- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-08
- Bylos Nr.
- eB2-2130-779/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00514-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Kategorijos
- 3.4.2.3.3.2Kreditorių susirinkimo sprendimų apskundimas teismui
- 3.4.4.11.1Galutinė bankroto ataskaita
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Maistas į namus“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Fasis“ skundą dėl 2026 m. balandžio 14 d. vykusio likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Maistas į namus“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Maistas į namus“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Maistas į namus“ nemokumo administratorė mažoji bendrija (toliau – MB) „Fasis“ (toliau – pareiškėja) pateikė skundą dėl 2026 m. balandžio 14 d. vykusio LUAB „Maistas į namus“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, kuriuo prašo panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą 1-uoju darbotvarkės klausimu ir šį klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti galutinę LUAB „Maistas į namus“ bankroto ataskaitą pagal nemokumo administratorės pateiktą 2026 m. kovo 30 d. projektą.
2. Pareiškėja skunde nurodo, kad 2026 m. balandžio 14 d. buvo sušauktas kreditorių susirinkimas, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl galutinės ataskaitos patvirtinimo bei įpareigojimo administratorei kreiptis į teismą dėl įmonės veiklos pabaigos. Administratorė parengė ir pateikė kreditoriams galutinę ataskaitą bei papildomus paaiškinimus dėl jos sudarymo. Taip pat nurodė, kad išlaidos, padengtos nemokumo administratorės asmeninėmis lėšomis ir grynaisiais pinigais, nebuvo įtrauktos į bendrovės administravimo išlaidų sąmatą ir laikytinos administratorės prisiimta asmenine rizika.
3. Pareiškėjos teigimu, visos išlaidas pagrindžiančios sąskaitos faktūros buvo pateiktos tiek kreditoriams, tiek teismui. Kreditoriai jokių konkrečių pastabų ar motyvuotų prieštaravimų dėl pateiktos galutinės ataskaitos nėra pateikę, todėl sprendimas nepritarti ataskaitai laikytinas nepagrįstu. Pareiškėjos vertinimu, procesas yra tyčia vilkinamas jau beveik vienerius metus. Kreditoriai nesugeba aiškiai suformuluoti nesutikimo motyvų bei laiku informuoti administratorės ir kitų kreditorių apie siūlomus nutarimų projektus. Be to, sprendimai iš esmės priimami kelių kreditorių susitarimu, kurių balsų pakanka nutarimams priimti, todėl yra formuojami nutarimai, galimai prieštaraujantys įstatymo normoms ir ribojantys kitų kreditorių teisę pasisakyti visais svarstomais klausimais.
Atsiliepimas
4. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepimu su skundu nesutinka.
5. VMI nurodo, kad nemokumo administratorė nepateikė 2023 m. spalio 30 d., 2023 m. gruodžio 7 d., 2024 m. lapkričio 8 d., 2025 m. sausio 22 d., 2025 m. birželio 6 d. ir 2025 m. rugpjūčio 18 d. kreditorių susirinkimuose prašytos informacijos, o galutinėje bankroto ataskaitoje nurodytos pinigų sumos neatitiko depozitinės sąskaitos išrašo duomenų.
Atsiliepimas
8. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) atsiliepimu su skundu nesutinka. Atsiliepimu iš esmės palaiko VMI atsiliepime išdėstytus argumentus.
9. Kreditorė valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ su nemokumo administratorės skundu nesutinka ir prašo teismo įpareigoti nemokumo administratorę paskirstyti lėšas kreditoriams. Atsiliepimu iš esmės palaiko VMI atsiliepime išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Nemokumo administratorės skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007; 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012). Kitas kreditorių susirinkimo nutarimo naikinimo pagrindas – turinio neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ir (ar) pačios bankrutavusios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012).
12. Taigi kilus ginčui dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo teismas turi patikrinti, ar organizuojant kreditorių susirinkimą ir jame balsuojant nebuvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų. Nesant tokių pažeidimų, teismas turi įvertinti kreditorių susirinkimo nutarimo turinio teisėtumą.
13. Taip pat pažymėtina, kad kreditoriai savo teises bankroto procese įgyvendina per kreditorių susirinkimą. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant sprendimus kreditorių susirinkime (JANĮ 51 straipsnis). Kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus JANĮ nustatytus atvejus (JANĮ 51 straipsnio 1 dalis). JANĮ 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo sprendimai yra privalomi visiems kreditoriams nuo jų priėmimo dienos. Kreditoriai turi teisę dėl kiekvieno kreditorių susirinkimo darbotvarkėje įrašyto sprendimo projekto balsuoti iš anksto (JANĮ 51 straipsnio 3 dalis). Iš anksto balsuojama raštu arba, jeigu tokia galimybė sudaroma, elektroninių ryšių priemonėmis (JANĮ 51 straipsnio 4 dalis).
14. Nagrinėjamu atveju ginčas dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos ir procedūrų laikymosi iš esmės nekyla. Nemokumo administratorė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą svarstant 1-ąjį darbotvarkės klausimą, kuriuo atsisakyta patvirtinti galutinę bankroto ataskaitą pagal nemokumo administratorės pateiktą 2026 m. kovo 30 d. projektą.
Dėl nemokumo administratorės skundo argumentų.
Žemesnės instancijos teismas
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 5 d. nutartimi iškėlė UAB „Maistas į namus“ bankroto bylą, paskyrė MB „Įmonių administravimas“ nemokumo administratore, nutartis įsiteisėjo 2023 m. birželio 14 d.
16. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartimi atstatydinta nemokumo administratorė MB „Įmonių administravimas“ iš nemokumo administratorės pareigų ir nemokumo administratore paskirta MB ,,Fasis“.
17. Perėmus bankroto bylą bei pardavus reikalavimo teisę į debitorių UAB „Oxon technologijos“, nemokumo administratorė 2025 m. gegužės 22 d. surašė galutinę ataskaitą bei informaciją kreditorių susirinkimui ir 2025 m. birželio 6 d. sušaukė kreditorių susirinkimą dėl įmonės pabaigos, pateikiant kreditoriams svartyti klausimą dėl pritarimo galutinei ataskaitai.
18. 2025 m. birželio 6 d. susirinkimo metu kreditoriai galutinei bankroto ataskaitai nepritarė, be kita ko, įpareigojo nemokumo administratorę pateikti papildomą informaciją dėl administravimo išlaidų pagrįstumo.
19. 2025 m. liepos 31 d. nemokumo administratorė paruošė papildytus atsakymus kreditoriams, patikslintą galutinę ataskaitą ir 2025 m. rugpjūčio 18 d. sušaukė kreditorių susirinkimą, kuriame kreditoriams buvo pateiktas svarstyti klausimas dėl pritarimo galutinei ataskaitai.
20. 2025 m. rugpjūčio 18 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu nutarta nepritarti galutinei bankroto ataskaitai, atsižvelgiant į tai, jog nemokumo administratorė, kreditorių vertinimu, nepateikė praeitame kreditorių susirinkime nurodytos informacijos, t. y. iš esmės nepagrindė galutinėje bankroto ataskaitoje nurodyto išlaidų dydžio.
21. 2025 m. gruodžio 9 d., 11 val. įvyko kreditorių susirinkimas. Minėtame susirinkime nemokumo administratorės pateiktai bankroto ataskaitai vėl pritarta nebuvo. Be kita ko, VMI, VĮ „Turto bankas“ pateikė pasiūlymą, už kurį balsavo ir kuris buvo priimtas: galutinėje bankroto proceso ataskaitoje prie administravimo išlaidų priskirti tik Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartimi patvirtintą bazinį 5 190,00 Eur atlyginimą nemokumo administratorei, o likusias pinigines lėšas, t. y. 3 831,26 Eur sumą, paskirstyti pirmos eilės kreditoriams.
22. 2026 m. vasario 13 d. vėl buvo sušauktas kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl galutinės ataskaitos tvirtinimo ir įpareigojimo administratorei kreiptis į teismą dėl įmonės veiklos pabaigos. Kreditorių susirinkimui buvo pateiktos dvi galutinės ataskaitos: viena jų administratorės, kita – kreditorių siūloma. Kreditoriai atsisakė patvirtinti nemokumo administratorės ir prieš tai pačių siūlytą galutinę ataskaitą ir patvirtino savo pasiūlytą naują sprendimo variantą: patikslinti galutinę bankroto ataskaitą, papildomai nemokumo administratorei skiriant 766,20 Eur dydžio kintamąjį atlygį už bankroto proceso administravimo rezultatus, likusias pinigines lėšas 3 065,06 Eur proporcingai paskirstyti pirmosios eilės kreditoriams.
23. 2026 m. balandžio 14 d. įvyko dar vienas kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl galutinės ataskaitos tvirtinimo ir įpareigojimo administratorei kreiptis į teismą dėl įmonės veiklos pabaigos. Administratorė, patikslinusi galutinę bankroto ataskaitą pagal teismo nurodymus, pateikė ją tvirtinti kreditorių susirinkimui. Tačiau kreditorių susirinkimas nepritarė administratorės teiktai galutinei ataskaitai ir pritarė kreditorės VĮ „Turto bankas“ pasiūlymui patikslinti galutinę bankroto ataskaitą taip: priskirti prie bankroto proceso administravimo išlaidų tik Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartimi patvirtintą bazinį 5 190,00 Eur atlyginimą nemokumo administratorei; nurodyti bankroto ataskaitoje 766,20 Eur kintamąjį atlygį už bankroto proceso administravimą; 3 065,06 Eur dydžio sumą paskirstyti pirmos eilės kreditorių reikalavimams tenkinti.
24. Nemokumo administratorė kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti LUAB „Maistas į namus“ 2026 m. balandžio 14 d. vykusio kreditorių susirinkimo sprendimą, priimtą svarstant pirmąjį darbotvarkės klausimą, ir šį klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti galutinę LUAB „Maistas į namus“ bankroto ataskaitą pagal pateiktą nemokumo administratorės 2026 m. kovo 30 d. projektą.
25. Teismas, įvertinęs nemokumo administratorės ir kreditorių pateiktus rašytinius įrodymus bei paaiškinimus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti nemokumo administratorės skundą žemiau nurodytų motyvų pagrindu.
26. Visų pirma pažymėtina, jog galutinę bankroto ataskaitą parengia nemokumo administratorius ir ją turi pateikti teismui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paskutinių įplaukų į kreditorių sąskaitą dienos (JANĮ 99 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal JANĮ 99 straipsnio 3 dalį galutinėje bankroto ataskaitoje turi būti nurodyta: bankroto proceso pajamų suma (JANĮ 99 straipsnio 3 dalies 1 punktas); visų bankroto proceso administravimo išlaidų suma (JANĮ 99 straipsnio 3 dalies 2 punktas); kreditorių reikalavimams tenkinti skiriamos sumos pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir etapus (JANĮ 99 straipsnio 3 dalies 3 punktas); kintamajam atlygiui už bankroto proceso administravimą skiriama suma (JANĮ 99 straipsnio 3 dalies 4 punktas). JANĮ 99 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad galutinę bankroto ataskaitą pasirašo nemokumo administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas, gavęs kreditorių susirinkimo pritarimą, o šio straipsnio 5 dalis nustato, jog galutinę bankroto ataskaitą tvirtina teismas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo sprendimo apskundimo termino pabaigos, jeigu kreditorių susirinkimo sprendimas nebuvo apskųstas.
27. Akcentuotina ir tai, jog tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas nemokumo administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, nemokumo administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, pridėti išlaidas pagrindžiančius skaičiavimus, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius, atitinkančius apskaitos dokumentams keliamus reikalavimus, įrodymus (JANĮ 74–75 straipniai).
28. Nagrinėjamu atveju iš nemokumo administratorės pateiktos galutinės ataskaitos bei paaiškinimų matyti, jog bankroto proceso metu viso buvo gauta 9 021,26 Eur lėšų, iš kurių 3 471,26 Eur gauta iš debitorių ir 5 550 Eur iš turto pardavimo. Gautos lėšos buvo panaudotos administratorės atlyginimui ir išlaidoms dengti. Bankroto proceso metu buvo patirta 5 644 Eur išlaidų.
Dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo išlaidų (ne)pagrįstumo.
29. Nemokumo administratorė nurodė, kad buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugoms buvo patirta 2 250 Eur dydžio išlaidų suma. Šių išlaidų pagrindimui kreditoriams buvo pateikta 2024 m. rugsėjo 30 d. sąskaita faktūra Nr. RP Nr. 2024-09-30-2, taip pat sudaryta paslaugų teikimo sutartis. Išlaidų realumą papildomai patvirtina byloje esantis bendrovės depozitinės sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 19 d. iki 2025 m. vasario 5 d.
30. Atsakydama į kreditorių paklausimą dėl šių išlaidų detalizavimo, nemokumo administratorė papildomai paaiškino, kad buhalterinės paslaugos buvo teikiamos nuo 2023 m. birželio 14 d. ir apėmė finansinių dokumentų analizę bei sisteminimą, ataskaitų teikimą valstybinėms institucijoms, darbuotojų atleidimo procedūrų administravimą ir kitus su įmonės nemokumo procesu susijusius veiksmus. Nemokumo administratorė taip pat nurodė, kad dėl buhalterinių paslaugų teikimo kreipėsi į dvi įmones, tačiau, atsižvelgdama į turimą profesinę patirtį administruojant ne vieną nemokumo procesą bei nuolat vertinant analogiškų paslaugų pasiūlą rinkoje, pasirinko paslaugų teikėją, kuris dėl ilgalaikio bendradarbiavimo ir partnerystės teikia paslaugas konkurencingesnėmis kainomis, užtikrina tinkamą paslaugų kokybę bei operatyvesnę komunikaciją. Nemokumo administratorė taip pat pažymėjo, kad teisės aktai neįpareigoja jos kiekvienu atveju organizuoti procedūrų, prilygstančių viešųjų pirkimų procedūroms, todėl administratorė, veikdama profesionaliai ir rūpestingai, turi diskreciją pasirinkti paslaugų teikėjus, kurių paslaugos geriausiai atitinka bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus.
31. Teismo vertinimu, nemokumo administratorės pateikti duomenys yra pakankami apskaitos tvarkymo paslaugų suteikimo faktui, apimčiai bei išlaidų dydžiui pagrįsti. Byloje pateikti dokumentai – sąskaita faktūra, depozitinės sąskaitos išrašas bei papildomi administratorės paaiškinimai, sudaro nuoseklią visumą, patvirtinančią tiek paslaugų realumą, tiek jų ryšį su vykdytu nemokumo procesu. Teismo vertinimu, 2 250 Eur dydžio išlaidos nagrinėjamu atveju laikytinos racionaliomis, ekonomiškai pagrįstomis ir atitinkančiomis rinkoje teikiamų analogiškų buhalterinių paslaugų kainas, atsižvelgiant į suteiktų paslaugų pobūdį, trukmę ir apimtį.
32. Be kita ko, šiuo atveju kreditoriai nenurodė, kokie konkretūs pateiktų duomenų trūkumai neleistų pripažinti šių išlaidų pagrįstomis, taip pat nepateikė argumentų, kokiais kitais įrodymais nemokumo administratorė nagrinėjamu atveju dar turėtų papildomai pagrįsti patirtas buhalterinių paslaugų išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl turto saugojimo, remonto, pardavimo ir kt. išlaidų (ne)pagrįstumo.
33. Nemokumo administratorė, vykdydama turto išlaikymo, saugojimo, administravimo, realizavimo bei kitas su tuo susijusias funkcijas, patyrė šias išlaidas: stabdžių sistemos remontui – 150 Eur; starterio remontui – 150 Eur; transporto priemonių remontui – 233 Eur; skelbimo portale „AutoPlius“ paskelbimui ir administravimui – 27,99 Eur; turto administravimo ir pardavimo paslaugoms – 460 Eur; turto saugojimui – 1 650 Eur; civilinės atsakomybės draudimui – 29,50 Eur. Šioms išlaidoms pagrįsti nemokumo administratorė pateikė sąskaitas faktūras, mokėjimo nurodymus ir (ar) kitus dokumentus, patvirtinančius nurodytų sumų apmokėjimą, įskaitant atsiskaitymą grynaisiais pinigais patvirtinančius dokumentus.
34. Papildomai nemokumo administratorė kreditoriams pateikė paaiškinimus, kad turto saugojimas, kurio išlaidos sudarė 1 650 Eur, buvo organizuojamas laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d., mokant po 110 Eur per mėnesį. Turtas buvo saugomas adresu (duomenys neskelbtini), o saugojimo paslauga apėmė trijų transporto priemonių – (duomenys neskelbtini) laikymą iki jų pardavimo. Nemokumo administratorė taip pat nurodė, kad siekiant užtikrinti efektyvesnį transporto priemonių realizavimą, buvo atlikti tam tikri jų remonto darbai.
35. Teismo vertinimu, nors rašytinė turto saugojimo sutartis nebuvo sudaryta, kas nėra laikytina itin rūpestingu nemokumo administratorės elgesiu, tačiau, įvertinus nemokumo administratorės pateiktus paaiškinimus bei rašytinius įrodymus, yra pakankamas pagrindas turto saugojimo išlaidas (1 650 Eur), stabdžių sistemos remonto išlaidas (150 Eur) bei civilinės atsakomybės draudimo išlaidas (29,50 Eur) pripažinti pagrįstomis ir susijusiomis su bendrovės nemokumo procesu.
36. Be to, iš kreditorių pateiktų atsiliepimų iš esmės nėra aišku, kokiais konkrečiais argumentais remiantis šios išlaidos laikytinos nepagrįstomis ar neįrodytomis. Vien abstraktūs teiginiai, kad pateiktos informacijos nepakanka, savaime negali būti laikomi pakankamu pagrindu konstatuoti, jog šios išlaidos nebuvo realiai patirtos vykdant bendrovės nemokumo procedūras.
37. Pažymėtina, kad tarp patirtų išlaidų taip pat buvo starterio remonto išlaidos (150 Eur), transporto priemonių remonto išlaidos (233 Eur), mokėjimai už skelbimų talpinimą portale „AutoPlius“ (27,99 Eur) bei turto administravimo ir pardavimo paslaugų išlaidos (460 Eur).
38. Dėl šių išlaidų pažymėtina, jog nemokumo administratorė atsižvelgė į 2026 m. kovo 6 d. teismo nutartį, kurioje buvo konstatuota, kad išlaidos, apmokėtos pažeidžiant imperatyviąsias JANĮ nuostatas, t. y. atsiskaitant grynaisiais pinigais arba naudojant asmeninę administratorės banko sąskaitą, negali būti pripažįstamos bendrovės administravimo išlaidomis. Dėl šios priežasties nemokumo administratorė minėtų išlaidų neįtraukė į galutinę bankroto ataskaitą, jas prisiimdama savo asmenine rizika. Atitinkamai ir teismas dėl šių išlaidų pagrįstumo papildomai nepasisako.
Dėl dokumentų archyvavimo, pašto ir kanceliarinių priemonių išlaidų (ne)pagrįstumo.
39. Nemokumo administratorė taip pat nurodė patyrusi šias administravimo išlaidas: dokumentų archyvavimo ir archyvinių dokumentų saugojimo išlaidas – 1 360 Eur, taip pat kanceliarinių priemonių, ryšio ir pašto paslaugų išlaidas – 477 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
40. Dėl dokumentų archyvavimo ir saugojimo išlaidų pagrįstumo administratorė papildomai paaiškino, kad kreditoriams buvo pateikti archyvo sudaryti dokumentų apyrašai bei išlaidas pagrindžianti sąskaita faktūra. Atskirų paslaugų įkainių detalizavimas prie sąskaitos nebuvo teikiamas. Administratorė nurodė, kad paslaugų kainą sudarė dokumentacijos sutvarkymas, informacijos paieška ir pateikimas pagal poreikį, bylų formavimas bei kiti būtini veiksmai, įskaitant dokumentų saugojimo (sandėliavimo), dokumentų dauginimo ir susijusias paslaugas. Taip pat pažymėjo, kad perimti įmonės dokumentai neatitiko archyvavimo reikalavimų ir nebuvo tinkamai suarchyvuoti. Dėl archyvavimo paslaugų administratorė kreipėsi ne mažiau kaip į tris archyvavimo paslaugas teikiančius subjektus, o pasirinktas paslaugų teikėjas buvo įvertintas kaip optimaliausias variantas, atsižvelgiant ne tik į siūlomų paslaugų apimtį ir kainą, bet ir į turimą patirtį nemokumo procesuose bei gebėjimą tinkamai įvertinti dokumentaciją ir prireikus pateikti papildomas išvadas.
41. Dėl 477 Eur dydžio išlaidų administratorė papildomai paaiškino, kad jas sudarė mokėjimai už varžytynių paskelbimą, būtinosios vykdymo išlaidos antstoliui už vykdomojo dokumento pateikimą, interneto ir telefono ryšio paslaugos bei pašto paslaugos, kurios pagal su Lietuvos paštu sudarytą sutartį buvo vykdomos per administratoriaus paskyrą. Taip pat administratorė nurodė, kad kitos nenumatytos išlaidos buvo apmokamos iš bankrutuojančios įmonės sąskaitos tiek, kiek joje pakako lėšų. Administratorė papildomai paaiškino, jog paslaugų pavadinimuose atsitiktinai buvo nurodyti „VĮ Registrų centro“ ir „VĮ „Regitra“ pavadinimai, kadangi dalis įrašų šabloniškai perkelti iš anksčiau rengtos sąskaitos, tačiau ši aplinkybė nepaneigia faktiškai patirtų išlaidų pobūdžio ir jų ryšio su bankroto administravimo procesu.
42. Teismo vertinimu, administratorės pateikti duomenys ir paaiškinimai yra pakankami nurodytų išlaidų pagrįstumui patvirtinti. Byloje pateikti sąskaitos faktūros bei detalūs administratorės paaiškinimai leidžia nustatyti išlaidų pobūdį, jų būtinumą ir tiesioginį ryšį su bankroto administravimo procedūrų vykdymu.
43. Vien ta aplinkybė, kad prie sąskaitų nebuvo pateiktas detalus kiekvienos paslaugos įkainių išskaidymas, savaime nesudaro pagrindo pripažinti išlaidų nepagrįstomis, kai iš pateiktų duomenų galima nustatyti suteiktų paslaugų turinį ir jų būtinumą nemokumo procese. Be to, archyvavimo paslaugų poreikį pagrindžia nemokumo administratorės nurodyta aplinkybė, kad perimta dokumentacija neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl jos sutvarkymas buvo būtinas tinkamam bankroto proceso administravimui. Taip pat nėra duomenų, kad administratorės patirtos ryšio, pašto, banko ar vykdymo išlaidos būtų akivaizdžiai perteklinės ar nesusijusios su vykdytu nemokumo procesu. Todėl teismas sprendžia, kad nurodytos administravimo išlaidos laikytinos pagrįstomis ir būtinomis.
44. Šiuo atveju kreditoriai taip pat nurodė, kad nurodytos sumos neatitinka bendrovės depozitinės sąskaitos išrašo bei jame atsispindinčių piniginių lėšų judėjimo duomenų. Vis dėlto teismas tokius kreditorių argumentus laiko nepagrįstais.
45. Pažymėtina, kad remiantis depozitinės sąskaitos išrašo duomenimis, 2025 m. sausio 29 d. buvo atliktas mokėjimo pavedimas 2 072 Eur sumai. Šis mokėjimas buvo atliktas kaip bendras mokėjimas, apimantis tiek 1 360 Eur dydžio dokumentų archyvavimo ir saugojimo išlaidas, tiek 477 Eur dydžio administravimo išlaidas. Be to, į nurodytą sumą taip pat buvo įtraukta 235 Eur suma už apskaitos tvarkymo paslaugas, dėl kurių pagrįstumo teismas jau yra pasisakęs aukščiau.
46. Taip pat pažymėtina, kad visas minėtas paslaugas suteikė tas pats juridinis asmuo (MB „Restruktūrizavimo paslaugos“), todėl atsiskaitymas vienu mokėjimo pavedimu už kelias skirtingas sąskaitas faktūras vertintinas kaip įprasta atsiskaitymo praktika. Vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad depozitinėje sąskaitoje atsispindintys piniginių lėšų judėjimo duomenys neatitinka nemokumo administratorės pateiktos informacijos ar paneigia nurodytų išlaidų faktinį patyrimą.
Dėl kitų išlaidų (ne)pagrįstumo.
47. Nemokumo administratorės pateiktais administravimo išlaidų detalizacijos duomenimis, bankroto procese taip pat buvo patirta 15,41 Eur išlaidų už banko „Luminor“ paslaugas.
Žemesnės instancijos teismas
48. Kreditorė VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į administratorės skundą nurodė, kad šios išlaidos realiai nebuvo patirtos, nes, remiantis depozitinės sąskaitos išrašo duomenimis, nurodyta suma buvo grąžinta į bendrovės sąskaitą. Teismas neturi pagrindo nesutikti su šiuo kreditorės argumentu.
49. Iš depozitinės sąskaitos išrašo matyti, kad 2023 m. gruodžio 10 d. bankui „Luminor“ buvo pervesta 15 Eur suma ir sumokėtas 0,41 Eur pavedimo mokestis. Tačiau 2023 m. gruodžio 12 d. 15 Eur suma buvo grąžinta į bendrovės depozitinę sąskaitą.
50. Nagrinėjamu atveju sutiktina su kreditorės argumentais, kad, įvertinus aplinkybę, jog 15 Eur suma buvo grąžinta atgal į bendrovės depozitinę sąskaitą, laikytina, kad ši išlaidų dalis realiai nebuvo patirta. Dėl šios priežasties minėta suma negali būti įtraukiama į administravimo išlaidų sąmatą kaip faktiškai patirtos bankroto administravimo išlaidos.
51. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį, kad aptariama 15 Eur suma yra akivaizdžiai nežymi, vertinant ją visų bankroto administravimo išlaidų kontekste. Todėl vien ši aplinkybė savaime nesudaro pakankamo pagrindo netvirtinti galutinės bankroto administravimo ataskaitos. Priešingas vertinimas neatitiktų nei civiliniame procese taikomo proporcingumo ir protingumo principo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis), nei juridinių asmenų nemokumo proceso tikslų ir principų (JANĮ 1 ir 3 straipsniai), pagal kuriuos nemokumo procesas turi būti vykdomas operatyviai, ekonomiškai ir siekiant kuo greitesnio proceso užbaigimo.
52. Pažymėtina ir tai, kad bendrovės galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo klausimas teisme nagrinėjamas jau ketvirtą kartą. Byloje esantys duomenys leidžia spręsti, kad tarp kreditorių ir nemokumo administratorės yra susiklostę konfliktiški santykiai, kurie iš esmės trukdo racionaliam ir ekonomiškam bankroto proceso užbaigimui bei lemia proceso vilkinimą. Toks proceso organizavimas neatitinka JANĮ įtvirtintų nemokumo proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų, nepagrįstai didina proceso trukmę bei administravimo sąnaudas ir sudaro prielaidas nepateisinamam bankroto proceso tęsimui.
53. Kreditorė VĮ „Turto bankas“ taip pat nurodė, kad, remiantis bendrovės depozitinės sąskaitos išrašo duomenimis, nemokumo administratorė buvo pervedusi 2 120 Eur sumą UAB „Leksvera“, tačiau vėliau ši suma buvo grąžinta atgal į bendrovės sąskaitą. Kreditorės teigimu, UAB „Leksvera“ bendrovės nemokumo procese apskritai neteikė jokių paslaugų, todėl tokie pinigų judėjimo veiksmai kelia abejonių dėl skaidraus lėšų naudojimo.
54. Teismas sutinka su kreditorės argumentais, kad tokio pobūdžio piniginių lėšų pervedimai objektyviai gali kelti abejonių dėl skaidraus ir aiškaus bankroto proceso lėšų administravimo. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad minėta 2 120 Eur suma buvo grąžinta į bendrovės depozitinę sąskaitą, o nemokumo administratorė šių lėšų apskritai neįtraukė į galutinę bankroto administravimo ataskaitą kaip faktiškai patirtų administravimo išlaidų.
55. Esant tokioms aplinkybėms, teismas šioje proceso stadijoje vertina tik tų administravimo išlaidų pagrįstumą, kurios yra įtrauktos į tvirtinti teikiamą galutinę ataskaitą. Kadangi aptariama suma į galutinę ataskaitą nebuvo įtraukta, kreditorės argumentai šiuo aspektu laikytini teisiškai nereikšmingais, sprendžiant dėl galutinės bankroto administravimo ataskaitos patvirtinimo.
Dėl kitų kreditorių nesutikimų argumentų.
56. Kaip jau buvo minėta ankstesnėje 2026 m. kovo 6 d. teismo nutartyje, kurioje taip buvo sprendžiamas galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo klausimas, kreditorių argumentai dėl paslaugų įsigijimo iš su nemokumo administratore susijusių juridinių asmenų yra pagrįsti tiek, kiek tokia praktika objektyviai gali kelti interesų konflikto riziką ir dėl to reikalauja didesnio skaidrumo bei atidumo vertinant tokių sandorių pagrįstumą. Vis dėlto galimas interesų konflikto egzistavimas ar jo prielaida negali būti laikomas vieninteliu ir savaime pakankamu kriterijumi sprendžiant dėl administravimo išlaidų nepagrįstumo.
57. Nagrinėjamu atveju kreditoriai iš esmės nepateikia argumentų, leidžiančių daryti išvadą, kad patirtos išlaidos būtų akivaizdžiai neproporcingos, neatitiktų rinkoje susiklosčiusių analogiškų paslaugų įkainių ar būtų ekonomiškai nepateisinamos. Priešingai, dėl galutinėje ataskaitoje nurodytos administravimo išlaidų sumos (ne)pagrįstumo, teismas išsamiai pasisakė aukščiau. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojantis teisinis reguliavimas nedraudžia nemokumo administratoriui įsigyti paslaugų iš su juo susijusių asmenų, nors tokia praktika ir nėra rekomenduotina, siekiant išvengti interesų konflikto rizikos bei užtikrinti maksimalų proceso skaidrumą.
58. Kreditoriai taip pat teikia argumentus, kad tam tikros išlaidos buvo padengtos iš asmeninių administratorės lėšų arba grynaisiais pinigais, ką draudžia imperatyvios JANĮ normos.
59. Sutiktina, jog bankroto procedūrų teisinis reguliavimas aiškiai atriboja administratoriaus asmenines lėšas nuo bankrutavusio juridinio asmens turto ir įtvirtina pareigą visas su procesu susijusias pinigines operacijas vykdyti per tam skirtą sąskaitą, užtikrinant jų atsekamumą bei kontrolę. Atsiskaitymai grynaisiais pinigais taip pat iš esmės paneigia finansinių srautų skaidrumą ir apskaitos patikimumą, kurie bankroto procese yra būtini. Toks atsiskaitymo būdas nesudaro galimybės objektyviai ir patikimai patikrinti lėšų judėjimo, jų panaudojimo pagrįstumo ir atitikties kreditorių interesams. Mokėjimų vykdymas iš asmeninės nemokumo administratorės sąskaitos reiškia bankrutavusio juridinio asmens lėšų ir administratoriaus asmeninių finansinių srautų atskyrimo principo pažeidimą.
60. Nesilaikant nustatytų lėšų administravimo reikalavimų, tokios išlaidos negali būti laikomos tinkamai ir teisėtai patirtomis bankroto administravimo išlaidomis. Išlaidos, patirtos pažeidžiant privalomą jų administravimo ir atsiskaitymo tvarką, laikytinos priskirtinomis pačios administratorės veiklos rizikai, kadangi būtent ji atsako už tinkamą proceso organizavimą ir finansinių operacijų vykdymą laikantis įstatymo reikalavimų.
61. Kita vertus, pažymėtina, kad minėti išaiškinimai taip pat buvo pateikti 2026 m. kovo 6 d. teismo nutartyje. Įvertinus pateiktą naują galutinės ataskaitos projektą matyti, kad nemokumo administratorė iš administravimo išlaidų eliminavo visas sumas, kurios buvo apmokėtos iš jos asmeninės sąskaitos arba grynaisiais pinigais, ir šias išlaidas prisiėmė savo rizika. Todėl darytina išvada, kad nustatyti trūkumai buvo pašalinti, o galutinės ataskaitos projektas pakoreguotas, atsižvelgiant į kreditorių ir teismo pateiktas pastabas bei JANĮ imperatyvias normas. Esant tokioms aplinkybėms, kreditorių pakartotinai teikiami argumentai vertintini kaip neatsižvelgiantys į iš esmės pasikeitusį galutinės ataskaitos projekto turinį bei nemokumo administratorės atliktus koregavimus, siekiant užtikrinti ataskaitos atitiktį JANĮ reikalavimams.
62. Kreditoriai taip pat nurodo, jog nebuvo pateiktas pilnas depozitinės sąskaitos išrašas už visą bankroto proceso laikotarpį, todėl, jų vertinimu, buvo apribotos galimybės visapusiškai patikrinti lėšų judėjimą bei galutinės ataskaitos duomenų tikslumą.
63. Teismas sutinka, kad pilno depozitinės sąskaitos išrašo nepateikimas apsunkina visapusišką bankroto proceso metu vykdytų finansinių operacijų kontrolę ir neatitinka maksimalaus finansinių srautų skaidrumo principo. Vis dėlto nagrinėjamu atveju sprendžiamas galutinės ataskaitos tvirtinimo klausimas, todėl vertintina, ar galutinėje ataskaitoje nurodytos sumos yra pakankamai pagrįstos pateiktais duomenimis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad galutinėje ataskaitoje nurodytos sumos atsispindi pateiktame depozitinės sąskaitos išraše ir kituose rašytiniuose dokumentuose, o nemokumo administratorė papildomai eliminavo išlaidas, kurios buvo dengiamos iš jos asmeninės sąskaitos arba grynaisiais pinigais. Todėl vien aplinkybė, kad kreditoriams nebuvo pateiktas pilnas depozitinės sąskaitos išrašas savaime nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog galutinės ataskaitos duomenys yra neteisingi ar nepagrįsti.
64. Kreditoriai taip pat kelia abejones dėl aplinkybės, kad depozitinė sąskaita buvo uždaryta nepasibaigus bankroto procesui. Teismo vertinimu, toks veiksmas formaliai neatitinka tinkamo bankroto proceso finansinių srautų administravimo praktikos ir nėra vertintinas kaip skaidrus proceso organizavimo būdas. Tačiau nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad didžioji dalis galutinėje ataskaitoje nurodytų mokėjimų buvo atlikta būtent per depozitinę sąskaitą, o likusios išlaidos, apmokėtos grynaisiais pinigais ar iš administratorės asmeninių lėšų, galutinėje ataskaitoje nebeįtraukiamos kaip administravimo išlaidos. Dėl šios priežasties nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad egzistavo papildomi neatskleisti mokėjimai ar finansiniai srautai, kurie galėtų turėti esminės reikšmės galutinės ataskaitos teisingumui.
65. Aukščiau nurodytų motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad nemokumo administratorės pateikta galutinė ataskaita atitinka JANĮ keliamus reikalavimus, o joje nurodyta administravimo išlaidų suma yra pakankamai išsamiai pagrįsta pateiktais rašytiniais įrodymais bei administratorės paaiškinimais.
66. Teismas taip pat pažymi, kad nors nemokumo administratorė turi pareigą pagrįsti administravimo išlaidų realumą, būtinumą ir jų ryšį su vykdytu nemokumo procesu, ši pareiga negali būti aiškinama pernelyg formaliai ar neproporcingai, užkraunant administratorei perteklinę įrodinėjimo naštą. Administravimo išlaidų pagrįstumui pakanka tokių duomenų ir dokumentų, kurie sudaro galimybę kreditoriams ir teismui objektyviai įvertinti patirtų išlaidų pobūdį, apimtį bei jų sąsają su atliktais administravimo veiksmais.
67. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia panaikinti 2026 m. balandžio 14 d. vykusio LUAB „Maistas į namus“ kreditorių susirinkimo 1-uoju dienotvarkės klausimu priimtą sprendimą ir klausimą dėl galutinės ataskaitos patvirtinimo išspręsti iš esmės – patvirtinti LUAB „Maistas į namus“ galutinę bankroto ataskaitą pagal nemokumo administratorės pateiktą 2026 m. kovo 30 d. projektą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,
nutaria:
nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Fasis“ skundą tenkinti.
Panaikinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Maistas į namus“ 2026 m. balandžio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 1-uoju darbotvarkės klausimu ir klausimą dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo išspręsti iš esmės – patvirtinti LUAB „Maistas į namus“ galutinę bankroto ataskaitą pagal nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Fasis“ pateiktą 2026 m. kovo 30 d. projektą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.