Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Teiseja Vitalija Vaivadiene Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.5.; (S).

2009 m. liepos 22 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistosios V. M. apeliacini skunda del Vilniaus rajono apylinkes teismo 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisves atemimu 6 menesiams.

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d. pagrindu visiško sudejimo budu bausme subendrinta su 2008-06-09 teismo baudžiamuoju isakymu paskirta 9 MGL dydžio bauda ir paskirta galutine laisves atemimo 6 menesiu ir 9 MGL dydžio bauda bausme, i bausme iskaitant iš dalies atlikta bausme pagal Vilniaus rajono apylinkes teismo 2008-06-09 baudžiamaji isakyma.

Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1, 2 d. 7 p. pagrindu paskirtos laisves atemimo bausmes vykdymas atidetas 1 metams, ipareigojant ja per ši laikotarpi nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, atlyginti Valstybinei ligoniu kasai padaryta turtine žala – 110,80 Lt.

Iš V. M. priteista Valstybinei ligoniu kasai 110,80 Lt.

Iš V. M. priteista J. M. 2000 Lt išlaidoms už advokato pagalba sumoketi.

J. M. pripažinta teise i ieškinio patenkinima, o klausimas del ieškinio dydžio perduotas nagrineti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustate:

V. M. nuteista už tai, kad ji 2008-05-22, apie 16.00 val., prie savo namu, esanciu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, paemusi medini pagali, tycia viena karta sudave juo sugyventiniui J. M. i dešines kojos blauzda, del ko nukentejusiajam buvo padarytas dešinio šeivikaulio lužis viduriniame trecdalyje, tai yra, nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes del nurodyto šeivikaulio lužio nukentejusysis ilgai sirgo, t. y. jo sveikata sutriko ilgiau nei 10 d., t.y. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d..

Konfliktas tarp apeliantes ir J. M. prasidejo po to, kai 2008-03-02 sudege ju bendras ukinis pastatas su gyvuliais ir jos sunus A. M. su kaimynais 2008-03-04 šalindamas gaisro padarinius buvo priverstas išgabenti sudegusius gyvulius traktoriumi, tikslu juos utilizuoti. J. M., budamas neblaivus, pasipriešino gaisro padariniu šalinimui ir sudave viena smugi i galva jos sunui, tuo padarydamas A. M. sunku sveikatos sutrikdyma (šias aplinkybes patvirtina Vilniaus rajono apylinkes teismo 2009-03-13 nuosprendis, kuris neisiteisejes, nes apskustas apeliacine tvarka). Pradejus ikiteismini tyrima del jos sunaus sunkaus sveikatos sutrikdymo J. M. suprato, kad neišvengs baudžiamosios atsakomybes ir butent tai salygojo jo ir jos konfliktines situacijas, kadangi J. M. yra labai agresyvus, konfliktiškas, konfliktu iniciatorius. 2008-05-15 apie 17 val. namuose ja sumuše J. M. ir jai Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto specialisto išvada Nr. G2523(01) buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Be to, J. M. jai kartodavo, tame tarpe ir jos sunaus A. M. bei jo sugyventines B. G. akivaizdoje, kad jis dar parodys, kas iš tikruju bus nuteisti, kad kentes jie visi, kad del to, kad iskunde ji policijai, jis dar atkeršys. Šios aplinkybes patvirtinancios, kad J. M. turejo tiksla apkaltinti ja nusikaltimu, kurio ji nedare ir susilaužes koja jai nežinomomis aplinkybemis, pasinaudodamas tokiu sužalojimu, kerštaudamas jai apkalbejo ja.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendi, remesi tik vienintelio liudytojo B. M. parodymais, taciau tuo metu B. M. buvo finansiškai priklausomas, nes oficialiai niekur nedirbo, o nelegaliai dirbo padedamas J. M. pastarojo sklype statyti nama, todel jo parodymai vertintini kritiškai ir atmestini.

Teismo medikas Viaceslav Kolomec dave išvada, kad J. M. padarytas sužalojimas atitinka nurodytas aplinkybes ir sužalojimo buda, o teismo posedžio metu paaiškino, kad toks sužalojimas galejo buti padarytas autoivykio metu arba nukritus kokiam nors daiktui, jei koja buvo horizontalioje padetyje. Taciau tai neatitinka J. M. ir B. M. parodymus, kad apeliante trenke stovinciam J. M..

Nebuvo tiriama ar J. M. kojos nesusilauže prie savo statomo namo, kadangi ta vakara, kai grižo sugipsuota koja, jis visa diena buvo statybose.

J. M. ir liudytojo B. M. parodymai prieštaravo tiek vieni kitiems, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. Prieštaravimai nebuvo pašalinti. Nebuvo surinkta J. M. charakterizuojanti medžiaga. Šioje byloje, vertinant irodymus, teismo vidinis isitikinimas neturejo objektyvaus pagrindo, todel irodymai buvo ivertinti pažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimus.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistoji ir jos gynejas praše apeliacini skunda tenkinti, nukentejusysis ir prokuroras praše skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios V. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vilniaus rajono apylinkes teismo 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendis keistinas del netinkamo baudžiamojo istatymo pritaikymo.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme ir apeliacines instancijos teisme V. M. neige paemusi medini pagali ir tycia viena karta sudavusi savo sugyventiniui J. M. i dešines kojos blauzda. Pirmosios instancijos teismo posedyj ji paaiškino, kad apie (t.1, b.l. 159) specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus ji nieko nežino. Ji tik J. M. pamate su gipsu, o kada pamate, tikrai neprisimena. Kai ji pirma karta pamate J. M. koja, ji buvo darže. B. M. ji mato tik 3 karta, jo nepažista. Jis tuo metu dirbo pas J. M.. 2008-06-12 itariamojo apklausos metu (t.1, b.l. 94-95) ji parode, kad pastaruoju metu jie visai nebendrauja, net nesikalba. J. M. dažniausiai ryte atsikelia ir kažkur išvažiuoja (dažniausiai prie savo statomo namo), o grižta tik vakare. Gal kažkur prieš 2-3 savaites jis namo vakare grižo su sugipsuota koja. Vakara prieš tai jo koja nebuvo sugipsuota, o ryta, kai išvažiavo, nemate jo, nes dar miegojo. Kadangi jie nekalba, tai nei jis jai sake, nei jie jo klause kur susižalojo koja. J. M. nemuše. 2008-07-30 itariamojo papildomos apklausos metu V. M. parode (t.1, b.l. 99-100), kad jie beveik nebendrauja. Ji nežino, kaip J. M. susižalojo koja. Ji tik mate, kaip jis ejo per kiema ir šlubavo. Tai galejo buti apie 20-21 h. Prieš tai ji ji mate ryta, apie 8-9 h., tada jis nešlubavo. Kitos dienos vakare pamate kaip J. vaikšto jau su sugipsuota ir subintuota koja. 2008-09-29 itariamosios apklausos metu V. M. parode, kad (t.1, b.l. 103-105) ji 2008-05-22 apie 16 h. buvo darže, prie savo namu, ravejo. Artimiausi žmones gyvena tik už 1,5 km. B. M. naudinga teigti, kad ji sužalojo J. M., nes jis naudojasi J. M. traktoriumi, kita žemes ukio technika. Kolegija mano, kad V. M., taip pateikdama ivykius, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybes. V. M. versija atmetama todel, kadangi ji iš dalies nenuosekli, prieštaringai nusakomos aplinkybes kaip ir kada ji mate sužalota J. M., ja pilnai paneigia kiti byloje esantys irodymai, kuriais abejoti kolegija neturi pagrindo.

Pirmosios instancijos teismo posedžio metu (t.1, b.l. 159-160) J. M. parode, kad jie su V. M. konfliktuoja nuo 2008-03, kai ji ji pradejo iš namu varyti. Ju konfliktai vyksta del nuosavybes. Jis nusprende statytis savo busta. Kai jam pritruko stulpo, 2008-05-22 apie 16-17 valanda jis atvažiavo su B. paimti stulpo. Atejo V. M. ir pradejo šaukti, kad jie negaus stulpo. Jis nekreipe demesio. V. M. pasieme apie 1,5 metro pagali ir vijosi aplink traktoriu B. M.. Veliau priejo prie jo ir trenke jam žemiau blauzdos. Smoge jam viena karta ir numetus pagali nuejo. Nukentejusiojo J. M. parodymai, apimtyje, kad ji su pagaliu sužalojo V. M., nuoseklus. J. M. parodymai visumoje, iš esmes, nuoseklus, nors ne visiškai nuoseklus, bet tai paaiškintina tuo, kad juos duodant J. M. galejo praleisti viena kita detale, kuria veliau pasakyti, tuo paciu praleidžiant viena kita detale, todel gali susidaryti nenuosekliu parodymu ivaizdis (Pavyzdžiui, 2008-06-17 liudytojo papildomos apklausos metu (t.1, b.l. 19-20) jis parode, kad jis važiavo traktoriumi, o B. ejo pesciomis, o 2008-07-02 akistatos su B. M. metu (t.1, b.l. 22) jis parode, kad iš pradžiu, apie 30 m. jie važiavo kartu, bet jis liepe B. M. perrišti gyvulius, todel pastarasis išlipo ir po to atejo pesciomis. 2008-10-22 nukentejusiojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teiseja metu J. M. (t.1, b.l. 58-59) buvo parodes, kad V. mete geleži i traktoriu. 2008-06-17 liudytojo papildomos apklausos metu (t.1, b.l. 19-20) jis parode, kad V. išvadino B. vagiu, norejo jam iš ranku ištraukti kujeli, o iš B. metalini kalta kirsti betonui. Tada B. pradejo begti aplink traktoriu ir nedave šiu irankiu. V. bego paskui ji ir kažkuriuo metu jam sudave. Kaip ji B. sudave, jis nemate, tik mate, kad ji švaistosi tuo paciu pagaliu, kuriuo veliau ji sudave jam. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo posedyje nukentejusysis J. M. apie daugeli šiu aplinkybiu neparode). Nukentejusysis J. M. jau 2008-06-06 protokole-pareiškime (t.1, b.l. 1) nurode, kad 2008-05-22, prie namu, kieme, konflikto metu, jo sugyventine V. M. mediniu pagaliu trenke jam i dešines kojos blauzda ir jam padarytas dešinio šeivikaulio lužis. 2008-06-06 liudytojo apklausos metu J. M. parode (b.l. 14-15), kad jis norejo pasiimti stulpa, kuris gulejo sugyventines žemes sklype, taciau V. pradejo rekti, kad stulpo negaus, atimineti irankius iš ranku, po to pagriebe apie 8-10 cm. storio medini pagali, ilgio apie 1,80 m. ir su pagaliu trenke jam per dešines kojos blauzda viena karta. Pagali numete ant žemes ir nuejo nusiraminusi namo. Visa ši incidenta mate B., kuris jam padedinejo parsitempti stulpa. J. M. 2008-06-17 liudytojo papildomos apklausos metu (t.1, b.l. 19-20) parode, kad jam reikejo 4 m. ilgio stulpo, o ten buvo daug stulpu po 9 metrus, todel jis nusprende nuo vieno iš stulpu atsipjauti 4 metrus. Tuo metu, kai jie dar dauže betona, atejo V. ir pradejo sakyti, kad neduos stulpu, išvadino B. vagiu, norejo jam iš ranku ištraukti kujeli, o iš B. metalini kalta kirsti betonui. Tada B. pradejo begti aplink traktoriu ir nedave šiu irankiu. V. bego paskui B. ir kažkuriuo metu jam sudave. Kaip ji B. sudave, jis nemate, tik mate, kad ji švaistosi tuo paciu pagaliu, kuriuo veliau ji sudave jam. Tada V. pribego prie jo ir tuo paciu pagaliu trenke jam i dešines kojos apatine dali. 2008-07-09 akistatos su V. M. metu (t.1, b.l.25-26) jis parode, kad jam koja sužalojo V. M., kai jis atvažiavo pasiimti betoniniu stulpu. Ji jam trenke su mediniu pagaliu per dešine koja. 2008-10-22 nukentejusiojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teiseja metu J. M. (t.1, b.l. 58-59) parode, kad atvažiavo su B. M., nes norejo paimti dali stulpo. Iš namu išejo V. M. ir pradejo šaukti, kad negaus stulpo, nes ne jo, sake, kad ukis jos. Jis pasake, kad pasiims neklauses. V. užsipuole B., jis užejo už traktoriaus. V. mete geleži i traktoriu, tada pasieme kuola ir smoge i dešines kojos blauzda. Po smugio jis atsisedo, o B. liepe važiuoti. Apeliacines instancijos teismo posedyje nukentejusysis J. M. parode, kad nuteistoji pagaliu puole B. M., sudave jam per šonus, pagalys buvo plonas ir lužo. Pagriebusi storesni pagali, juo trenke jam per dešine koja. Nuo skausmo jis atsisedo, o B. M., isedes i traktoriu, nuvažiavo, nutempdamas stulpa prie statomo namo. Vakare jam koja pradejo tinti, kita diena ryte nuvažiavo i ligonine, kur jam koja sugipsavo. Toki pagali nuteistoji pakele, nes jis nebuvo labai sunkus. I policija kreipesi po to, kai gavo teismo medicinos specialisto išvada del sužalojimo laipsnio.

Pirmosios instancijos teismo posedžio metu liudytojas B. M. (t.1, b.l. 161-162) parode, kad V. M. pirma karta pamate ivykio diena, J. M. dirbo pirma diena. J. papraše jo padeti nuvažiuoti atsivežti stulpus. Kai atvažiavo, šeimininke pradejo konfliktuoti žodžiais, ji, pasiemusi pagali, apvijo aplink traktoriu. Pagalys buvo 1-1,5 m. ilgio. Jis mate kaip J. M. pagaliu V. M. sudave i koja. B. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu toje apimtyje, kad V. M. sudave J. M., buvo nuoseklus ir neprieštaravo J. M. parodymams (t.1, b.l. 72-74, 76-77, 84-85). Pažymetina, kad ikiteisminio tyrimo metu J. M. teige, kad norejo atsivesti laidus ir perpjauti metaline stulpu armatura (b.l. 20), o B. M. teige, kad nusprende tuos stulpus prikabinti prie traktoriaus, nutemti prie garažo ir ten supjaustyti (b.l. 73), taciau tai nelaikytina prieštaringais parodymais, nes jie šiu veiksmu nebuvo pradeje daryti ir tai laikytina tik ju nesuderintais arba alternatyviais ketinimais veikti numatytam tikslui pasiekti. Ikiteisminio tyrimo metu, 2008-06-17 liudytojo apklausos (t.1, b.l. 72-74) ir 2008-07-23 liudytojo papildomos apklausos metu (b.l. 84), B. M. parode, kad V. pagaliu jam trenke per abieju koju blauzdas. Šie parodymai neprieštarauja J. M. parodymams, kuris, galimai B. M. esant už traktoriaus, kuri aplink traktoriu vijosi V. M., šiu veiksmu galejo nematyti ir šiu aplinkybiu neakcentuoti.

Teismas neturi pagrindo netiketi šiais nukentejusiojo J. M. ir liudytojo B. M. parodymais, kadangi jie iš esmes nuoseklus, neprieštarauja vieni kitiems. Kaip parode liudytojas B. M., jis su V. M. pažistamas nebuvo, ivykio diena ja mate pirma karta, ta diena tik pirma karta padejo dirbti J. M., kelias dienas jam padejo dirbti ukio darbus, pretenziju del jam, kaip jis parode, suduotu smugiu, neturejo, net neatvyko i pirmosios instancijos teismo posedi, todel buvo priimta nutartis ji atvesdinti (t.1, b.l.), todel manytina, kad jis neturejo jokio pagrindo melagingai apkalbeti V. M. del J. M. atžvilgiu ivykdyto nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Be to, nukentejusiojo J. M. ir liudytojo B. M. parodymus patvirtina Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2702/08 (01) (t.1, b.l. 18), kuria konstatuota, kad J. M. padarytas dešinio šeivikaulio lužis viduriniame trecdalyje, galimai aplinkybese nurodytu laiku (2008-05-22) ir budu ir Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 4347/08 (01) (t.1, b.l. 45), kuria konstatuota, kad J. M. sužalojimas nebudingas griuvimui. Atsižvelgus i minetas išvadas nemanytina, kad J. M. susižalojo sveikata tycia, siekdamas nepagristai apkaltinti V. M..

Apeliacinio skundo argumentas, kad santykiai tarp apeliantes ir J. M. buvo konfliktiški, nepaneigia tikimybes, kad apeliante galejo sužaloti nukentejusiji. Pažymetina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendi, remesi ne tik liudytojo B. M. parodymais, taciau ir nukentejusiojo J. M. parodymais, specialistu išvadomis apie padaryta sužalojima ir jo pobudi (kad šis sužalojimas nebudingas griuvimui). Teismas, ivertines apeliaciniame skunde pateiktus duomenis apie nuteistaja ir rasta, nemano, kad apeliante rastu užsimoti bei sulaužyti koja ir netgi ji pakelti neturejo jegos. Kolegija, atsižvelgus i išdestyta, taip pat nemano, kad yra esminiu prieštaravimu tarp nukentejusiojo J. M. ir liudytojo B. M. parodymu ir pažymi, kad nukentejusiuosius charakterizuojanti medžiaga paprastai nera renkama.

Apeliacines instancijos teismui nuteistojo prašymu užklausus LR valstybines darbo inspekcijos Vilniaus skyriu apie darbo saugos pažeidimus J. M. vienkiemyje, gautame 2009-07-15 rašte ir 2009-07-10 patikrinimo akte pažymeta, kad darbo rangos ir sveikatos norminiu pažeidimu nenustatyta. Tai paneigia nuteistosios aiškinimus, kad J. M. statant nama pažeidinejo darbu saugos tvarka ir del to buvo baustas Valstybines darbo inspekcijos pareigunu.

Ikiteisminio tyrimo metu 2008-08-12 buvo atliktas nukentejusiojo J. M. parodymu patikrinimas vietoje (t.1, b.l. 36-37), dalyvaujant specialistui teismo medicinos ekspertui V.Kolomiec. J. M. ivykio vietoje parode, kur ir kaip jis buvo sužalotas. J. M. paaiškino, kaip V. M. paeme pagali ir kaip su juo, užsimojusi iš kaires, trenke tuo pagaliu jam i dešines kojos apatine dali – blauzda. Po smugio jis atsisedo ant stulpu, o veliau nuejo i nama. Specialistas teismo medicinos ekspertas pareiške, kad padarytas sužalojimas atitinka J. M. nurodytas aplinkybes, sužalojimas galejo buti padarytas tokiu budu.

Išanalizavus visus byloje surinktus irodymus, kolegija daro išvada, kad nuteistoji V. M. padare jai inkriminuota veika ir jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 str. 1 d.

Apeliacines instancijos teismo posedyje apklausti liudytojai A. M. ir B. G. tik patvirtino, kad tarp nuteistosios ir nukentejusiojo buvo konfliktai, jie pastoviai bardavosi, taciau pacio ivykio nemate ir pasakyti nieko negali.

Iš prokuroro 2008-07-23 nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu V. M. sugriebe ant žemes gulejusi medini pagali (1,5 metro ilgio, triju pirštu storio) ir juo trenke B. M. per abieju koju blauzdas. Pagalys sulužo. Tada jis isedo i traktoriu. Budamas traktoriuje B. M. pamate, kaip V. paeme kita, didesni pagali nuo žemes ir juo sudave J. i dešines kojos apatine dali. Smugiavo viena karta, po to pagali numete. Smugio metu V. stovejo J. iš kaires puses, apie 1 – 1,5 metro atstumu nuo jo. V. smugio metu pagali buvo paemusi už plonesnio galo, laike abieju ranku delnuose, buvo paemusi netoli pagalio galo. Pagalys buvo su žieve, eglinis, su netašytomis trumpomis šakomis. Prokuroras atsisake pradeti ikiteismini tyrima pagal BK 140 str. 1 d. del B. M. sukelto fizinio skausmo, išaiškindamas B. M., kad jis turi teise kreiptis i teisma privataus kaltinimo tvarka (t.1, b.l. 87-88). Ar kreipesi B. M. i teisma kaltinant V. M. pagal BK 140 str. 1 d. privataus kaltinimo tvarka, byloje duomenu nera.

Del bausmes skyrimo.

Skirdamas bausme V. M., pirmosios instancijos teismas atsižvelge i padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsni ir pobudi, t.y., kad BK 138 str. 1 d. numatyti nusikaltimai priskiriami nesunkiems (BK 11 str.), i padarymo aplinkybes, i tai, kad nera jos atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu, i jos asmenybe, t.y., kad ji yra ukininke, išsituokusi, turi pastovia gyvenamaja vieta, pastovu pajamu šaltini, yra teista viena karta, teistumas neišnykes ir nepanaikintas, administracine tvarka nebausta, i narkologine ir psichiatrine iskaita neirašyta, todel skirtina laisves atemimo bausme sankcijos už padaryta nusikaltima ribose, kurios dydis mažesnis, nei jos vidurkis. Ši bausme bendrinama visiško sudejimo budu su Vilniaus rajono apylinkes teismo baudžiamuoju isakymu paskirta bausme – bauda (BK 63 str. 1, 2, 9 d.). Pirmosios instancijos teismas mano, kad laisves atemimo bausmes tikslai gali buti pasiekti be realaus jos atlikimo, t.y. atidejus bausmes vykdyma (BK 54, 61, 75 str.).

Kolegija konstatuoja, kad nepagristai nuosprendyje nurodyta, kad V. M. viena karta teista, teistumas neišnykes ir nepanaikintas, nes V. M. skundžiamu nuosprendžiu nuteista už nusikaltima, kuri padare prieš priimant 2008-06-09 baudžiamaji isakyma, todel nusikaltimo padarymo metu nebuvo teista ir teistumo neturejo.

Pagal BK 55 str. asmeniui, pirma karta teisiamam už nesunku ar apysunki tycini nusikaltima, teismas paprastai skiria su laisves atemimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisves atemimo bausme, teismas privalo motyvuoti savo sprendima. V. M. pripažinta kalta ir nuteista už tycini nesunku nusikaltima (BK 11 str. 3 d. 138 str. 1 d.), todel jos atžvilgiu turejo buti vadovaujamasi BK 55 straipsnio nuostatomis, nes ji teisiama pirma karta, o paskirtos bausmes subendrinamos BK 63 str. pagrindu. Teismas netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma (BPK 328 str. 1 p.), neteisingai paskyre bausme (BPK 328 str. 2 p.), todel nuosprendis keistinas (BPK 326 str. 2 d. 2 p.), už padaryta veika paskiriant laisves apribojimo bausme. Skirdama bausme kolegija atsižvelgia i nuosprendyje išdestytus bausmes skyrimo motyvus ir argumentus, atmesdama ankstesni teistuma.

Rezoliucinė dalis

nusprende:

Vilniaus rajono apylinkes teismo 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendi pakeisti:

V. M., pripažintai kaltai ir nuteistai pagal BK 138 str. 1 d. laisves atemimu 6 (šešiems) menesiams, bausme pakeisti laisves apribojimu 6 menesiams ir, vadovaujantis BK 48 str., ipareigoti be bausme vykdancios institucijos žinios per ši laikotarpi nekeisti gyvenamosios vietos ir atlyginti Valstybinei ligoniu kasai padaryta turtine žala 110,80 Lt. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 9 d. paskirta bausme subendrinti su Vilniaus rajono apylinkes teismo 2008 06 09 baudžiamuoju isakymu paskirta 9 MGL bauda, paskirtas bausmes visiškai sudedant ir paskirti galutine subendrinta bausme laisves apribojima 6 menesiams, ipareigojant be bausme vykdancios institucijos žinios per ši laikotarpi nekeisti gyvenamosios vietos ir atlyginti Valstybinei ligoniu kasai padaryta turtine žala 110,80 Lt bei 9 MGL (1130 litu) bauda.

Panaikinti BK 75 str. taikyma del laisves atemimo vykdymo bausmes atidejimo.

Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista .