Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2012-08-06 · Civilinė byla Nr. 2-5525-883/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-06
Bylos Nr.
2-5525-883/2012
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-0455-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stasiūnienė
Ieškovas
J. M.
Atsakovas
A. M.
Trečiasis asmuo
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 106.8.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-5525-883/2012Teisminio proceso Nr. 2-07-3-0455-2012-7Procesinio sprendimo kategorija 106.8.5 (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2012 m. rugpjūčio 6 d.Šiauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Irena Stasiūnienė, spręsdama ieškovės J. M. ieškinio atsakovui A. M. ir trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl prievolės pobūdžio nustatymo priėmimo klausimą, rašytinio proceso tvarka

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė J. M. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydama pripažinti, kad J. M. ir A. M. santuokoje atsiradusi A. M. prievolė, kilusi iš mokestinių nepriemokų pagal Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktus vykdomuosius dokumentus: 2005-09-20 sprendimą Nr. 6306-19-18977 išieškoti 420666,65 Lt mokestinę nepriemoką iš turto ir 2011-03-08 sprendimą Nr. (12.21-6)-3 išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą 88929,90 Lt, yra asmeninė A. M. prievolė. Ieškovė nurodo, kad išieškojimas atsakovo A. M. atžvilgiu yra vykdomas dėl muitų ir mokesčių įsiskolinimo. Kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai sutuoktinių byloje dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo pareiškus prieštaravimus dėl mokestinės nepriemokos pobūdžio, užkirstas kelias sutuoktiniams realizuoti savo teises sprendžiant separacijos klausimą, tinkamai įgyvendinti turtines teises, be to, mokestinių prievolių pobūdis tiesiogiai įtakoja atsakomybės subjektus ir galimybę nukreipti išieškojimą vykdomojoje byloje.

Ieškinį priimti atsisakytina.

Ieškinio priėmimo, bylos iškėlimo teisme terminai ir tvarka, atsisakymo priimti ieškinį pagrindai ir teisiniai padariniai yra reglamentuoti CPK 137 straipsnyje. Ieškinio priėmimo metu teismui tenka pareiga patikrinti, ar asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t.y., ar egzistuoja teisės pareikšti ieškinį prielaidos, tarp jų, ar pareiškėjas turi civilinį procesinį teisnumą (CK 2.1 straipsnis), ar ginčas, kurį išspręsti kreipiamasi, priklauso teismo kompetencijai, ar egzistuoja kitos CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje numatytos teisės kreiptis į teismą prielaidos.

Šalies argumentai

Ieškovė prašo teismo pripažinti, kad prievolė pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2005-09-20 ir 2011-03-08 sprendimus dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo yra atsakovo A. M. asmeninė prievolė.

Iš ieškinio ir jo priedų nustatyta, kad antstolė V. Š. atsakovo A. M. atžvilgiu vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos 2005-09-20 sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto ir 2011-03-08 sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą, kurie priimti Mokesčių administravimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, teikimo ir naudojimosi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba išieškant minėtas sumas įstatymo pagrindu. Prievolė sumokėti minėtais sprendimais išieškomą pinigų sumą atsirado Vokietijos Federacinės Respublikos mokesčių įstatymų pagrindu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai vykdomajame dokumente skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, dėl prievolės pobūdžio gali būti sprendžiama ir kitam sutuoktiniui teisės bei pareigos nustatomos tik teismo tvarka išieškotojui pareiškus savarankišką reikalavimą kitam sutuoktiniui atskiroje byloje; tais atvejais, kai vykdomasis dokumentas išduotas ne teismo sprendimo pagrindu, jeigu leidžia teisinis reguliavimas, teisės bei pareigos kitam sutuoktiniui gali būti nustatomos tokia pat tvarka, kaip jos nustatytos sutuoktiniui, dėl kurio vykdomasis dokumentas jau išduotas (2011 m. liepos 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis kasacinėje byloje 3K-3-333/2011). Nagrinėjamu atveju kilęs klausimas dėl mokestinės prievolės, atsiradusios atitinkamų mokesčių įstatymų pagrindu, pobūdžio gali būti sprendžiamas neteismine tvarka, jei tai leidžiama mokesčių įstatymų, o tokios galimybės nesant – išieškotojui pareiškus teisme savarankišką reikalavimą kitam sutuoktiniui.

Atsiliepimas

Nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija civilinėje byloje Nr. 2-3201-901/2012 pagal pareiškėjų J. M. ir A. M. prašymą dėl gyvenimo skyrium (separacijos) patvirtinimo bendru sutuoktinių sutikimu atsiliepime į prašymą prašė įtraukti VMI prie FM dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus ir pripažinti A. M. 412 842,41 Lt įsiskolinimą užsienio valstybei solidaria prievole.

Šeimos bylose teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimus, nėra suvaržytas sutuoktinių reikalavimų, nes turi užtikrinti visų bylos dalyvių teisėtų interesų pusiausvyrą, maksimaliai eliminuojant galimybę sutuoktiniams siekti palankesnio turto padalijimo rezultato vienas kito ar kreditorių sąskaita. Sutuoktinių kreditorius savo teisėms įgyvendinti pagal CK 3.126 straipsnį turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus.

Atsiliepimas

Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, teismas VMI atsiliepimą priėmė ir 2012-06-11 nutartimi byloje Nr. 2-3201-901/2012 suinteresuotą asmenį Šiaulių apskrities VMI pakeitė į suinteresuotą asmenį, pareiškiantį savarankiškus reikalavimus, Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM.

Tais atvejais, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių (pvz., ar jų prievolė solidarioji ar ne, bendra ar asmeninė sutuoktinio prievolė), o kreditorius yra pareiškęs, kad nesutinka su sutuoktinių sudarytos sutarties nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas išnagrinėja bylas ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl kreditoriaus teisės reikalauti skolos (iš abiejų ar vieno kurio sutuoktinio, dėl skolos dydžio ar jos sąlygų). Vadovaudamasis principu, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, teismas išsprendžia kilusį ginčą ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius (pripažįsta prievole asmenine, solidariąja, pasibaigusia ar kt.)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-388/2011).

CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jei teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Tai reiškia, kad šalys negali prašyti iškelti dėl to paties ginčo dviejų ar daugiau bylų.

Taigi, nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad tiek civilinėje byloje Nr. 2-3201-901/2012 dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo, nagrinėjamoje ypatingaja teisena, tiek šioje byloje dalyvauja tos pačios šalys (šalių procesinės padėties pasikeitimas nedaro įtakos ir neeliminuoja ieškinio tapatumo situacijos) ir sprendžiamas tas pats reikalavimas, kuris grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad ieškovės 2012-07-27 pateiktas ieškinys yra tapatus suinteresuoto asmens VMI prie FM savarankiškam reikalavimui civilinėje byloje Nr. 2-3201-901/2012, nes sutampa ginčo šalys ( J. M., A. M., VMI prie FM), ieškinio dalykas ( nustatyti prievolės pobūdį), ieškinio pagrindas (sprendimai dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo). Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu, tai yra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį.

Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, atsisakius priimti ieškinį, teismas turi grąžinti sumokėtą žyminį mokestį, todėl ieškovei grąžintina 142 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2012-07-25 mokėjimo nurodymu Nr. 249.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137, 290, 291 str., teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovės J. M. ieškinį atsakovui A. M. ir trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl prievolės pobūdžio nustatymo ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 142 Lt (vieno šimto keturiasdešimt dviejų litų) žyminį mokestį, sumokėtą 2012-07-25 mokėjimo nurodymu Nr. 249 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių miesto apylinkės teisme.

Teisėja Irena Stasiūnienė