniui, o tik tokiam, kuris atitinka Įstatyme nustatytas sąlygas. Įstatymo 11 str. 5 d. nurodoma, kad socialinio būsto nuomos sutartis nenutraukiama, jeigu socialinio būsto nuomininko (jo šeimos) gautos pajamos už vienerius metus (12 paskutinių mėnesių) ne daugiau kaip 5 procentus viršija Vyriausybės pagal šio Įstatymo 8 str. 1 dalies sąlygas nustatytus turto ir pajamų dydžius ir jeigu nuomininkas ar jo šeimos narys šio įstatymo 4 d. nustatytų duomenų apie turimą turtą ir gautas pajamas pateikimo savivaldybės vykdomajai institucijai metu teisės aktų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje kaip bedarbis arba nuomininkas ar jo šeimos narys neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra pripažintas nedarbingu. Taigi, šios normos paskirtis, tai garantija materialiai nepajėgiems asmenims (neturintiems pakankamai turto ir (ar) pajamų, negaunantiems darbo ir užsiregistravusiems teritorinėje darbo biržoje arba netekusiems darbingumo), kad savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartis nebus nutraukta. Šios priežastys susijusios su nuomininko (ar jo šeimos narių) turtine padėtimi ir (ar) darbingumu.
Iš byloje esančio neįgaliojo pažymėjimo matyti, jog J. B. darbingumo lygis yra 50proc. (b.l.63-64), turi kitų sveikatos sutrikimų (b.l.69). Pagal atsakovo A. Č. paaiškinimą, darbo biržoje neregistruotas, nedirba apie 15 metų. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, jog ji gauna 264,22 Lt netekto darbingumo pensijos ir šių pajamų pragyvena. Šie duomenys bei atsakovės pateikta pažyma (b.l. 67) leidžia teismui spręsti, jog atsakovų šeima yra socialiai remtina.
Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje prašoma nutraukti 2001 m. balandžio 12 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis yra sudaryta kaip socialinio būsto nuomos sutartis (b.l. 6). Nuomininkė J. B. atitinka Paramos būstui įstatymo 8 str. nustatytas teisės į socialinį būstą sąlygas, ir jai yra taikomas nurodyto įstatymo 11 str. 5 d. nustatytas apribojimas socialinio būsto nuomos sutarčiai nutraukti. Teismų praktikoje laikoma, kad nepaisant to, ar gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi išnuomotas kaip socialinis ar nesocialinis būstas, nuomininkams ir jų šeimos nariams taikomas įstatymu nustatytas vienodas teisių apsaugos standartas – draudimas nutraukti nuomos sutartį vien dėl nuompinigių ir (ar) mokesčių už komunalines paslaugas nemokėjimo, jei skola susidarė dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių, kurios konkretizuotos Paramos būstui įstatyme Tokiu būdu, atsakovės J. B. atžvilgiu taikytinos specialiu įstatymu nustatytos teisės normos, t.y. Paramos būstui įstatymo 8 str. 1 d., 10 str. 2 d., 11 str. 5 d. , nes skolos susidarymo laikotarpiu ir šiuo metu jos pajamos bei turimas turtas nepakankamas mokėti nustatytus mokesčius, be to, ji yra socialiai remtina, darbingumas siekia tik 50 procentų, be to, Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-05-17 sprendimu Nr. (1.2.)-SP1-01168 buvo nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą atsakovei J. B. 100 procentų , atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų (b.l. 58).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą teismų praktiką iškeldinimo bylose yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimus dėl asmenų iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, siekiant išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, turi būti atsižvelgiama į žmogaus teisę į būsto neliečiamybę ir jos gerbimą, nepriklausomai nuo to, ar asmuo būste apsigyveno laikydamasis nustatytos tvarkos. Būtent todėl socialinio būsto nuomotojui, pareiškusiam ieškinį dėl nuomininkų iškeldinimo iš socialinio būsto pasibaigus nuomos sutarties terminui, tenka procesinė pareiga įrodyti, jog nėra pagrindo su šiais asmenimis sudaryti ir (arba) tęsti socialinio būsto nuomos sutarties, pvz., kad nėra socialinio būsto nuomos šiems asmenims poreikio, asmenys neatitinka įstatyme įtvirtintų.
Kaip jau minėta, byloje nustatyta, jog atsakovė J. B. neįgali, buvo nustatytas 50 darbingumas, pajamos- gaunama pašalpa, todėl pripažintina, kad nuomos ir komunalinių mokesčių atsakovė nemokėjo dėl objektyvių priežasčių: šeimoje susiklosčiusios itin sudėtingos finansinės padėties, nedarbo, ligos. Be to, atsakovė stengiasi vykdyti savo prievoles, susijusias su buto nuoma bei paslaugų suteikimu. Atsakovė bute gyvena pakankamai ilgą laiką, kitos gyvenamosios patalpos neturi, mokėti susidariusių įsiskolinimų neatsisako ir pagal išgales vykdo savo įsipareigojimus, todėl laikytina, kad ieškovo ieškinio reikalavimai nutraukti nuomos sutartį bei iškeldinti atsakovę J. B. iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, yra neproporcinga teisinė priemonė, prieštaraujanti protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams (LR CK 1.5 str.).
Dėl paminėtų motyvų ieškovo ieškinio reikalavimai nutraukti 2001 m. balandžio 12 d. būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį bei iškeldinti atsakovę J. B. su jai priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, atmestini.
Tačiau, kaip nustatyta, atsakovas A. Č. girtauja, namuose triukšmauja, grasina atsakovei J. B.. Toks atsakovo elgesys neigiamai atsiliepia atsakovės J. B. sveikatą. Atsakovė J. B. gyvena pastovioje įtampoje ir baimėje. Atsakovas A. Č. gera valia iš buto neišsikrausto, buto nuomos ir kitų mokesčių nemoka. Dėl netinkamo atsakovo A. Č. elgesio tiek pati atsakovė J. B., tiek namo gyvenatojai priversti kreiptis pagalbos. Atsakovė K. B. nekartą kreipėsi į policijos komisariatą, savivaldybę, prašydama iškeldinti atsakovą A. Č. (bl.60-62,65,107). Kaip paaiškino, atsakovė J. B., kadangi sūnus A. Č. jokių mokesčių nemoka ir jai ji gyventų vna, būtų mažėesnės išlaidos, galėtų mokėti didesnes sumas, dengdama skolas. Atsakovas A. Č. yra sveikas ir darbingas asmuo, darbo biržoje neregistrutas, nes jis neina į darbo biržą, nedirba daugiau kaip 15 metų. Mokesčių nemoka ir nesistengia jų mokėti, nes mano, jog jam nepriklauso mokėti mokesčius.
LR Civilinio kodekso 6.611 str. 1d. nuostatos numato, jog jeigu nuomininkas savo netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, tai nuomotojo, kuriam trukdoma normaliai gyventi reikalavimu, nuomininkas gali būti iškeldintas nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Kaip nustatyta atsakovas A. Č. nėra buto savininkas, o gyvena atsakovės J. B. nuomojamame bute kaip nuomininkas. Dėl A. Č. netinkamo elgesio atsakovė J. B. normaliai gyventi negali, todėl atsakovas iškeldintinas iš atsakovės J. B. nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), su jam priklausančiu turti, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos.
Teismas mano, jog pasitvirtinus byloje įrodymų visumai, yra pagrindas priimti tokį sprendimą.
Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatos numato, kad turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines bylas, atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus LR CPK 88 str. 1 d. 6-8 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas).
Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pareikštą ieškinį (CPK 83 str. 1 d. 10 p.). Už ieškovo patenkintą reikalavimą mokėtinas 142 Lt dydžio žyminis mokestis. Atsakovė J. B. 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl iš atsakovės J. B. žyminis mokestis valstybei nepriteistinas. LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2000-03-28 įstatymo Nr. VIII-1591 20 str. 1 d. pagrindu (LR CPK 79, 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Iš atsakovo A. Č. proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 71 Lt žyminio mokesčio ir 19 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovo Anykščių rajono savivaldybės ieškinį dėl gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutarties, sudarytos tarp UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ ir J. Č.-B. nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, pareikštą atsakovams J. B. ir A. Č. patenkinti iš dalies.
Iškeldinti A. Č. su jam priklausančiu turtu ir gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant A. Č. kitos gyvenamosios patalpos.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Išieškoti iš atsakovo A. Č. į valstybės biudžetą 71 (septyniasdešimt vieną) litą žyminio mokesčio, ir 19 (devyniolika) litų teismo turėtų pašto išlaidų (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.