- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-18
- Bylos Nr.
- II-220-426/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01363-2009-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pažeidėjas
- J. Š.
- Advokatai
- Jolita Urbaitytė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. Š., jos atstovei advokatei Jolitai Urbaitytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal J. Š. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato (PK) Prevencijos skyriaus (PS) nutarimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1-ojo PK PS įgaliotas pareigūnas 2009 m. spalio 22 d. J. Š. surašė ATP protokolą už tai, kad ji 2009 m. liepos 3 d. apie 15 val. 30 min. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, kieme, vedžiojo mišrūnų veislės šunį be antsnukio, šuo įkando D. V. į sėdmenis. Tuo J. Š. pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių 19 p. (b. l. 18-19). 2009 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. N278932 už pažeidimų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 110 str. 1 ir 5 d., padarymą J. Š. skyrė 300 Lt baudą be gyvūno konfiskavimo (b. 1. 17).
Šalies argumentai
J. Š. prašo pakeisti minėtą nutarimą, paskiriant švelnesnę nuobaudos rūšį arba iš vis neskiriant administracinės nuobaudos.
Skunde (b. l. 2-4) paaiškino, kad yra nepilnametė. Už administracinius teisės pažeidimus nepilnamečiui gali būti skiriama ne daugiau kaip pusė baudos, numatytos šiame kodekse (ATPK 24 str. 4 d.). Kadangi pareigūnas skyrė jai 300 Lt dydžio baudą (kai pagal ATPK 110 str. 5 d. minimali bauda yra 500 Lt) yra aišku, kad šia imperatyvia įstatymo nuostata pareigūnas rėmėsi. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad jai paskirtoji bauda sudaro tik pusę įstatyme numatytos baudos, yra aišku ir tai, kad pareigūnas už jos įvykdytą pažeidimą taikė baudą, kuri yra didesnė nei minimali jos riba. Ši aplinkybė yra reikšminga tuo, jog iš karto po incidento administracinė teisena buvo pradėta ne jos, o jos motinos V. Š. atžvilgiu. Pastaroji 2009 m. liepos 9 d. nutarimu buvo pripažinta kalta ir paskirta 500 Lt dydžio bauda. Kadangi motina minėtą nutarimą apskundė, pažeidimo byla jos atžvilgiu buvo nutraukta, o administracinė teisena dėl to paties įvykio buvo pradėta pareiškėjos atžvilgiu. Pažymi, kad už tą patį pažeidimą, be to, esant toms pačioms lengvinančioms aplinkybėms (t. y. „sutinka, gailisi, nebausta“ - taip nurodyta tiek jos, tiek jos motinos atžvilgiu priimtuose nutarimuose) motinai buvo paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda (t. y. 500 Lt), o jai - pusė 600 Lt dydžio baudos. Iš nutarimo turinio matyti, kad jokių motyvų dėl skirtingo nuobaudų dydžio taikymo nėra pateikta. Mano, kad toks skirtingas įvertinimas yra nepagrįstas.
Bylą nagrinėjusiam pareigūnui nurodė, jog įvykęs incidentas yra aiškiai atsitiktinio pobūdžio, kad nei iki šio įvykio, nei po to nieko panašaus nebuvo įvykę. Nurodė ir tai, kad šuo, siekiant išvengti nukentėjusių asmenų neigiamos reakcijos bei tolesnių galimų nesusipratimų, jau yra perduotas tikrajam savininkui, t. y. jos broliui, gyvenančiam atskirai. Taigi, sąlygos kilti panašiems incidentams yra pašalintos.
Akcentuoja, kad pareigūnas, skirdamas turtinio pobūdžio nuobaudą, neatsižvelgė ir deramai neįvertino aplinkybės, jog dėl savo nepilnametystės realiai įvykdyti paskirtąją nuobaudą negalės. Yra ne tik nepilnametė, bet ir bendrojo lavinimo mokyklos moksleivė. Vienintelis jos užsiėmimas yra pamokų lankymas, o taip pat mokymasis. Kadangi mokosi, savarankiško pajamų šaltinio neturi, yra visiškai materialiai išlaikoma savo tėvų. Mano, kad piniginės nuobaudos skyrimas vidurinėje mokykloje besimokančiam ir dėl šios priežasties pajamų šaltinio neturinčiam asmeniui neatitinka teisingumo, protingumo principų, varžo teisę į mokslą, o taip pat prieštarauja Konstitucijoje bei Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtintoms nuostatoms. Paskirtoji nuobauda gali būti įvykdyta tik panaudojant ne savo, o tėvų pinigus. Mano, kad tokia situacija teisiškai nėra galima, kadangi pareiga įvykdyti nuobaudą iš tikrųjų būtų perkeliama tėvams, nors pastarieji nėra inkriminuoto pažeidimo subjektai.
Teismo posėdyje J. Š. ir jos atstovė skundą palaikė remdamosios jame nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ATPK 110 str. 1 d nustato, kad gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą iki 200 Lt, o 5 d. - kad šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytos veikos, padariusios žalos asmens sveikatai ar turtui, – užtraukia baudą nuo 500 Lt iki 1 000 Lt su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.
J. Š. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį už tai, kad 2009 m. liepos 3 d. apie 15 val. 30 min. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, kieme, vedžiojo mišrūnų veislės šunį be antsnukio, šuo įkando D. V. į sėdmenis
Vienas iš ATP bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (ATPK 248 str.). Pareigūnas, nagrinėdamas teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar konkretus asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str.). Kad atsirastų administracinė atsakomybė už inkriminuotą administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą pažeidimą, turi būti nustatyta pažeidimo sudėtis, kurią sudaro keturi organiškai tarp savęs susiję objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, jo sudėties elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. Š. tiek skunde, tiek teisminio nagrinėjimo metu neginčijo to, kad pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vedžiojo mišrūnų veislės šunį be antsnukio, šuo įkando D. V. į sėdmenis, todėl vertintina, kad pagal ATPK 110 str. 1 ir 5 d. J. Š. pagrįstai buvo patraukta administracinėn atsakomybėn.
Spręstinas klausimas dėl paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumo.
ATPK 30¹ str. taikomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Įvertinęs išdėstytą, pareiškėjos asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad į J. Š. atsakomybę lengvinančias aplinkybes - ji pripažino pažeidusi teisės aktų reikalavimus, gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.); teisės pažeidimą padarė nepilnametė (ATPK 31 str. 1 d. 8 p.). Pažeidimu nebuvo padaryta didelė žala kitiems asmenims. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ATPK 32 str.) byloje nenustatyta. Pareiškėja šiuo metu niekur nedirba, todėl būtu sudėtinga sumokėti nutarimu paskirtą baudą. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą. Manytina, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus visiškai pasiekti paskyrus J. Š. įspėjimą. Tikėtina, kad ji padarys atitinkamas išvadas ir ateityje gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių nebepažeidinės.
Tuo pačiu teismas pažymi, kad nebaudžiamumas, teisei priešingo elgesio nesmerkimas visuomet skatina naujus teisės pažeidimus, padeda formuotis stipresniems antivisuomeniniams pažeidėjo polinkiams ir įpročiams. Be to, kad pagal administracinės atsakomybės teisingumo principą neturi būti taikomos pernelyg švelnios nuobaudos, nedarančios teigiamo poveikio kaltiems asmenims. Todėl visiškai neskirti administracinės nuobaudos šiuo atveju nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 5 p., 128 str.,
nutarė:
J. Š. skundą tenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus 2009 m. spalio 22 d. nutarimą Nr. N278932, kuriuo J. Š. paskirta 300 Lt bauda be gyvūno konfiskavimo, pakeisti.
Pritaikius ATPK 30¹ str. už pažeidimų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 str. 1 ir 5 d., padarymą paskirti J. Š. administracinę nuobaudą - įspėjimą. Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.