Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas šešis kartus (penkių baudžiamųjų bylų duomenys išnykus teistumui perkelti į registro archyvą), paskutinį kartą teistas Vilniaus miesto apylinkės teimo 2013 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. 2013 m. gruodžio 6 d. apie 14.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą užėjo į lombardą, esantį (duomenys neskelbtini), ten kalbėdamas su darbuotoju S. J., sugriebė jam už sprando ir persisvėręs per prekystalį dūrė jam specialiai žmogui sužaloti pritaikytu daiktu – užaštrinta vielos dalimi – į kaklo sritį, padarydamas durtinę kaklo dešinės pusės žaizdą ir pareikalavo atiduoti pinigus. S. J. atėmus iš V. B. užaštrintą vielos dalį, pastarasis išsitraukė kitą vielos dalį ir ją nukreipęs į S. J., grasindamas fiziniu susidorojimu toliau reikalavo pinigų, dėl to S. J., vykdydamas V. B. nurodymus, paėmęs iš lombardo seifo, padavė jam 200 Lt, kuriuos paėmęs V. B. pasišalino, padarydamas (duomenys neskelbtini) 200 Lt turtinį nuostolį. Taip V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. B. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad S. J. pažįsta nuo 1999 metų kai kartu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Būdami laisvėje, kartais susitikinėjo. Nukentėjusiojo iki įvykio klausinėjo, gal turi kokio darbo, tačiau šis sakė nieko nepasiūlė, nes pats ką tik buvo įsidarbinęs. Nuo senų laikų nukentėjusysis jam buvo skolingas 20-30 Lt, bet skolos neprisiminė. Norėdamas atsiimti skolą jis užėjo į lombardą. S. J. jam davė kažkokį seną telefoną, po to užėjo pas nukentėjusįjį pažįstamas, atnešė alaus. V. B. pasakė, jog jam reikia pinigų, sunki situacija, palaukė, kol pažįstamas išeis, žinojo, kad nukentėjusysis pamiršta, ar nenori prisiminti skolų. Norėjo jį pagąsdinti, todėl pagrasino užaštrinta viela, tačiau apvogti nenorėjo. Nukentėjusysis pinigus atidavė pats, greičiausia tai buvo lombardo savininko pinigai. Vielą pasiėmė tą pačią dieną eidamas (paėmė pas metalistus, prie turgaus) – ėmė tam, kad pagąsdintų nukentėjusįjį. Būdamas lombarde, paminėjo skolą, bet nukentėjusysis sakė, kad jis neskolingas. Todėl pridėjęs nukentėjusiajam prie kaklo vielą pareikalavo atiduoti skolą, o pastarasis išsigandęs padavė 200 Lt. Pas S. J. į lombardą nusprendė nueiti, nes jam baigėsi vaistai, buvo receptai, neužteko pinigų. Gavęs pinigus nuėjo ir nupirko vaistų, išgėrė antidepresantų, užėjo į kazino, išlošė ten pinigų, kuriuos padavė žmonai. Lapkričio mėnesį gydėsi Lazdynuose, jam buvo silpna, turėjo su savimi receptus, jam reikėjo vaistų. Kai nevartoja vaistų, jam „važiuoja stogas“, o įvykio metu jis ir buvo tokios būsenos. Dėl to, ką padarė, gailisi.

Nukentėjusysis S. J. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, jog V. B. pažįsta seniai, t. y. nuo 1998 metų, kai buvo kartu kolonijoje, normalūs santykiai, susitikinėdavo laisvėje, bendro nieko neturėjo, bet susitikdavo. Kaltinamajam jis nieko neskolingas. V. B. užėjo ir jie pakalbėjo. Matėsi, kad jo negera savijauta, po to į lombardą buvo atėjęs kaimynas Š. (jis kartais padeda susitvarkyti). Jie buvo dviese lombarde: Š. ir V. B.. Pastarasis tik trainiojosi, klausė, kaip nukentėjusiajam su pinigais. Atėjo Š. su buteliu, nukentėjusysis davė kaltinamajam išgert, galvojo, gal jam geriau bus. Jis turėjo telefoną (asmeninį), tai jį atidavė kaltinamajam ir pasakė, kad parduotų, gal pataisys sveikatą. Kai išėjo Š., V. B. atsistojo, priėjo prie lentynos, paprašė, kad parodytų pjūklą, pažiūrėjo, vėl atgal pastatė ir atsisėdo. Po to atsistojo, neramus vaikščiojo ir vėl priėjęs pakvietė jį (S. J.) prieiti arčiau, nes norėjo kažką pasakyti. Priėjus kaltinamasis griebė jį už galvos, dūrė viela ir pradėjo šaukti, kad duotų pinigus. Iš pradžių jis net nesuprato, kad jam įdūrė, atšoko ir viela nukrito, o kaltinamasis ištraukė antrą vielą, kurią sugriebus jis sulinko. Galai buvo užaštrinti, tai perbrėžė ranką. Kaltinamasis liepė atiduoti pinigus, sakė, kad nukentėjusįjį nudurs, nes jam nesvarbu, kadangi jį vis tiek pasodins, todėl nukentėjusysis jam padavė du šimtus litų. Dar gulėjo „Samsung“ telefonas neveikiantis, tai kaltinamasis paėmė jį sakydamas, kad ir šitą parduos. Nukentėjusiojo teigimu, pinigus jis davė, nes matė, kokiame stovyje žmogus, nors nemano, kad būtų jį pjovęs, visgi žino koks žmogus tampa, kai būna abstinencijos priepuoliai. Šiuo atveju matėsi, kad kaltinamajam blogai. To telefono, kurį paėmė išeidamas, nebuvo apskaitoje, todėl jo nevertina. Kaltinamasis apie skolą neminėjo ir anksčiau, kai buvo atėjęs. Kai užėjo, prašė paskolinti pinigų, bet jis pasakė, kad savų neturi. To, kad kaltinamasis jam anksčiau buvo nupirkęs narkotikų, nepamena.

Liudytojas A. Č. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad jis dirba patrulių rinktinėje. Atsimena (datos tiksliai nepamena), kad buvo apie 14.00 val., buvo gautas pranešimas, jog lombarde yra sužalotas žmogus. Atvykę aptiko vyriškį, kurio kakle matėsi žaizda, jis paaiškino kad atėjo vyras, kurio jis nepažįsta, bet yra matęs, pasakė, kad dūrė viela ir paėmė 200 Lt, jį išvežė į ligoninę. Įvykio vietą apžiūrėjo, ten buvo dar vienas darbuotojas ar savininkas tuo metu. Sužalotasis parodė strypą, ar kažkokį daiktą, kuriuo trenkė.

Liudytojas R. K. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad jis su kaltinamuoju jokių santykių neturi, su nukentėjusiuoju dirba. Pats įvykio nematė, tačiau po visko atvažiavęs matė kraujo klaną, perdurtą pilietį, atvažiavo greitoji. Jis pats vaizdo įrašą matė, ten su garsu yra, viskas matosi. Atėjo žmogus pasėdėjo, pavalgė ir trenkė durtuvu į kaklą ir viskas. S. J. nieko negalėjo pasakyti, nes šoke buvo. Pinigai dabar jau priklausė jam, jis neturi pretenzijų, jam žalos jokios nepadaryta, tik nervus kainavo – nedirbo 3 dienas. Kad skolos reikalavo, nebuvo jokios kalbos, įraše matosi.

Iš 2013 m. gruodžio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad lombarde, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rasta baltos spalvos servetėlė su raudonos spalvos dėmėmis (galimai kraujo). Kampe ties langu su reklamine iškaba yra vaizdo stebėjimo kamera. Prekystalio gale yra varteliai, prie kurių ant grindų (plytelių) buvo raudonos spalvos dėmės. Įėjus už prekystalio stalo, ties prekystalio viduriu rastos raudonos spalvos dėmės (1 t., b. l. 7-27).

Iš 2013 m. gruodžio 6 d. fotografavimo protokolo bei išrašo iš medicininių dokumentų Nr. 2013/29565 matyti, kad S. J. dešinėje kaklo pusėje buvo padaryta durtinė-pjautinė vieno mm žaizda (1 t. b. l. 38-41, 52).

Iš 2013 m. gruodžio 12 d. asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis S. J. atpažino V. B. kaip asmenį, kuris 2013 m. gruodžio 6 d. apie 14.00 val. jį sužalojo užaštrinta vielos dalimi į kaklą ir pagrobė nuo prekystalio neveikiantį telefoną „Samsung“ bei lombardui priklausančius 200 Lt (1 t., b. l. 46-50).

Iš asmens gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 2013/29565 apžiūros protokolo (specialisto išvados) matyti, kad S. J. nustatyta durtinė kaklo dešinės pusės žaizda su įtariamu gerklų sužalojimu. Sužalojimas padarytas duriančių savybių turinčiu daiktu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, nes objektyvių medicininių duomenų, patvirtinančių, jog buvo sužalotos gerklos ir, kad sveikata buvo sužalota ilgam, nėra (1 t. b. l. 55).

2013 m. gruodžio 9 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad peržiūrint vaizdo įrašą matyti, kaip V. B. įvykdo jam inkriminuotą nusikaltimą (1 t. b. l. 60-103).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos V. B. striukės dešinėje pusėje ties pažastimi matomas įplyšimas ir matosi baltos spalvos audinys (1 t., b. l. 121-124). Toks pats įplyšimas matomas vaizdo įrašo kadro fotonuotraukoje (1 t., b. l. 88).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir tiesiogiai teisme ištirtus įrodymus konstatuoja, kad V. B., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, tyčia dūrė S. J. specialiai žmogui sužaloti pritaikytu daiktu – užaštrinta vielos dalimi į kaklo sritį, padarydamas durtinę kaklo dešinės pusės žaizdą ir grasindamas fiziniu susidorojimu pagrobė svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, t. y. 200 Lt. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis V. B. kaltės nežymiai sutrikdžius nukentėjusiajam S. J. sveikatą, t. y. padarant jam durtinę kaklo dešinės pusės žaizdą bei pagrobus svetimą turtą, neneigė, tačiau tvirtino, kad tai padarė ne plėšimo metu, o tik dėl to, jog nukentėjusysis jam buvo skolingas 20-30 Lt ir nenorėjo jų gražinti. Teismas pažymi, jog tokia kaltinamojo versija atmestina, nes ją paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Nukentėjusysis S. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis V. B. nieko neskolingas, o pinigus atidavė šiam tik dėl to, kad išsigando jo grasinimų ir kai suprato, kad jam kaltinamasis viela perdūrė kaklą. Tokie jo parodymai išliko nuoseklūs visose proceso stadijose. Nei liudytojas A. Č., netrukus po įvykio atvykęs į įvykio vietą, nei liudytojas R. K., tiesiogiai įvykio nematė, tačiau nė vienas iš jų neparodė, kad jiems nukentėjusysis S. J. būtų minėjęs, jog kaltinamasis įvykio metu iš jo reikalavo gražinti kokią nors skolą. Tokios aplinkybės nepatvirtina ir byloje esantis, įvykio vietoje užfiksuotas, vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad jokios kalbos dėl skolos gražinimo nėra, tačiau matyti, kad V. B. laikydamas vielą užpuola nukentėjusįjį. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis parodė, jog dar prieš atvykdamas į lombardą pasiėmė užaštrintą vielą, nes ruošėsi ja pagrasinti nukentėjusiajam, būtent šia viela jis grasino reikalaudamas perduoti pinigus ir perdūrė nukentėjusiajam kaklą. Aplinkybę, kad dėl dūrio užaštrinta viela nukentėjusiajam S. J. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, patvirtina asmens gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 2013/29565 apžiūros protokolas, kuriame nurodoma, jog S. J. nustatyta durtinė kaklo dešinės pusės žaizda, sužalojimas padarytas duriančių savybių turinčiu daiktu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Pažymėtina ir tai, jog iš kaltinamojo bei nukentėjusiojo parodymų, taip pat vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamasis V. B. ėmė grasinti ir užaštrinta viela perdūrė nukentėjusįjį reikalaudamas pinigų tik po to, kai iš lombardo išėjo visi pašaliniai asmenys. Šie bylos įrodymai paneigia V. B. versiją, kad fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį S. J. jis panaudojo siekdamas atgauti skolą, bei patvirtina faktą jog smurtas buvo kaip priemonė pagrobti svetimą turtą, t. y. padaryti plėšimą. Pažymėtina ir tai, kad net jei tikėti kaltinamojo versija apie skolą, jis iš nukentėjusiojo pagrobė gerokai didesnę sumą, nei ta, kurią nurodė kaip paskolintą nukentėjusiajam. Šių įrodymų pagrindu konstatuotina, kad V. B. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, be to, nusikalstamai veikai padaryti jis panaudojo užaštrintą vielą, kurią iš anksto pasiėmė sąmoningai, kaip įrankį, skirtą žaloti žmogui, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį kaip plėšimas, padarytas panaudojant specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą.

Šią nusikaltamą veiką V. B. padarė veikdamas tiesiogine, iš anksto susiformavusia tyčia. Nors kaltinamasis teigė, kad veikos padarymo metu jis buvo reikšmingoje abstinencijos būsenoje, ir tai lėmė, jog jis padarė nusikalstamą veiką, tačiau byloje esančia specialisto išvada tokia aplinkybė nenustatyta (1 t., b. l. 161).

Nustačius, kad V. B. padarė kvalifikuotą plėšimą (BK 180 straipsnio 2 dalis), bei surinktų įrodymų pagrindų nesant galimybės daryti išvadą, kad jis įvykio metu siekė susigražinti skolą, nėra teisinio pagrindo jo veiką kvalifikuoti pagal BK 294 straipsnį, kaip savavaldžiavimą.

V. B. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis plėšimo būdu pagrobė materialios vertės neturintį, neveikiantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“. Pažymėtina, kad BK 180 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas yra konkretus turtas, t. y. daiktai, turintys tam tikrą paskirtį, formą, tūrį, teisinę priklausomybę bei materialaus įvertinimo piniginę išraišką. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis S. J. parodė, kad V. B. pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ buvo neveikiantis, neįtrauktas į lombardo apskaitą, todėl jis jo nevertina, mano, kad jis vertės neturėjo. Dėl šios priežasties teismas konstatuoja, kad pirmiau minėtas neveikiantis mobiliojo ryšio telefonas nepripažintinas V. B. padarytos nusikalstamos veikos dalyku, todėl iš kaltinamajam pareikšto kaltinimo šalintina aplinkybė, jog jis plėšimo metu pagrobė materialios vertės neturintį, neveikiantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“.

Dėl V. B. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas V. B. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pirmiausia atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – V. B. padarė sunkų nusikaltimą, kurio pagrindinis objektas – nuosavybė, o papildomas objektas – kito žmogaus sveikata, t. y. nukentėjusiajam kaltinamasis padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgiama ir į tai, kad V. B. padarė baigtą nusikaltimą veikdamas tiesiogine, iš anksto susiformavusia tyčia, tai rodo didesnį kaltinamojo pavojingumą. Be to įvertinamas aplinkybė, kad nusikaltimu padaryta nedidelė turtinė žala, civilinio ieškinio atsisakyta. Teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. kad jis anksčiau teistas (teistumas išnykęs) (1 t., b. l. 142-144), baustas administracine tvarka, taip pat ir už svetimo turto pagrobimą vagystės būdu (1 t., b. l. 132-133), nedirba, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (1 t., b. l. 155, 158), įrašytas Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje, jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (1 t., b. l. 156). Kaltinamasis pripažino faktines nusikalstamos veikos aplinkybes, teisiamajame posėdyje nurodė, kad galisi padaręs nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiojo. Dėl šių aplinkybių teismas nustato byloje kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir tai įvertina skirdamas bausmę. Atsižvelgiama ir į tai, kad byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas įvertinęs pirmiau nurodytų, bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Teismo požiūriu būtent tokia bausmė nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Paskirtoji laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo nutartimi trijų mėnesių laikotarpiui kaltinamajam buvo paskirtas suėmimas, terminą skaičiuojant nuo 2013 m. gruodžio 11 d., t. y. nuo jo sulaikymo dienos. Nuo 2014 m. kovo 11 d. suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams (2 t. b. l. 27-29, 64-65). Šis suėmime išbūtas laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu įskaitytinas į bausmę.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirtąją laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir subendrinus skirti galutinę bausmę – trejus metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. B. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 11 d. iki 2014 m. kovo 24 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2014 m. kovo 24 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.