Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-02-11 · Civilinė byla Nr. 2S-36-56/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-11
Bylos Nr.
2S-36-56/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė, Neringa Švedienė, Petras Jaržemskis (pran.)
Pranešėjas P. Jaržemskis Civilinė byla Nr. 2S-36-56/2008

Teisėja N. Daškovienė Proc. sprendimo kategorijos:107.2.3;119;

121.14; 122.4

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. vasario 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio,

kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės, Neringos Švedienės

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2008 m. spalio 13 d. nutarties, kuria pareiškėjos antstolės N. Š. pareiškimas dėl teismo procesinių sprendimų ir jų vykdymo išaiškinimo buvo laikytas nepaduotu ir gražintas pareiškėjai.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Antstolė N. Š. 2008-04-14 kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu ir prašė išaiškinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2002-07-12 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1491-09/2002, Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2004-12-08 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-99-18-19/2004 ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2007-07-03 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6698-131/2007 vykdymo tvarką nurodant, ar galima antstoliui vykdyti skolų išieškojimus iš bendro sutuoktinio turto ir kitokio (CPK 589 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-04-21 nutartimi atsisakė priimti antstolės pareiškimą dėl teismo procesinių sprendimų ir jo vykdymo išaiškinimo, kaip nenagrinėtiną teisme.

Teismas padarė išvadą, kad sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo institutas taikomas konkrečioje teismo išnagrinėtoje byloje, atskirai kiekvienoje iš jų.

Teismas konstatavo, kad vienu ir tuo pačiu prašymu negalima prašyti išaiškinti trijų skirtingose bylose ir faktiškai pagal skirtingus reikalavimus priimtų procesinių sprendimų.

Teismas, pažymėjęs, kad toks prašymas, koks yra paduotas teismui, negali būti nagrinėjamas, atsisakė jį priimti (LR CPK 3 str. 6 d., 137 str. 2 d. 1 p., 278 str., 589 str. 1 d.).

Šalies argumentai

Antstolė N. Š. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-04-21 nutartį ir perduoti pareiškimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2008-09-02 nutartimi antstolės N. Š. atskirasis skundas buvo patenkintas ir klausimas buvo perduotas iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

Teismas, pažymėjo, kad bylą nagrinėjantis teismas nustatęs, jog pateikto procesinio dokumento forma ir turinys atitinka keliamus reikalavimus, priėmimo klausimą gali išspręsti CPK nustatyta tvarka. Iškeliant civilinę bylą, teismas nesprendžia pareiškimo pagrįstumo klausimo, o tik formaliai patikrina, ar procesinio dokumento forma ir turinys atitinka keliamus reikalavimus, ar pateikti įrodymai pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendė, kad teisėjų kolegija nenustatė teisinio pagrindo atsisakyti priimti pareiškimą LR CPK 137 str. 2 d. 1 p., nes pareiškėjai turi būti nustatytas terminas pareiškimo trūkumams šalinti, siekiant išsiaiškinti, kokių teisinių pasekmių siekia antstolė (ar teismo sprendimų išaiškinimo, ar išieškojimo nukreipimo į bendrą sutuoktinių turtą), todėl gražino pareiškimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus miesto 2008-09-19 nutartimi buvo pareiškėjai iki 2008-10-03 buvo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad iš pareiškimo turinio nėra aišku kokių pasekmių siekia antstolė ar teismo sprendimų vykdymo tvarkos išaiškinimo, ar prievolės pobūdžio išaiškinimo, ar išieškojimo nukreipimo į bendrą sutuoktinių turtą ( CPK 589 str; 593 str.), todėl antstolė buvo įpareigota aiškiai suformuluoti reikalavimo dalyką bei pagrįsti jį faktinėmis aplinkybėmis: jeigu teismo sprendimas neaiškus antstolė privalėjo nurodyti neaiškius motyvus, jei antstolė siekė prievolės pobūdžio išaiškinimo ir išieškojimo nukreipimo į bendrą sutuoktinių turtą, reikšmingas aplinkybes privalėjo pagrįstai motyvuoti ir nurodyti į kokį konkretų turtą siekiama nukreipti išieškojimą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartimi pareiškėjos antstolės N. Š. pareiškimas dėl teismo procesinių sprendimų ir jų vykdymo išaiškinimo buvo laikytas nepaduotu ir gražintas pareiškėjai.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja šalindama nurodytus pareiškimo trūkumus aiškiai ir konkrečiai nesuformulavo reikalavimo dalyko, jį išdėstė painiai ir nekonstruktyviai. Dėl prašymo turinio ir reikalavimo dalyko ydingumo teismui liko neaišku kokių pasekmių faktiškai siekiama pareiškimu: teismo sprendimų vykdymo išaiškinimo tvarkos, ar prievolės pobūdžio nustatymo ir teismo sprendimų išaiškinimo ar išieškojimo nukreipimo į bendrą sutuoktinių turtą.

Teismas padarė išvadą, kad dalis pareiškėjos sutikslintų reikalavimų yra ne teismo kompetencijoje.

Teismas taip pat pažymėjo, kad jau buvo akcentavęs, jog vienu ir tuo pačiu prašymu negalima prašyti išaiškinti trijų skirtingose bylose ir faktiškai pagal skirtingus reikalavimus priimtų procesinių sprendimų. Pareiškėja nepagrįstai rėmėsi CPK 136 straipsnio 4 dalimi, nustatančia skirtingų bylų sujungimo galimybę, nes ši įstatymo nuostata taikoma teisme nagrinėjamų bylų atžvilgiu, o ne vykdymo procese galimai kylančių klausimų sprendimui. Teismo sprendimo išaiškinimas vykdymo procese taikomas atskirai kiekvienoje konkrečioje byloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Pareiškėja antstolė N. Š. atskiruoju skundu prašė nutartį panaikinti ir pakartotinai perduoti antstolės N. Š. prašymą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodė, kad teismo 2008-09-19 nutartyje nurodytus trūkumus pašalino ir aiškiai suformulavo keliamą reikalavimą, kaip skolų išieškojimą turi vykdyti antstolis t.y. ar gali vykdyti iš viso sutuoktinių turto (buto (duomenys neskelbtini), kilnojamojo turto, sutuoktinių darbo užmokesčio, piniginių lėšų bankuose), ar turi siūlyti kreditoriui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Nurodė, kad teismas atmesdamas pareiškimą pažeidė proceso ekonomiškumo principą. Parengiamojo teismo posėdžio tikslas yra galimybė išsiaiškinti ginčo esmę, šalims galutinai suformuluoti savo reikalavimus bei atsikirtimus į juos, pateikti įrodymus kuriais yra grindžiami reikalavimai, taip pat atlikti veiksmus, kurie teismo manymu yra reikalingi, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta teismo posėdyje, todėl teismas palikdamas nenagrinėtą antstolės pareiškimą užkirto kelią tolesnei bylos eigai.

Žemesnės instancijos teismas

Nesutiko su pirmos instancijos teismo teismo argumentais, kad teismas vienu ir tuo pačiu prašymu negali išaiškinti trijų skirtingose bylose priimtų sprendimų. Teismas neteisingai nusprendė, kad vykdomose bylose, kuriose yra tas pats išieškotojas bei tas pats skolininkas, o vienoje iš vykdomųjų bylų yra priteista pagrindinė skola, o kitose vykdomosiose bylose priteistos palūkanos susidariusios dėl pagrindinės skolos nuvertėjimo, todėl akivaizdu kad tai nėra teismų priimti sprendimai pagal iš esmės skirtingus reikalavimus. Teismo buvo prašoma išaiškinti sprendimų vykdymą bylose kuriose priteistos skolos kilusios iš paskolos sutarties, kreditorius, skolininkas ir suinteresuoti asmenys sutampa.

Nesutiko su teismo išvada, kad vykdymo procese galimai kylančių klausimų sprendimui, negali būti taikoma LR CPK 136 straipsnio 4 dalyje numatyta skirtingų bylų sujungimo galimybė, kadangi prašomose išaiškinti teismo sprendimų vykdymą bylose prievolės prigimtis yra ta pati.

Nurodė, kad antstoliui kreipiantis dėl kiekvieno teismo sprendimo išaiškinimo atskirai, skolos sumos būtų nedidelės ir teismas turėtų pagrindą spręsti, kad netikslinga nukreipti išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą, nes užtektų tik asmeninio skolininko turto.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti patikslintą pareiškėjos, antstolės N. Š. pareiškimą dėl teismo sprendimų išaiškinimo, nes teismo nurodytus trūkumus pareiškėja pašalino ir tinkamai suformulavo reikalavimus, bei tuo, kad teismas nepagrįstai atsisakė sujungti jau išnagrinėtas, pareiškėjos nurodytas, civilines bylas į vieną ir kartu išaiškinti sprendimo vykdymo tvarką, nes nagrinėjant bylas atskirai skolos dydis gali būti įvertintas neteisingai ir teismo sprendimo išaiškinimas nepasieks jam keliamų tikslų.

Asmuo kreipdamasis į teismą privalo tinkamai surašyti teismus pateikiamus procesinius dokumentus nepriklausomai nuo jų pavadinimo ir aiškiai suformuluoti teismui pateikiamo procesinio dokumento dalyką ir pagrindą. Neįgyvendinus šio reikalavimo teisminis nagrinėjimas negalimas, nes nėra teisminio nagrinėjimo dalyko. Vienas iš pagrindinių teismo proceso principų – teismo nešališkumas ir nepriklausomumas – reikalauja, kad teismas būtų nešališkas, todėl teismas už pareiškėją negali suformuluoti procesinio dokumento (pareiškimo) elementų. Taigi nurodyti faktinį kiekvieno reikalavimo pagrindą bei pateikti jį pagrindžiančius įrodymus pareiškėją įpareigoja įstatymas (CPK135 str. 1 d. 2 p. ir 3 p., šio straipsnio 2 d.). Be to, tinkamas teisės kreiptis į teimą realizavimas įstatymų leidėjo siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio (priešieškinio) dalyką ir pagrindą todėl, kad būtent ieškinio (priešieškinio) dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be ko teismo procesas taptų neįmanomas.

Kaip matyti iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-09-19 nutarties pareiškėjai buvo suformuluoti labai aiškūs ir konkretūs trūkumai kuriuos ji privalėjo pašalinti per teismo nustatytą terminą: 1) jei neaiškus teismo sprendimas, nurodyti neaiškius teismo argumentus ir pateikti to motyvus; 2) jeigu pareiškėja siekia prievolės pobūdžio išaiškinimo ir išieškojimo nukreipimo į bendrą sutuoktinių turtą, šias aplinkybes pagrįsti tinkama motyvacija bei nurodyti į kokį konkrečiai turtą siekiama nukreipti išieškojimą ( b.l. 22).

Šalindama teismo 2008-09-19 nurodytus trūkumus pareiškėja prašė: 1) išaiškinti Vilniaus 1 apylinkės teismo išduotų vykdomųjų raštų vykdymo tvarką t.y. nustatyti prievolės pobūdį ir galimumą vykdyti išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto t.y. buto esančio adresu (duomenys neskelbtini); 2) išaiškinti teismo sprendimo Nr. 2-1491-09/2002; 2-9918-19/2004; 2-6698-131/2007 vykdymo tvarką nurodant ar galima antstoliui vykdyti skolų išieškojimus iš viso bendro sutuoktinių turto ar ne, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra neaiški t.y vienais atvejais ji pasisako, kad galima nukreipti išieškojimą, į visą sutuoktinių turtą nepriklausomai nuo to, kas yra nurodytas vykdomąjame dokumente skolininku, kitais atvejais nurodo, kad būtina nustatinėti turto dalis skolininko turte. Taip pat prašė teismo išaiškinti ar bus Civilinio proceso kodekso normų pažeidimas jei nenustatant turto dalių bus vykdomas išieškojimas iš viso turto, nes pagal Civilinio kodekso 3.118 straipsnio 2 dalį iš bendro sutuoktinių turto pirmiausiai turi būti sumokamos iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. CK 3.118 straipsnio 3 dalis numato, kad nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto. Jei sudarius balansą paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus šio kodekso numatytas išimtis; 3) kadangi Aukščiausiojo teismo praktika nevienoda reikalinga, kad teismas išaiškintu konkrečiu atveju kaip skolų išieškojimą turi vykdyti antstolis t.y. ar gali vykdyti iš viso sutuoktinių turto (buto (duomenys neskelbtini), kilnojamojo turto, sutuoktinių darbo užmokesčio, piniginių lėšų bankuose, ar turi siūlyti kreditoriui kreiptis į teismą dėl skolininko dalies nustatymo (b.l. 25-27).

Teisėjų kolegija įvetinusi civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus konstatuoja, kad pareiškėja formuluodama būtinus klausimus nesivadovavo teismo 2008-09-19 nutartyje nustatytais trūkumų šalinimo kriterijais ir tinkamai nesuformulavo savo reikalavimų. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos reikalavimai išdėstyti painiai ir nekonstruktyviai, todėl lieka neaišku ko iš tikrųjų siekia pareiškėja ar išaiškinimo dėl prievolės pobūdžio nustatymo ir galimybės išieškoti iš bendro sutuoktinių turto, ar teismų formuojamos praktikos išieškojimo iš bendro sutuoktinių turto srityje išaiškinimo ar reikalauja išaiškinti ar turi teisę antstolis vykdyti išieškojimą iš viso sutuoktinių turto ar turi siūlyti kreditoriui kreiptis į teismą dėl skolininko dalies nustatymo. Pažymėtina, kad CPK 667 straipsnis reglamentuoja skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo klausimus. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, todėl tokio klausimo pateikimas teismui yra nepagrįstas, nes jo sprendimas įstatymu perduodamas antstoliui.

Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai atsisakė sujungti jau išnagrinėtas bylas CPK 136 staraipsnio 4 dalies pagrindu, nes pareiškėjos nurodyta teisės norma gali būti taikoma jei paaiškėja, kad sujungus nagrinėjamas civilines bylas bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai jose nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium, todėl kolegijos nuomone ši įstatymo norma tinkamai būtų taikoma jei pareiškėja motyvuotai reikalautų sujungti kelias nagrinėjamas, o ne jau išnagrinėtas civilines bylas, kuriose jau priimti teismo sprendimai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas palikti pareiškmą nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą bendra tvarka (CPK 297 str. 2 d.)

Esant nurodytiems argumentams atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija

nutarė:

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2008-10-13 nutartį civilinėje byloje Nr. As-727/2008, o pareiškėjos antstolės N. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Petras JaržemskisTeisėjos Dalia KačinskienėNeringa Švedienė