- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-15
- Bylos Nr.
- e2KT-48-943/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15371-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Kategorijos
- 106.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Klaipėdos miesto apylinkės teismo raštu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti ieškovės J. Ž. prašymas sujungti civilines bylas, pateiktas Klaipėdos miesto apylinkės teismui, nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-405-794/2015. Prašyme teigiama, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė Nr. e2-405-794/2015 pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovams AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ ir UAB koncernui „Achemos grupė“, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiais nuo jų priėmimo UAB koncerno „Achemos grupė“ 2014 m. lapkričio 24 d. valdybos sprendimą dėl kandidatūrų į AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ valdybą patvirtinimo ir sprendimą, kuriuo UAB koncerno „Achemos grupė“ valdybos pirmininkas K. B. įgaliotas atstovauti UAB koncerną „Achemos grupė“, AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ 2014 m. lapkričio 28 d. pakartotiniame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ 2014 m. lapkričio 28 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo visus sprendimus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė taip pat nurodo, kad Jonavos rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-219-737/2015 pagal ieškovės J. Ž. ieškinį UAB koncernui „Achemos grupė“ ir UAB „Achema“. Ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiais nuo jų priėmimo: UAB koncerno „Achemos Grupė“ 2014 m. lapkričio 24 d. valdybos sprendimą dėl kandidatūrų į akcinės bendrovės „Achema“ valdybą patvirtinimo bei dėl balsavimo akcinės bendrovės „Achema“ 2014 m. lapkričio 27 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime klausimu dėl valdybos išrinkimo bei dėl įgaliojimų UAB koncerno „Achemos grupė“ valdybos pirmininkui K. B. suteikimo, pripažinimo negaliojančiais, taip pat dėl AB „Achema“ 2014 m. lapkričio 27 d. pakartotinio neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais.
Ieškovės teigimu, bylose turėtų būti nustatomos tapačios aplinkybės, susijusios su UAB koncerno „Achemos grupė“ valdybos 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimais, kuriais patvirtintos kandidatūros į koncerno dukterinių bendrovių AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ ir AB „Achema“ valdybas, taip pat, ar UAB koncerno „Achemos grupė“ generalinis direktorius, kurio įgaliojimai sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartimi, galėjo būti deleguojamas į valdybų sudėtį ir ar galėjo būti išduotas 2014 m. rugsėjo 26 d. įgaliojimas koncerno valdybos pirmininkui atstovauti koncerno interesus dukterinių bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, kurių sprendimai yra ginčijami.
AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ prašė nejungti aptartų civilinių bylų, kadangi, jo nuomone, Jonavos rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai susiję išimtinai su AB „Ahema“ interesais, dėl kurių AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ negali suteikti jokios informacijos. Prašyme taip pat pažymėta, kad civilinėje byloje Nr. e2-405-794/2015 teismas pripažino posėdžius uždarus, siekiant apsaugoti byloje dalyvaujančių bendrovių komercines paslaptis, todėl sujungus civilines bylas, nebus užtikrinta bendrovių komercinių paslapčių apsauga.
Civilinės bylos sujungtinos.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 136 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium. Ši norma nustato ir subjektus, kurie sprendžia bylų sujungimo klausimus: jei bylos nagrinėjamos tame pačiame teisme, dėl jų sujungimo sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o jei skirtinguose teismuose – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (dėl civilinių bylų, nagrinėjamų skirtinguose apylinkių teismuose, esančiuose to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje, sprendžia atitinkamo apygardos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose apygardų teismuose ar skirtingų apygardų teismų veiklos teritorijose veikiančiuose apylinkių teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas).
Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 str.). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Norint pasiekti aptariamą civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, tarp jų ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo išsprendimu.
Susipažinus su Klaipėdos miesto apylinkės teismo pateikta informacija ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančia informacija apie Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-405-794/2015 ir Jonavos rajono apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą N. e2-219-737/2015, yra pagrindas spręsti, kad šios civilinės bylos yra tarpusavyje susijusios ir jas sujungus ginčas bus išnagrinėtas operatyviau ir ekonomiškiau.
Nustatyta, kad šiose bylose ieškinius reiškia ieškovė J. Ž., kaip UAB koncerno „Achemos grupė“ akcininkė ir AB „Achema“ bei AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ akcininkė. Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje atsakovais yra UAB koncernas „Achemos grupė“ ir AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, Jonavos rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje atsakovais patraukti - UAB koncernas „Achemos grupė“ ir AB „Achema“. Bylose reiškiamas reikalavimas – pripažinti CK 2.82 straipsnio 4 dalies pagrindu negaliojančiu 2014 m. lapkričio 24 d. UAB koncerno „Achemos grupė“ valdybos sprendimą dėl kandidatų į AB „Achema“ ir AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ valdybą patvirtinimo, teigiant, jog atsižvelgiant į Vilniaus mieto apylinkės teismo nutartimis UAB koncerno „Achemos grupė“ vadovui R. V. ir generaliniam direktoriui R. Ž. pritaikytus apribojimus (2014 m. spalio 7 d. R. V. įgaliojimai, kaip koncerno vadovo buvo sustabdyti, o R. Ž. 2014 m. spalio 21 d. nutartimi buvo uždrausta vykdyti koncerno kompetencijai priskirtas funkcijas) UAB koncerno „Achemos grupė“ valdyba negalėjo pritarti kandidatūroms į AB „Achema“ ir AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ valdybą, nes nebuvo koncerno vadovo siūlymo dėl kandidatų į AB „Achema“ ir AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ valdybą.
Ieškiniais, taip pat analogiškais pagrindais, ginčijamas ir prašymas pripažinti negaliojančiais nuo jų priėmimo AB „Achema“ ir AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo priimtus sprendimus (reikalavimas grindžiamas tuo, jog UAB koncernas „Achemos grupė“ neteisėtai ir pažeidžiant imperatyvias teisės normas buvo atstovaujamas nurodytų įmonių akcininkų susirinkime, todėl visi šių įmonių akcininkų susirinkimo sprendimai laikytini prieštaraujančiais teisės aktų normoms).
Kadangi aptartose civilinėse bylose turėtų būti nustatinėjamos tos pačios faktinės aplinkybės, vertinami iš esmės tie patys šalių argumentai ir įrodymai, todėl darytina išvada, jog bylų sujungimas nagrinėjamu atveju atitiktų proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, leistų koncentruotai ir ekonomiškai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą. Be to, sujungus šias civilines bylas, ginčas tarp šalių bus išspręstas operatyviau ir ekonomiškiau, bus išvengta galimo skirtingo tų pačių aplinkybių vertinimo skirtinguose teismuose, taip pat galimų dviejų apeliacinių procesų. Tai atitiks minėtuosius civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus (CPK 7 str.).
Pažymėtina, kad AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos“ nuogąstavimai, jog sujungus civilines bylas nebus apsaugota byloje dalyvaujančių įmonių komercinė paslaptis, nepagrįsti, kadangi bylą nagrinėjantis teismas, esant šalių prašymui apsaugoti komercinę paslaptį, turi įstatymu jam suteiktas priemones šių paslapčių neišviešinimui (CPK 9 str., 10 str.).
Nors Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis byla Jonavos rajono apylinkės teisme buvo gauta anksčiau (2014 m. gruodžio 23 d., o Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2014 m. gruodžio 29 d.), tačiau atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje jau pereita iš parengiamojo į teismo posėdį, Jonavos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-219-737/2015 prijungiama prie Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-405-794/2015.
Esant nurodytoms aplinkybėms, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi CPK 136 straipsnio 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Sujungti Jonavos rajono apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-219-737/2015 ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-405-794/2015, prijungiant civilinę bylą Nr. e2-219-737/2015 prie civilinės bylos Nr. e2-405-794/2015.
Jonavos rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-219-737/2015 perduoti nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.