Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Sigitos Blum pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G., 2016 m. vasario 26 d., apie 15 val., nuo parduotuvės, esančios Kaune, Žemaičių g. 134, pagrobė nukentėjusiajai A. T. priklausantį dviratį „BMX“, kurio vertė 1000 eurų, tuo padarydamas A. T. turtinę žalą 1000 eurų, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d.

Kaltinamojo kaltę padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d., be jo parodymų, duotų dalyvaujant gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę (b. l. 80), taip pat neabejotinai įrodo: nukentėjusiosios A. T. (b. l. 22-23, 33-34, 35), liudytojo T. T. (b. l. 40-41) parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 4-5) bei kiti baudžiamosios bylos duomenys.

Aukščiau išdėstytų, teismo ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis slapta pagrobė svetimą turtą, todėl kaltinamojo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 str. 1 d. padarius nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą.

BK 178 str. 1 d. sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.).

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Prokurorė 2016-07-27 paskelbė kaltinamajam, dalyvaujant gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir, kaltinamajam sutikus, priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu; kaltinamasis, dalyvaujant gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir jos dydžiu bei sąlygomis sutinka (b. l. 103).

Nukentėjusiajai apie prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta 2016-07-28. Duomenų, kad nukentėjusioji per septynias dienas nuo pranešimo gavimo būtų pasinaudojusi teise tokį prokurorės sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui, byloje nėra, teisme dėl to nukentėjusiosios prašymų, pareiškimų negauta ((duomenys neskelbtini) str. 4 d.).

Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams procesas užbaigtinas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, kuris yra nuosprendis (BPK 29 str. 2 d., 41 str., 418 str. 1 d., 420 str. 1 d. 1 p.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi, pripažindamas kaltę bei bendradarbiaudamas su teisėsauga duodamas parodymus padėjo išaiškinti šią veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 str.).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str. 2 d.), taip pat į kaltinamojo, kuris yra nepilnametis, gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (BK 91 str. 2 d.).

Kaltinamasis neteistas (b. l. 85), baustas administracine tvarka - jo atžvilgiu galioja paskirtos administracinės nuobaudos (b. l. 86-89, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 36 str.). Kaltinamasis Kauno Tito Masiulio jaunimo mokyklos charakterizuojamas vidutiniškai, dėl mokyklos vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymo (buvo koridoriuje pamokų metu), nemandagaus elgesio su mokytojais svarstytas mokyklos Vaiko gerovės komisijoje. (b. l. 99). Kaltinamasis įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitos skyrių nuo 2006 m. už konfliktus su nepilnamečiais, įvykdytą vagystę iš prekybos centro, alkoholinių gėrimų vartojimą bei netinkamą elgesį mokykloje pamokų metu (b. l. 101). Psichikos ir priklausomybių ligų įskaitose neregistruotas (b. l. 92, 94).

Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką - tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas padarytas tyčia, sunkių pasekmių nesukėlė, civilinis ieškinys nepareikštas, nusikalstamos veikos darymo metu ir šiuo metu dar yra nepilnametis.

Įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes teismas sutinka su prokurorės kaltinamajam siūloma skirti bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir jos sąlygomis, nes bausmė atitinka bausmių skyrimo principus, numatytus Baudžiamajame kodekse, manytina, kad tokia bausmė turėtų būti pakankama pasiekti bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl paskyrus bausmę, taikytinas BK 64¹ str., ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 81), paliktina iki bus pradėtas vykdyti įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas (BPK 139 str. 3 d.).

Proceso išlaidų byloje nėra.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str.,

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. ir skirti bausmę – laisvės apribojimą 6 mėn., įpareigojant jį: 1) laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 7 val.; 2) mokytis; 3) per 2 mėn. neatlygintinai išdirbti 20 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant nemokamų darbų ne mažiau kaip 10 val.;

vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams įpareigojant:

1) laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 7 val.;

2) mokytis;

3) per 2 (du) mėnesius neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį atliekant nemokamų darbų ne mažiau kaip 10 (dešimt) valandų.

Bausmės – laisvės apribojimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti D. G., kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 10 d., jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 str. nustatytas taisykles.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal asmens gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo asmeniui dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.