Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei G. L., atsakovui V. L., jo atstovui advokatui Anatolijui Novikovui, trečiajam asmeniui D. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovui V. L. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo D. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė jį tenkinti, papildomai paaiškino, kad pajamų neturi, šiuo metu jos sveikatos būklė yra pagerėjusi, tačiau pagerėjimas nėra pastovus, dėl biologinės terapijos susilpnėjęs imunitetas. Ieškovė nuolat atlieka tyrimus, ligai būdingas sąnarių stingimas, bet kada jai gali prasidėti skausmai. Ieškovė negali susirasti laikino darbo, nes neturi specialybės, dėl sąnarių problemos, būtų sunku visą dieną stovėti. Dėl darbingumo lygio nustatymo nesikreipė, nes nenori būti nepaklausi darbo rinkoje. Papildomam darbui neturi laiko, nes siekia aukštų įvertinimų, todėl reikia lankyti paskaitas. Paskaitos vyksta iki 13.30 - 16.15 val., tačiau tvarkaraščiai keičiasi, yra ir papildomų paskaitų, be to, reikia važinėti iš vieno fakulteto į kitą, po paskaitų būna pavargusi, reikia mokytis ir namuose. Studijoms apmokėti yra paėmusi studijų paskolą. Gyvena su mama ir broliu, už komunalines paslaugas nemoka. Su liga susijusių išlaidų dydis siekia iki keliasdešimties eurų per mėnesį. Taip pat reikia papildų, vitaminų, kas sudaro 45-50 Eur per mėnesį, kartu su masažais - apie 150 Eur per mėnesį. Nemokamų procedūrų nepakanka. Geliai kainuoja po 10 Eur, kas mėnesį moka po 19 Eur už sporto salės lankymą. Reikalinga pinigų suma drabužiams ir avalynei galėtų sudaryti 100 Eur per mėnesį. Mokymosi priemonėms, švietimo paslaugoms reikia apie 50 Eur per mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė yra pilnametė atsakovo V. L. ir trečiojo asmens D. L. dukra (b.l. 4).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

Ieškovė, reikšdama reikalavimą priteisti išlaikymą, privalo įrodyti šių aplinkybių visumą: mokymosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose faktą; sąžiningo ir pažangaus mokymosi faktą; paramos jai būtinumo faktą; tėvų galimybės teikti išlaikymą faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007). Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).

Ieškovė pateikė įrodymus apie tai, kad studijuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto bakalauro studijų programos dieniniame skyriuje pagal kineziterapijos studijų programą valstybės nefinansuojamoje vietoje (b. l. 7). Tačiau vien šios aplinkybės nustatymas, remiantis teismų praktika, nėra pakankamas. Nesuderinami su išsilavinimo ar profesijos siekimo tikslais veiksmai (neveikimas) turi būti vertinami kaip pažeidžiantys tėvų, vykdančių pareigą teikti išlaikymą pilnamečiam moksleiviui, teises ir neatitinkantys šeimos teisių įgyvendinimo sąžiningumo imperatyvo. Teismas turi įvertinti ar išlaikymo reikalaujantis pilnametis asmuo yra rūpestingas vykdydamas savo pareigas mokytis, nes nesuderinamo elgesio draudimas yra bendrojo sąžiningumo principo, kurio nesilaikymas reikštų ir teisės į išlaikymą paneigimą, dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Ieškovė pateikė duomenis apie jos mokymosi pažangumą ir rezultatus, iš kurių matyti, kad jos pirmo semestro studijų rezultatai yra aukšti: 30 kreditų, nėra skolų, pirmo semestro mokymosi vidurkis - 8,6 balo (b. l. 48). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes spręstina, jog ieškovė sąžiningai vykdo pareigą mokytis, tokiu būdu pasiekė gerų rezultatų.

Sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami tokie kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės turtinė padėtis sunki, kadangi ji nedirba (b. l. 56, 59-60), nekilnojamojo turto neturi (b. l.58), jos vardu registruotų transporto priemonių, juridinių asmenų akcijų nėra (b. l. 57, 61).

Ieškovės teigimu, pasirūpinti reikalingomis lėšomis ji galimybės neturi. Teismui yra pateikti duomenys apie ieškovės užimtumą universitete. Iš pateikto ieškovės 2017-2018 m. pavasario semestro tvarkaraščio matyti, kad pirmadieniais ieškovei paskaitos baigiasi 16.15 val., antradieniais – 16 val., trečiadieniais – 15.30 val., ketvirtadieniais – 13.30 val., penktadieniais – 11.30 val. (b.l. 47). Ieškovė paaiškino, kad ketvirtadieniais ir penktadieniais nuo 14.00 val. tvarkaraštyje pažymėti privalomi pasirenkamieji dalykai, šie užsiėmimai tęsiasi iki 16 val. Pažymėtina, kad siekiant gerų mokymosi rezultatų, būtina papildomai mokytis savarankiškai, reikalingas laikas ruoštis seminarams, atsiskaitymams. Be to, atkreiptinas dėmesys į ieškovės sveikatos būklę. Ieškovė į bylą pateikė medicinines pažymas, iš kurių matyti, jog 2016 metais jai diagnozuotas jaunatvinis idiopatinis artritas, nuolat vartota biologinė terapija, būklei būdingas greitas nuovargis, silpnumas, pasikartojantys pykinimo epizodai, maudimas epigastriumo srityje, pėdų skausmas (b. l. 11-13). Ieškovės liga tęsiasi iki šiol, ji yra stebima gydytojo reumatologo, atliekami kontroliniai tyrimai, vartoja medicininius preparatus (b.l. 29). Esant nustatytoms aplinkybėms, kad ieškovė dėl mokslų neturi laisvo laiko, jos sveikatos būklei būdingas greitas nuovargis bei silpnumas, darytina išvada, kad ji neturi galimybės dirbti ir visiškai save išlaikyti. Siekdama įgyti aukštąjį išsilavinimą, ji skyrė prioritetą mokslams, siekia aukštų rezultatų studijų srityje, turi ribotas fizines galimybes dirbti dėl laiko stokos ir sveikatos būklės.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad ieškovės turtinė padėtis sunki, ribotos galimybės dirbti dėl užimtumo paskaitose ir ruošiantis savarankiškai bei sveikatos būklės, dėl ko ieškovė neturi galimybės uždirbti pakankamai, kad visiškai save išlaikytų. Todėl teismo vertinimu, ieškovę turi remti tėvai, taip sudarydami galimybę pilnametei dukrai baigti studijas, įgyti specialybę bei susirasti darbą.

CK 3.192¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes. Straipsnio 4 dalis nustato, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai. Kaip nustatyta CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur per mėnesį. Ieškinyje nurodė, jog jos išlaidos per mėnesį sudaro: maistui, vitaminams, homeopatiniams preparatams – 200 Eur, masažams, procedūroms, mankštoms, medicininiams tyrimams, geliams nuo skausmo, vaistams – 60 Eur, transporto išlaidoms – 5,90 Eur, telefono sąskaitos apmokėjimui – 7 Eur, internetui – 17,80 Eur, avalynei, elastiniams įtvarams, higienos reikmenims, rūbams – 100 Eur, mokymosi priemonėms – 50 Eur, mokesčiui už mokslą – 178 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, kad vitaminams, papildams netaupant išleistų 45-50 Eur, o su procedūromis bei tyrimais sveikatos poreikiai sudarytų apie 150 Eur per mėnesį. Geliai nuo skausmo kainuoja po 10 Eur, 19 Eur per mėnesį skiriama sporto salei, kadangi ieškovei būtina judėti, 50 Eur per mėnesį - mokymosi išlaidos, kurias sudaro švietimo paslaugos, atlasai. Ieškovė į bylą jos išlaidas patvirtinančių duomenų nepateikė. Maisto, drabužių ir kitų kasdienių poreikių patenkinimui reikalingų prekių ir paslaugų kainos yra visuotinai žinomos ir jų įrodinėti nereikia. Ieškovės nurodyta 200 Eur suma maistui, vaistams, vitaminams, atsižvelgiant į esamas sveikatos problemas yra reali ir protinga. Ieškovės nurodytos išlaidos transportui, telefono sąskaitos apmokėjimui, internetui, avalynei, higienos reikmenims, rūbams, sportui (apie 150 Eur per mėnesį), teismo vertinimu, taip pat yra protingo dydžio. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovei nereikia nuomotis būsto, mokėti už teikiamas komunalines paslaugas, nes ji gyvena tėvams priklausančiame bute. Tokiu būdu atsakovas iš dalies užtikrina ieškovės teisę į būstą. Nors parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovei išaiškinta pareiga teikti ieškinyje nurodytų aplinkybių - specialiųjų poreikių (masažų, mokamų procedūrų, mankštų, medicininių tyrimų, preparatų nuo skausmo įsigijimo) įrodymus nei jų būtinybės, nei šiems poreikiams tenkinti patiriamų išlaidų įrodymų ji nepateikė. Įrodymai apie nustatytą diagnozę savaime nepatvirtina, kad esant nustatytai ligai reikalingi masažai, mankštos, mokami tyrimai, vaistai nuo skausmo. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų apie patiriamas išlaidas mokslams. Viešai skelbiamais duomenimis kineziterapijos studijų (duomenys neskelbtini) Medicinos fakultete 2017 metų studijų kaina – 1600 Eur. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad studijoms finansuoti yra gavusi 800 Eur paskolą pusei metų. Esant tokioms aplinkybėms, suma, reikalinga mokslams apmokėti, į ieškovės poreikius neįskaičiuojama, nes ji pati pasirūpino mokytis reikalingomis lėšomis. Tačiau visuotinai žinoma, kad be mokesčio už mokslą papildomai reikia pasirūpinti mokymuisi reikalingomis priemonėmis – vadovėliais, kita literatūra, kanceliarinėmis prekėmis. Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad, atskaičius mokesčius už mokslą, ieškovės poreikiams tenkinti reikalinga 400 Eur per mėnesį suma.

Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekvienas iš tėvų ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (3.192 str. 2 d.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių.

Iš šalių paaiškinimų ir byloje surinktų duomenų nustatyta, kad šalys turi dar vieną pilnametį vaiką, kuris taip pat studijuoja universitete (b.l. 10). Teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų apie tai, kad jam būtų priteistas išlaikymas iš tėvų, atsakovo ar trečiojo asmens pareiga teikti jam išlaikymą nenustatyta. Teismas daro išvadą, kad šalys turi vieną išlaikytinį - ieškovę.

VĮ Registrų centro duomenimis atsakovo vardu registruota nuosavybės teisė į 3591/9965 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 62-64), kuriame, šalių paaiškinimais, šiuo metu gyvena ieškovė su motina ir broliu. Atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 70). Atsakovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, iki 2016-06-13 buvo šios įmonės akcininku (b. l. 65-69). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis paskutiniu metu atsakovo atlyginimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekė 102,50 Eur, kitoje darbovietėje - (duomenys neskelbtini) klinikoje atsakovas gauna 15 Eur per mėnesį darbo užmokestį (b. l. 71-77). Remiantis Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2017 m. rugpjūčio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu ir 2018 m. kovo 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų trečiajam asmeniui, kurie siekia apie 4 000 Eur bei solidariai su trečiuoju asmeniu - prievolių kitiems kreditoriams.

Trečiajam asmeniui D. L. Nekilnojamojo turto registro duomenimis taip pat priklauso 3591/9965 dalis to paties buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 79-81), VĮ „Regitra“ duomenimis jos vardu registruotų transporto priemonių, juridinių asmenų akcijų nėra (b. l. 78, 82-85). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis trečiasis asmuo dirba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), paskutinių kelių mėnesių draudiminiu laikotarpiu jos darbo užmokesti siekia iki 1 000 Eur per mėnesį (b. l. 86-91). Tačiau trečiojo asmens atžvilgiu antstoliai taip pat vykdo išieškojimus kreditoriams (b. l. 16, 30-31, 49-50).

Atsižvelgdamas į visas aplinkybes, teismas sprendžia, jog atsakovo ir trečiojo asmens turtinė padėtis yra panaši ir jie turi vienodas galimybės teikti paramą savo studijuojančiai dukrai.

Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime Dėl vaikų išlaikymo pabrėžė, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi ir negali turėti jokios valdžios (tėvų valdžios). Įstatymų leidėjui apsisprendus įstatymu įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosiose mokyklose, negalima paneigti kurių nors Konstitucijos ginamų ir saugomų tėvų teisių (inter alia, nuosavybės teisės) bei teisėtų interesų, kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Nenukrypstant nuo konstitucinės doktrinos, sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu teigė, kad neturi realių galimybių išlaikyti dukrą, nes gauna labai mažas pajamas, neturi turto, turi sveikatos problemų. Tačiau duomenų apie prastą sveikatą, darbingumo sumažėjimą atsakovas į bylą nepateikė. Iki iškeliant bylą dėl jo ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo atsakovas buvo 1999 metais įsteigtos įmonės, dirbančios klestinčiame statybų versle, akcininku, tačiau akcijas santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu perleido artimam giminaičiui - seseriai (šios ieškovės nurodytos aplinkybės neginčijo). Įmonėje iki šiol dirba vadovu, turi darbo rinkoje paklausią statybų inžinieriaus specialybę. Šios aplinkybės kelia abejonių dėl tikrosios atsakovo turtinės padėties ir rodo jo galimybes savo turtinę padėtį gerinti. Atsakovas būdamas sveikas ir darbingas asmuo privalo imtis priemonių, kad padėtų savo paramos reikalingam pilnamečiam vaikui įgyti išsilavinimą ir profesiją.

Nustatydamas priteistinos paramos dydį teismas įvertina tai, kad ieškovė, būdama pilnametė privalo dėti maksimalias pastangas pati užsitikrinti lėšas reikalingas pragyvenimui. Pažymėtina, jog byloje yra duomenų apie jos galimybę gauti pašalpą dėl sumažėjusio nedarbingumo lygio - 2015-01-14 išraše iš medicininių dokumentų pažymėta, kad ieškovei priklauso invalidumas (b.l. 11-12). Tačiau ieškovė tokia galimybe nesinaudoja, teismo posėdžio metu paaiškino, jog nesiekia, kad jai būtų nustatytas darbingumo lygis, kadangi dėl to gali būti nepalankiai vertinama. Tačiau dėl tokio ieškovės požiūrio atsakovui neturėtų tekti didesnė finansinė naštą ją išlaikant.

Atsižvelgdamas į visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymą iš atsakovo tenkina iš dalies ir priteisia iš atsakovo išlaikymą ieškovei, mokamą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį.

Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo turi būti nukreiptas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti išlaikymą nuo 2017-07-26, nors ieškinį pateikė tik 2017-09-13. CK 3.200 straipsnis, apibrėžiantis išlaikymo priteisimo momentą, numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Prašydama priteisti išlaikymą iki ieškinio padavimo dienos, ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už keturiasdešimt devynių dienų laikotarpį.

Teismas turi teisę priteisti išlaikymą nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587). Teisė reikalauti priteisti išlaikymą CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies pagrindu atsirado 2017-09-01, kai ieškovė buvo priimta studijuoti į aukštąją mokyklą. Esant tokioms aplinkybėms nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos iki ieškinio pateikimo teismui išlaikymo įsiskolinimas susidarė už 12 dienų ir sudaro 60 Eur (150 / 30 x 12).

Patenkinus ieškovės ieškinį iš dalies ieškovės naudai priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas patenkino 60 procentų ieškinio reikalavimo dėl paramos priteisimo. Ieškovė neprašė atlyginti jai bylinėjimosi išlaidų, todėl teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei klausimo nesprendžia. Atsakovas į bylą jo patirtų bylinėjimosi išlaidų įrodymų nepateikė, prašymo priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl iš atsakovo priteistina 32,40 Eur (150 x 12 x 3 proc. x 0.60 proc.) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Byloje susidarė 14,02 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, šios išlaidos taip pat paskirstomos tarp šalių proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 8,41 Eur (14,02 x 0,60 proc.), o iš ieškovės teismas priteisia 5,61 Eur (14,02 x 0,40 proc.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą pilnametei dukrai G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui 2017 m. rugsėjo 13 d. iki ieškovė baigs studijas aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus nevyresnė nei 24 metų, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo dalyje nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 60 EUR (šešiasdešimties eurų) dydžio išlaikymo įsiskolinimą pilnametei dukrai G. L., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,61 Eur (penkis eurus 61 euro centą) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 32,40 Eur žyminio mokesčio ir 8,41 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 40,81 Eur (keturiasdešimt eurų 81 euro centą) bylinėjimosi išlaidų. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.