Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Bronius Varsackis išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, bedarbis (nedirbantis, registruotas darbo biržoje), gyvenantis Pramonės pr. 9-34, Kaune, gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1995 m. gegužės 2 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 str. 2 d.; 1995 m. gegužės 2 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 str. 2 d; 2000 m. rugsėjo 11 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 str. 1 d.; 2011 m. rugpjūčio 31 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 2 d.; 2012 m. gegužės 31 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., 145 str. 1 d.; 2013 m. balandžio 23 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d.; 2017 m. rugpjūčio 31 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. 4 mėnesiais viešųjų darbų, įpareigojant nuteistąjį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmės neatlikęs; 2018 m. vasario 19 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. 60 parų arešto bausme. Ši bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta viešųjų darbų bausmės neatlikta dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta 70 parų arešto bausmė. Teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. G. 2018 m. kovo 19 d., apie 01.20 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su šeimos nariu, kartu gyvenančia savo motina D. I., metu tyčia, ranka sugriebė už jos dešinės kojos čiurnos, jėga lenkė ir kėlė koją, paskui rankos kumščiu vieną kartą smogė D. I. į dešinę petį, taip mušdamas D. I. ir kitaip prieš ją smurtaudamas, sukėlė jai fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje;

be to, jis 2018 m. kovo 19 d., apie 01.20 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su šeimos nariu, kartu gyvenančia savo motina D. I., metu tyčia, žodžiu, tiesiogiai sakydamas jai „dabar aš tave užmušiu“, grasino ją nužudyti ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi prieš pagrasindamas ir iš karto po to, kai pagrasino, jis prieš D. I. panaudojo fizinį smurtą, ją mušė, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis E. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir paaiškino (b. l. 66-67), kad D. I. yra jo mama. Ji yra neįgali. Kartu su mama ir savo neįgalia seserimi N. I. pastaruoju metu gyveno mamai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2018 m. kovo 18 d. nuo ryto tvarkėsi namų buitį, baigęs darbus, kartu su seserimi išgėrė alkoholio. Mama irgi išgėrė kažkiek alkoholio. Vėliau, jau 2018 m. kovo 19 d., apie 01.20 val., mama atsigulė kambaryje į lovą ir tarp jo ir mamos kilo žodinis konfliktas dėl buities. Jis jau pavargo nuo nuolatinių mamos žodinių priekaištų ir nurodinėjimo, kaip ir ką jis turi daryti. Tęsiantis žodiniam konfliktui, jis nebesusivaldė. Jis ją mušė, prieš ją smurtavo fiziškai. Paėmė jos dešinę koją ties čiurna, jėga ją lenkė ir pakėlė. Žino, kad būtent dešinioji mamos koja anksčiau buvo traumuota. Matydamas ir girdėdamas, kad ji šaukia, jis dar labiau užpyko, pasakė jai, kad tuojau pat ją užmuš. Tikrai nenorėjo jos užmušti ir neketino to daryti, tą pasakė pykdamas ir vedinas emocijų, tiesiog nesusivaldė. Supranta, kad mamai tai galėjo sukelti išgąstį, baimę dėl savo gyvybės. Be to, tęsiantis konfliktui, jis vieną kartą kumščiu smogė į mamos dešinę petį. Supranta, kad tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimus, dėl jų gailisi.

Nukentėjusioji D. I. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 27-31) paaiškino, kad 2018 m. kovo 18 d. sūnus nuo ryto dirbo namų ūkio darbus, o vakare jis su savo seserimi namuose gėrė alkoholinius gėrimus. Ji pati išgėrė vos kelis stikliukus degtinės. 2018 m. kovo 19 d. po vidurnakčio E. G. darėsi sau valgyti. Ji gulėdama lovoje matė, kaip iš šaldytuvo jis pasiėmė grietinę ir paštetą ir valgė ne tik pats, bet ir davė šio maisto katinams. Ji jam pasakė, kad šis nešertų jų maistu katinų. Iš karto po šios jos žodinės pastabos, sūnus įbėgo pas ją į kambarį, kur lovoje gulėjo, rankomis pagriebė ir jėga traukė antklodę, kuria ji buvo užsiklojusi. Ji taip pat savo rankomis sugriebė antklodės kitą galą ir traukė antklodę į save, užsidengdama ja galvą. Tada E. G. paleido antklodę ir ranka sugriebė dešinę jos koją ties čiurna ir jėga, prieš jos valią, koją spaudė, lenkė ir kėlė į viršų. Būtent dešinioji jos koja jau aštuonerius metus yra traumuota ir dėl šios traumos ji jau aštuonerius metus juda pasiramsčiuodama lazdele. Tai, kad būtent dešinė koja yra jautresnė skausmui, tikrai žinojo ir E. G.. Ji pradėjo šauktis pagalbos. Tačiau E. G. prieš ją smurtavo toliau ir jos šauksmas jo netrikdė ir, net atvirkščiai, jis tapo labai agresyvus. Jis paleido jo dešinę koją ir šaukė ant jos, įžeidžiančiai vadindamas ir grasindamas „dink iš mano namų“, „dabar aš tave užmušiu“. Matė, kad jis visiškai pasiutęs, labai agresyvus ir tikrai jautė realų pavojų dėl savo gyvybės, ne tik dėl sveikatos. Neabejojo, kad tuojau pat jis ją muš ir užmuš tebesitęsiant šiam konfliktui. Šaukdamas tai, tuo pačiu metu jis savo rankos, kurios nepastebėjo iš išgąsčio, kumščiu visaip taikėsi pataikyti jai į veidą, tačiau ji rankomis užsitempė antklodę ant galvos ir tuomet pajuto vieną smūgį į savo dešinę petį. Nors jis smogė jai per antklodę, tačiau šis smūgis sukėlė jai fizinį skausmą. Smogęs jis taikėsi sugriebti ją už plaukų, tačiau visaip dengdamasi antklode veidą ir galvą, ji to išvengė ir jis už plaukų jai nesuėmė, jų nepatampė. Ji šaukė pagalbos, verkė. Po kurio laiko E. G. nuėjo į virtuvę, o ji iš karto paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Atvyko ir policijos pareigūnai ir greitosios medicinos pagalbos medikai. Ji tikrai tikėjo, kad būdamas pasiutęs, siaubingai įtūžęs, E. G. ją muš, kol užmuš, patyrė emocinį sukrėtimą, stresą, dėl ko jai užkilo kraujospūdis, baimė išliko iki šiol.

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 8-11) nustatyta, kad 2018 m. kovo 19 d., apie 01.28 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), moters namuose agresyvus neblaivus sūnus muša ją rankomis, keikiasi. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė tuo adresu gyvenanti D. I.. Įvykio vietoje gauta duomenų, kad moteris jau ne pirmą kartą kenčia sūnaus smurtą ir patyčias. Ji paaiškino, kad sūnus žalojo jos sužalotą koją, trenkė į nugarą, tampė už plaukų, keikė necenzūriniais žodžiais, grasino. Moteris atrodė išsigandusi ir galimai neblaivi. Išoriškai matomų smurto žymių neužfiksuota. Anksčiau yra buvę smurto artimoje aplinkoje atvejų. Smurtu įtariamas asmuo – E. G., įvykio vietoje paaiškino, kad mama girta kalba nesąmones, jis nieko nedarė ir nieko nemušė. Jis 01.30 val. (duomenys neskelbtini), sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą.

Apžiūros protokolu su priedu – fotolentele (b. l. 17-20) nustatyta, kad 2018 m. kovo 19 d. įvykio vieta (duomenys neskelbtini).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 9227 (b. l. 41) nustatyta, kad 2018 m. kovo 19 d., 02.08 val., E. G. nustatytas 1,40 promilių girtumas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas.

Teismo ištirtų įrodymų visuma: D. I. paaiškinimas, Tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 8-11), Apžiūros protokolas su priedu – fotolentele (b. l. 17-20), Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 9227 (b. l. 41), o taip pat paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas patvirtina, kad kaltinamasis E. G. 2018 m. kovo 19 d., apie 01.20 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su šeimos nariu, kartu gyvenančia savo motina, D. I., metu tyčia, ranka sugriebė už jos dešinės kojos čiurnos, jėga lenkė ir kėlė koją, paskui rankos kumščiu vieną kartą smogė D. I. į dešinę petį, taip mušdamas D. I. ir kitaip prieš ją smurtaudamas, sukėlė jai fizinį skausmą. Tai, kad sukeltas fizinis skausmas šeimos nariui, kartu su juo gyvenančiai motinai, E. G. atsakomybę kvalifikuoja (sunkina), todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Taip pat teismo ištirti įrodymai: D. I. paaiškinimas, Tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 8-11), Apžiūros protokolas su priedu – fotolentele (b. l. 17-20), Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 9227 (b. l. 41), o taip pat paties kalinamojo prisipažinimas patvirtina, jog kaltinamasis E. G. 2018 m. kovo 19 d. apie 01.20 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su šeimos nariu, kartu gyvenančia savo motina, D. I., metu tyčia, žodžiu, tiesiogiai sakydamas jai „dabar aš tave užmušiu“, grasino ją nužudyti ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi prieš pagrasindamas ir iš karto po to, kai pagrasino, jis prieš D. I. panaudojo fizinį smurtą. Todėl dėl šio epizodo kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis yra kaltas, todėl baustinas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 109).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką, tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių, viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką, tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių, viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 10, 11 straipsniai). Jis praeityje teistas 7 kartus, tame tarpe ir už analogiškas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje (b. l. 79-93), administracine tvarka baustas (b. l. 94-97), dėl psichiatrinių ir priklausomybės ligų nesigydė (b. l. 102, 103), nedirbantis (b. l. 97), registruotas darbo biržoje (b. l. 98).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę neigiamai charakterizuojančius duomenis, tai yra polinkį daryti nusikalstamas veikas, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymą skirtina prokuroro siūloma minėtų straipsnių sankcijose numatyta bausmės rūšis – areštas, (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnis).

Kadangi nusikalstamos veikos padarytos iš idealiosios sutapties, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 2 ir 5 d., paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl paskyrus subendrintą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta arešto bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. kovo 19 d., 01.50 val., iki 2018 m. kovo 19 d., 13.10 val., iš viso – 1 para (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 9 d., 66 str. 2 d.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti 60 parų arešto bausmę;

E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir skirti 90 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) subendrintą 90 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) subendrintą galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. kovo 19 d., 01.50 val., iki 2018 m. kovo 19 d., 13.10 val., iš viso – 1 (vieną) parą.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sulaikymo dienos.

Išaiškinti E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.