Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjusi Probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą dėl laisvės apribojimo pakeitimo į areštą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Probacijos tarnyba antrą kartą kreipėsi į teismą su teikimu pakeisti nuosprendžiu nuteistajai paskirtą laisvės apribojimo bausmę į areštą, nes nuteistoji nevykdo įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Rezoliucinė dalis

V. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos: BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas/nežymus sveikatos sutrikdymas sugyventiniui 2020-12-25), BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas/nežymus sveikatos sutrikdymas sugyventiniui 2021-02-22) ir BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas sugyventiniui 2021-02-23), ir nuteisti galutine bausme – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimu, per visą bausmės laiką: 1) įpareigojant dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje; 2) įpareigojant per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo priklausomybės ligos (alkoholizmo) ir gydytis visą bausmės laiką; 3) uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, be gydytojo paskyrimo - narkotines/psichotropines medžiagas); bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti V. P. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo (teismas išaiškina, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jam paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę).

Teismo posėdyje probacijos tarnybos atstovas tekimą palaikė. Nurodė, kad nebuvo kreiptasi į teismą dėl papildomų įpareigojimų ar draudimų paskyrimo nuteistajai, mano, kad nuteistojo serga alkoholizmu.

Prokuroras teismo posėdyje prašė teikimą patenkinti.

Nuteistoji, apie posėdį informuota telefonu, į posėdį neatvyko.

Probacijos tarnybos teikimas netenkintinas.

Pagal BK 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Tačiau pabrėžtina, kad, nustatant ar asmuo iš tikrųjų vengė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo, negalima apsiriboti formaliu įstatymo taikymu. Šiuo atveju, būtina nustatyti, ar jis tai daro sąmoningai ir piktybiškai ir kokios yra to įpareigojimo nevykdymo priežastys.

Be to pažymėtina, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos BK 48 straipsnis (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2263), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46¹-48 straipsniai (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2264), kuriuose nustatytas laisvės apribojimo bausmės skyrimas, jos vykdymas ir atlikimo sąlygos, taip pat naujos redakcijos Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2266). Šių teisės aktų nuostatų pakeitimais įstatymų leidėjas siekė, jog visų pirma turėtų būti svarstomas klausimas dėl nuteistajam, vengiančiam atlikti laisvės apribojimo bausmę, paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių arba auklėjamojo poveikio priemonių keitimo, skiriami papildomi draudimai ir įpareigojimai, intensyvi priežiūra. Tuo tarpu tik kaip galutinė priemonė turėtų būti svarstomas klausimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu. Įstatymų leidėjo nuomone, asmens neizoliuojant nuo visuomenės, būtų efektyviau plėtojamas su laisvės atėmimu nesusijusių baudžiamosios atsakomybės formų (bausmių, probacijos, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonių) taikymas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, optimizuojamas baudžiamosios atsakomybės formų vykdymas ir siekiama veiksmingos nuteistojo socialinės reabilitacijos, o taip pat mažinamas nuteistųjų nusikalstamų veikų recidyvas (Aiškinamasis raštas dėl Baudžiamojo kodekso <...> 48, <...> straipsnių pakeitimo įstatymo, Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo, <...> Probacijos įstatymo Nr. XI-1860 pakeitimo įstatymo, <...> projektų).

Įvertinus pačią teisės normos (t. y. BK 48 straipsnio 8 dalies) konstrukciją, tiek paminėtą aiškinamąjį raštą yra akivaizdi įstatymo leidėjo valia, kad nuteistam asmeniui vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, pirmiausiai turi būti sprendžiama dėl papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų skyrimo, ar intensyvios priežiūros skyrimo. Bausmės rūšies keitimas galimas tik jei teismas spręstų, jog aukščiau minėtos papildomos priemonės ir draudimai yra neefektyvūs bei nepritaikomi ir nustatytas nuteistojo piktybiškumas. Ir visų pirmiausiai, vykdydami probaciją tą turi įvertinti šios tarnybos specialistai, prieš kreipdamiesi su teikimu dėl bausmės keitimo.

Iš teismui pateiktos nuteistosios asmens bylos matyti, kad probacijos tarnybose nuteistosios priežiūra vykdoma nuo 2021-04-22, ji buvo supažindinta su bausmės vykdymo tvarka ir sąlygomis, jai išaiškintos teisinės pasekmės už teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą.

Bausmės pabaiga 2022-04-16.

Probacijos tarnybos teikimas dėl laisvės apribojimo keitimo į areštą nuteistajai teisme gautas antrą kartą, nes nustatyta, jog nuteistoji vėl pažeidė draudimą vartoti alkoholį - patikrinus jai vieną kartą buvo nustatytas neblaivumas.

Naujų ikiteisminių tyrimų nuteistosios atžvilgiu nėra pradėta, administracinėmis nuobaudomis nebausta, kitus įpareigojimus formaliai vykdo, baudžiamojo poveikio priemonę atliko.

Iki šio teikimo nebuvo svarstoma dėl papildomų priemonių, kurios padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį, paskyrimo.

Įvertinus dabartinį teisinį reguliavimą laikytina, kad prieš tai nesikreipus dėl papildomų įpareigojimų/draudimų paskyrimo, nėra galimybės ir nebūtų teisinga akivaizdžiai alkoholizmu sergančiai nuteistajai, kuri teista tik vieną kartą, nuosprendžiu paskirtos bausmės - laisvės apribojimo keisti į areštą ir tokiu būdu, iš esmės dėl sergamos priklausomybės ligos, nuteistąją izoliuoti nuo visuomenės. Nesikreipus dėl papildomų įpareigojimų/draudimų paskyrimo nėra pagrindo daryti išvados, kad tik areštas leis pasiekti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teikimas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 2, 3 dalimis, 362, 364 straipsniais,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus (antro) teikimo dėl nuteistajai V. P., gim. (duomenys neskelbtini), paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.