- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-23
- Bylos Nr.
- e2-5016-1213/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00906-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Vyšniauskienė
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- M. B.
- Advokatai
- Artūras Cibulskas, Enrika Maksimavičienė
išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jolantai Kvietkauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovei M. B., dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas R. P. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, jog jis nėra K. P., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas, panaikinti gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis apie tėvą, t. y. įrašą, jog vaiko tėvas yra R. P.. Taip pat prašo priteisti valstybės naudai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
2. Ieškinyje nurodo, kad su atsakove M. B. susipažino (duomenys neskelbtini) metais, apie 6 mėnesius draugavo, po to tapo pora. Kai atsakovė sulaukė pilnametystės, jis išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini), kur kartu apsigyveno. (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. P.. 2019 metais jis įsidarbino (duomenys neskelbtini) ir dažnai išvykdavo į komandiruotes kituose miestuose. Savaitę būdavo namuose, o kitą savaitę išvykęs į kitus miestus. Jis pradėjo įtarti, jog, jam išvykus, atsakovė leidžia laiką su kitais vyrais, todėl 2019 metų gegužės mėnesio pabaigoje jie išsiskyrė. Jis išsikraustė pas savo močiutę, o atsakovė liko gyventi nuomojamame bute. 2019 metų liepos mėnesį ji jam pasakė, kad nori susitaikyti, pranešė jog yra nėščia. Jis taikytis nesutiko, todėl ji apsigyveno Krizių centre. Iki gimstant vaikui atsakovė aktyviai rodė iniciatyvą bendrauti, sakė, kad laukiasi jo kūdikio. Jis patikėjo ir nenoromis sutiko bendrauti, tačiau kartu jau negyveno. Kai gimė vaikas, jis savo tėvystę pripažino, nes atsakovė jį įtikino, kad vaikas jo. 2021-07-02 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas patvirtino jų su atsakove sudarytą taikos sutartį, pagal kurios sąlygas, be kita ko, nepilnametės dukros K. P. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, o jis įsipareigojo dukrai mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis, kas mėnesį skiriant po 100 Eur iki jos pilnametystės. Praėjus keletui savaičių po minėtos teismo nutarties priėmimo, atsakovė pareiškė, kad jų charakteriai nesutampa ir reikia skirtis. Vėliau jis sužinojo, kad ji jau turi kitą draugą. 2022 m. žiemą atsakovė su dukra ir naujuoju draugu išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), nuo to laiko jis vaiko nematė. 2024-05-03 teismo sprendimu buvo padidintas išlaikymas K. P.. Po teismo sprendimo jis sutiko savo draugą G., kuris taip pat yra bendravęs su M., jam papasakojo apie teismo padidintą išlaikymą dukrai, pasiskundė, kad pablogėjo finansinė padėtis. Tuomet G. jam papasakojo, kad kai jis būdavo komandiruotėse, atsakovė turėjo lytinių santykių su kitais vyrais. Tai sužinojęs nutarė kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė M. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodė, jog su ieškovu susipažino (duomenys neskelbtini) metais. (duomenys neskelbtini) išsinuomojo butą ir su ieškovu pragyveno pusantrų metų. Ieškovas buvo ūmaus būdo, todėl jie pradėjo nesutarti, konfliktuoti. Tokiais atvejais ieškovas išeidavo pas savo močiutę. Tokie išėjimai dažnėjo, o grįžimai vis retėjo. 2019 m. vasarą, kai ieškovas buvo grįžęs, jis elgėsi keistai, vaišino ją, ji manė, jog nori susitaikyti, tačiau paaiškėjo, jog ieškovas nutraukė buto nuomos sutartį. Tuomet ji apsigyveno (duomenys neskelbtini) krizių centre. Tuo metu ji laukėsi. Apie tai informavo ieškovą. Ieškovas praktiškai visą laiką, kol ji laukėsi buvo su ja kartu, ja rūpinosi, kartu leido laiką iki kol ji nuvyko gimdyti į ligoninę. (duomenys neskelbtini) ji susilaukė dukters K.. Ieškovas gimdyme nedalyvavo, ligoninėje nelankė. Dukters tėvystę pripažino gera valia. Po vaiko gimimo ji grįžo gyventi į Krizių centrą ir ten gyveno šešis mėnesius. Po dukters gimimo su ieškovu dar apie 3 mėnesius intensyviai bendravo, tačiau tarp jų įvyko konfliktas ir jie išsiskyrė. 2020 metų liepos mėnesį ji išsinuomojo butą. Ieškovas kurį laiką gyveno pas ją, tačiau vėl išeidinėdavo kuriam laikui būti pas močiutę. Jai buvo per sudėtinga išlaikyti butą vienai, todėl vėl grįžo gyventi į Krizių centrą. Dukrai sulaukus pusantrų metų, mergaitė pradėjo lankyti darželį. Dukrą kartais pasiimdavo iš darželio ieškovas. Dėl ne visada adekvataus ieškovo elgesio, ne pastovaus materialinio išlaikymo dukrai teikimo, ji su ieškovu sudarė taikos sutartį dėl dukters gyvenamosios vietos ir išlaikymo teikimo. 2021 metais ji susipažino su R. D., tapo draugais ir 2022 metų lapkritį ji su dukra išvyko gyventi pas jį (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko ieškovas visiškai nustojo domėtis ir rūpintis jų dukra. Teikė tik išlaikymą iki 2024 m. gegužės mėnesio.
4. Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė išvadą dėl ieškinio reikalavimų. Nurodė, kad įvertinęs ieškovo santykį su dukra, aiškiai išsakomą aiškų nusiteikimą nepalaikyti jokių ryšių su vaiku, Skyrius mano, jog perspektyvos netgi formaliai atnaujinti vaiko – tėvo santykius galimai nėra, todėl tėvystės nuginčijimas neturės didelio poveikio vaiko interesams dėl jo jauno amžiaus, vystymosi specifikos, nutrūkusio bendravimo su ieškovu, taip pat kad šiuo atveju prioritetinį vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principą labiau atitinka vaiko teisė žinoti tiesą apie savo kilmę. Tėvyste yra grindžiamos ne tik vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, bet ir įstatymo nereglamentuojami asmeninio pobūdžio psichologiniai, socialiniai vaiko ir tėvo santykiai, kurių šiuo atveju ieškovas neįgyvendina ir įgyvendinti nepageidauja. Taip pat nurodė, jog buvo bandyta bendrauti su mažamete K.. Pastarosios paklausus, koks tėčio vardas, vaikas atsakė R. D.. Vaiko mamai vaikui patikslinus klausimą rusų kalba, mergaitė žaidė ir neatsakė. Vaiko mamai telefone parodžius R. P. nuotrauką, K. pasakė, kad tai dėdė. Apie tėvą mažametė visiškai nieko nekalbėjo.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus bei ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, jog su atsakove susipažino (duomenys neskelbtini) metais. (duomenys neskelbtini) metais pradėjo kartu gyventi. Kai atsakovė pranešė, kad laukiasi, jie kartu jau negyveno. Vaiko gimdyme jis nedalyvavo. Tėvystę pripažinti jį privertė. Gimus K. jis nepajautė, kad tai jo vaikas, o jis yra tėvas. Vaikui sergant jis pirkdavo vaistus, rūpindavosi ja. Nuo vaiko gimimo iki (duomenys neskelbtini) metų jis bendravo su K., tačiau nuo (duomenys neskelbtini) metų K. jis nėra matęs. K. svetimas vaikas, nieko nejaučia. Norėtų bendrauti su K., tačiau ne kaip su dukra. Nenori būti jos tėvu.
Atsiliepimas
6. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog sutinka su ekspertizės akte padaryta išvada, jog ieškovas nėra K. P. biologinis tėvas. Tačiau ji nežino kas yra biologinis K. tėvas, nes tai buvo tik trumpalaikis susitikimas. K. gimdymo metu ieškovo nebuvo. Jis taip pat jų nepasiėmė ir iš ligoninės. Pirmus mėnesius R. rūpinosi dukra, bet po to norėjo atsisakyti vaiko, nebesirūpinti juo. Tačiau atsakovė vis tiek su ieškovu tęsė bendravimą. Ieškovas kurį tai laiką rūpinosi K., paimdavo ją iš darželio. Tačiau vaikui verkiant, ieškovas labai nervindavosi, neturėdavo kantrybės. Ieškovas niekada pirmas neskambindavo, nerašydavo. Visuomet ji siūlydavo jam pabendrauti ar pasimatyti su dukra. Iš ieškovo pusės iniciatyvos bendrauti su K. nebūdavo. Po to ji susipažino su dabartiniu sugyventiniu ir persikraustė gyventi kitur. Nuo tada, t. y. paskutinius du su pusę metų R. nebematė dukters. D. K. šiai dienai tėčiu vadina jos sugyventinį. R. dukra nebeatsimena, iš nuotraukos nebeatpažįsta. Šiuo metu išlaikymo K. R. nebeteikia, anksčiau išlaikymą mokėjo. Ieškovas neseniai su ja bendravo ir nurodė, jog jis nori būti K. dėdė.
7. Atsakovės atstovė prašė ieškinį tenkinti ir nuginčyti tėvystę. Paaiškino, jog šioje byloje atsakovė nereiškia reikalavimo dėl dukters K. tėvystės nustatymo. Atsakovei reikalingas teismo sprendimas, kuriuo būtų nuginčyta vaiko tėvystė ir išbraukti duomenys apie tėvą iš vaiko gimimo įrašo. Tuomet asmuo, su kuriuo atsakovė jau gyvena kuris tai laikas, įsipareigoja tapti tėvu K., t. y. tas asmuo gera valia pripažintų tėvystę. Atsakovė su biologiniu K. tėvu turėjo tik vienkartinius santykius, neatsimena jo duomenų, nepamena net vardo, todėl net nežino kaip jį rasti. Tačiau šiuo metu atsakovė yra sukūrusi šeimą, veda bendrą ūkį su kitu asmeniu, kuris nori prisiimti tėvo pareigas sau. Atsakovė įsipareigoja pati su sugyventiniu nuvykti pas notarą, kad sugyventinis galėtų pripažinti tėvystę. Taigi vaikas neliks be tėvo.
8. Teismo posėdžio metu Skyriaus atstovė palaikė išvadoje nurodytas aplinkybes. Paaiškino, jog vaikas turi teisę žinoti kas yra biologinis tėvas, tačiau šioje situacijoje neįmanoma nustatyti biologinio tėvo, todėl Skyrius neprieštarauja, kad atsakovės sugyventinis, jei tik yra toks sutarimas, taptų K. tėvu. Mažametė mergaitė tėčiu šiuo metu įvardija dabartinį atsakovės sugyventinį. R. P. mergaitė nebeatsimena. Parodžius R. P. nuotrauką mergaitė nurodė, jog tai dėdė. Ieškovo santykis su dukra nėra susiklostęs, du metus nėra jokio ieškovo ir K. bendravimo. Bendravimas vyksta tik tarp ieškovo ir atsakovės. Socialinė tėvystė šiuo atveju yra negalima. Pagal atsakovės susitarimą su dabartiniu sugyventiniu, jei pastarasis pripažins tėvystę, tai galbūt susiklostys socialiniai santykiai kaip su tėčiu. Skyrius pritaria, jog būtų nuginčyta tėvystė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas.
Bylos faktinės aplinkybės
9. Remiantis byloje pateiktu (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašą liudijančiu išrašu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad mažametės K. P., gimusios (duomenys neskelbtini), motina yra atsakovė M. B., o tėvu nurodytas ieškovas R. P.. Ieškovo tėvystė nustatyta remiantis ieškovo pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tačiau byloje nėra ginčo, kad ieškovas nėra vaiko biologinis tėvas.
Dėl tėvystės nuginčijimo
10. Ieškovas prašo nustatyti, kad jis nėra vaiko K. P., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas ir panaikinti jos gimimo įrašo skiltyje įrašą apie tėvą.
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Pagal CK 3.150 straipsnio 1 dalį nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip 300 dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnyje įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (eksperto išvada) ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas, bendras auklėjimas, išlaikymas ir kiti įrodymai.
12. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas.
13. Pagal CK 3.148 straipsnį ir CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados ir įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos bei spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas atlikti ekspertizę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų – šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien įrodomųjų faktų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).
14. Tiek ieškovas, tiek atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog R. P. nėra mažametės K. P. biologinis tėvas. Byloje pateiktas 2024 m. rugsėjo 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame padaryta išvada, jog R. P. nėra K. P. biologinis tėvas.
15. Sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko teisėmis ir interesais, kartu ir dėl tėvystės nuginčijimo, būtina įvertinti, ar tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Pažymėtina, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį teisinį vaiko bei tėvo ryšio pripažinimą, todėl, nagrinėjant tėvystės nuginčijimo bylą, būtina, be kita ko, nustatyti ir įvertinti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus.
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovas jau apie du su puse metų nėra matęs ar bendravęs su mažamete K.. Visą šį laikotarpį ieškovas nepalaiko jokio ryšio su K., gyvena skirtingose vietovėse. Ieškovas nurodė, jog K. jam svetimas vaikas ir bendrauti su ja galbūt norėtų, tačiau tik kaip dėdė. Išlaikymo K. ieškovas nebeteikia. Iš atsakovės, išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimų, akivaizdu, jog K. ieškovo nebepažįsta. Mažametė tėčiu vadina ir laiko dabartinį atsakovės sugyventinį, kuris pasak atsakovės, nuginčijus ieškovo tėvystę, gera valia pripažins savo tėvystę dukters atžvilgiu. Taigi iš esmės tarp vaiko ir ieškovo (gimimo įraše nurodyto vaiko tėvo) nėra artimo emocinio ryšio, jų taip pat nesieja socialinės tėvystės ryšys, kurio nutraukimas galėtų padaryti žalos vaiko interesams.
17. Teismas, įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, taip pat šalių paaiškinimus ir Skyriaus išvadą, sprendžia, kad ieškovas įrodė, jog jis nėra K. P. tėvas, nėra jokių įrodymų (duomenų), kad tarp ieškovo ir vaiko K. P. būtų koks nors teisiškai reikšmingas ryšys. Teismas vertina, kad vaiko gimimo įraše duomenys apie vaiko tėvą yra neatitinkantys tikrosios vaiko kilmės, dėl to ieškovo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas – nustatytina, kad ieškovas R. P. nėra K. P. tėvas, o K. P. nėra R. P. dukra, atitinkamai naikintini K. P. civilinės būklės akto (gimimo įrašo) duomenys apie R. P. tėvystę (CK 3.149 straipsnis, 3.150 straipsnis, CPK 178 straipsnis).
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisinę praktiką tokio pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, jog vaikas neliktų be tėvo. Dėl to ginčijant tėvystę kartu turi būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).
19. Ieškovas reikalavimo dėl tėvystės nustatymo nereiškė. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad nepamena kas yra vaiko tėvas, jo duomenų neturi. Tačiau atsakovė nurodė, jog jos dabartinis sugyventinis nori prisiimti tėvo teises ir pareigas K. atžvilgiu ir ketina pripažinti tėvystę. Teismo posėdžio metu atsakovė įsipareigojo, nuginčijus ieškovo tėvystę, kreiptis į notarą su sugyventiniu, dėl pastarojo tėvystės pripažinimo. Tarnybos atstovė pritarė, jog būtų nuginčyta tėvystė, tačiau savarankiško reikalavimo dėl tėvystės nustatymo šioje byloje nereiškė. Esant tokioms aplinkybėms, teismas, neturėdamas duomenų apie galimą vaiko tėvą, šioje byloje nesprendžia dėl tėvystės nustatymo. Teisė žinoti, kas yra vaiko tėvai – viena iš pagrindinių vaiko teisių. Pabrėžtina, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 4 straipsnyje, taip pat Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad esant ginčams nepilnamečio vaiko interesus turi saugoti ir ginti valstybė. Būtent Skyriaus uždavinys yra saugoti ir ginti vaiko interesus šiam likus be vieno ar abiejų tėvų, nuginčijus tėvystę (motinystę), imtis priemonių, kad būtų apsaugotos vaiko teisės ir tobulėti esant deramoms sąlygoms.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). CPK 96 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
21. Nagrinėjamu atveju ieškovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-04432 buvo atleistas 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugpjūčio 30 d. pažyma Nr. APD-2024-08386 apie patirtas 365,74 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-06142 taip pat 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. 2024 m. gruodžio 3 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus patikslintoje pažymoje Nr. APD-224-12181 nurodyta, jog dėl atsakovės atstovavimo buvo patirtos 443,99 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Atsižvelgiant į tai, jog abi šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų, bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis bei kitos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu), iš šalių nepriteistinos, o apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Nustatyti, kad ieškovas R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio vaiko K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.
Panaikinti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus įregistruoto gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir padarytų pakeitimus gimimo įraše.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.