- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-25
- Bylos Nr.
- AN2-37-282/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-01109-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. M.
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos administracinės veilos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
- Advokatai
- Dalius Vaičiulis
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. atstovui advokatui Daliui Vaičiuliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos A. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 15 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. M. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos (toliau – Institucijos) 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimu 225 Eur bauda nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji 2020 m. liepos 24 d., 17.55 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį bei keisdama važiavimo kryptį, t. y. sukdama į kairę, automobilių stovėjimo aikštelėje, neįsitikinusi, kad tai daryti saugu, kliudė pėsčiąjį P. R. ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais A. M. pažeidė kelių eismo taisyklių 9, 101 punktų reikalavimus.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Nesutikdama su šiuo nutarimu A. M. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams prašydama panaikinti Institucijos 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 15 d. nutartimi A. M. skundas netenkintas ir paliktas nepakeistas Institucijos 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimas.
4. Apeliaciniu skundu A. M. prašo panaikinti Institucijos 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimą bei Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartį ir priimti naują nutarimą – administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties arba esant pagrindui surinkti papildomus duomenis ir atlikti įrodymų tyrimą, grąžinti bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Šalies argumentai
4.1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsakė į esminius jos skundo argumentus, ar jos veiksmuose yra teisės pažeidimo sudėtis, ar ne. Nurodo, kad iš vaizdo įrašo matyti, kad jos vairuota transporto priemonė neturėjo kontakto su nukentėjusiuoju. Pastebi, kad nors teigiama, kad nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, tačiau nutarime nekonkretizuota, kur nukentėjusiajam padarytas sužalojimas, nors iš bylos medžiagos matyti, kad sužalojimas buvo padarytas kojoje (blauzdos srityje). Dėl to mano, kad svarbu ištirti tokios žalos kilmės prigimtį. Nurodo, kad iš vaizdo medžiagos matyti, kad vieta, kurią yra nukentėjusysis nurodęs kaip kliudytą, jos vairuotu automobiliu nei praktiškai, nei teoriškai negalėjo būti kliudyta. Taip pat nurodo, kad iš vaizdo įrašo matyti, kad pats nukentėjusysis ranka trenkė į jos automobilio variklio dangtį ir tokiu būdu net padarė jai turtinės žalos. Dėl to tvirtina, kad iš įvykio aplinkybių aišku, jog vienintelis nukentėjusiojo ir jos automobilio kontaktas buvo jo ranka/kumštis. Kaip vėliau paaiškėjo, buvo trenkta su grandine ir brėžiant per transporto priemonę, ir jokiu būdu net neprilietus jo kojos. Dėl to apeliantė tvirtina, kad tariamas sužalojimas kilo ne dėl jos veiksmų, todėl padariniai bei išvada dėl asmens kliudymo, sužalojimo ir įvykio jai inkriminuoti nepagrįstai. Mano, kad esminė aplinkybė, kuri turėjo būti ištirta – tai, ar ji išties kliudė nukentėjusįjį, ar išties jo nepraleido, jei to reikalavo galiojantys teisės aktai.
4.2. Apeliantė skunde nurodo, kad nors ji prašė išklausyti ją ir leisti duoti išsamius paaiškinimus žodžiu, tačiau byloje tai padaryta nebuvo, net nebuvo vertinami rašytiniai paaiškinimai. Dėl to mano, kad nutarimas priimtas objektyviai ir išsamiai neįvertinus įvykio aplinkybių.
4.3. Apeliantė skunde nurodo, kad apylinkės teismas konstatavo, jog 2020 m. liepos 24 d. 19.25 val. P. R. kreipėsi į VšĮ Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę, ten buvo apžiūrėtas ortopedo traumatologo ir jam diagnozuotas dešinės blauzdos sumušimas, kad pastarasis teigė, jog šį sužalojimą jis patyrė eismo įvykio metu, kad vaizdo įraše matomas sužalotos kojos kontaktas su mašina. Apeliantė tvirtina, kad sulėtintai peržiūrėjus vaizdo įrašą ir vertinant tariamo nukentėjusio kojos kontakto vietą, sugretinus duomenis su vizualiai nurodyta sužalojimo vieta, nukentėjusiojo deklaruota sužalojimo vieta visiškai neatitinka įvykio aplinkybių, nes nukentėjusiojo kojos kontakto su transporto priemone nebuvo, o jei ir buvo, tai jis nebuvo ir negalėjo būti vidine blauzdos dalimi. Pažymi, kad neanalizuota ir tai, jog iš vaizdo įrašo matyti, jog nukentėjusysis tariamai kliudytos kojos net neliečia, jo ėjimo tempas nepasikeitė, kas liudija kontakto nebuvimą. Šio itin svarbaus fakto teismas netyrė ir nevertino, nors tai yra esminis momentas sprendžiant, ar buvo įvykis ir, ar buvo pagrindas administracinės teisenos taikymui.
4.4. Teigia, kad nors teismas nurodė, jog nukentėjusysis buvo kliudytas nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, tačiau teismas nevertino ir neanalizavo, kad pats įvykis buvo automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro, nukentėjusiajam ėjus zonoje įstrižai, kuri dar nebuvo pažymėta kaip perėja ir akivaizdu tuo metu net nekeliant jokių reikalavimų sustoti ir praleisti asmenį, todėl mano, kad natūralus užvažiavimas ant žymėtos zonos, kol pats nukentėjusysis nebuvo į ją patekęs, negalėjo kelti pareigos jai sustoti. Atkreipia dėmesį į tai, kad realiai nukentėjusysis net pasiekęs žymėtą zoną dar prieš automobilio priekį ją praėjo, todėl keltinas tik klausimas, ar nukentėjusysis buvo kliudytas ir, ar už tai kyla apeliantei administracinė atsakomybė, ar ne, kadangi nepraleidimas pėsčiojo esamu atveju taikytas nepagrįstai, esant objektyviam faktui, jog nukentėjusysis per aikštelę iki prekybos centro prieigų nuėjo.
4.5. Apeliantė skunde teigia, kad nesant žalos nukentėjusiam fakto, nepraleidimo per perėją fakto, atsakomybės taikymas negalimas. Mano, kad byloje būtina išklausyti išvadą teikusį specialistą dėl sužalojimo aplinkybių, atlikti vertinimą, ar sužalojimo lokalizacija ir transporto priemonės galimo kontakto vieta realiai buvo įmanoma ir koks turėjo būti susidūrimo mechanizmas, kad toks sužalojimas būtų padarytas realiai. Atkreipia dėmesį į tai, kad mėlynė buvo dar įvykio metu, nors įprastai toks sužalojimas tampa matomas tik praėjus tam tikram laikotarpiui, o ne iškart.
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundo netenkinti, nutarimą ir teismo nutartį palikti nepakeistus, nes teismas, nagrinėdamas A. M. skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, pareiškėjos skundo argumentus išanalizavo, įvertino visas jos nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgęs į byloje surinktų duomenų visumą, skundo netenkino, priimdamas teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdyje administracine tvarka nubaustos A. M. atstovas adv. D. Vaičiulis prašė apeliacinį skundą tenkinti, Institucijos atstovas L. D. prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
7. Skunde apeliantė teigia, kad ji prašė ją išklausyti, leisti duoti išsamius paaiškinimus žodžiu, tačiau byloje tai padaryta nebuvo, net nebuvo vertinami rašytiniai paaiškinimai. Dėl to mano, kad nutarimas priimtas objektyviai ir išsamiai neįvertinus įvykio aplinkybių.
7.1. Įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M. neigiant savo kaltę, administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo nepatikrinęs jos keliamos įvykio versijos, neapklausęs nukentėjusio asmens, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, nepašalino skunde keliamų abejonių dėl nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių, t. y. neapklausė specialisto išvadą pateikusio specialisto ar nukentėjusiajam sužalojimą užfiksavusio gydytojo. Toks teismo sprendimas, apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, yra prieštaraujantis ANK 630 straipsnio 2 dalies nuostatoms bei teismų praktikai. Pažymėtina, kad tiek ANK 629 straipsnio, tiek ANK 630 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad byla gali būti išnagrinėta ir nedalyvaujant proceso dalyviams, jei jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą arba toks prašymas teismo yra atmetamas, pripažinus neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. M. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai (b. l. 8), tačiau į teismo posėdį ji neatvyko ir prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl apylinkės teismas pagrįstai nagrinėjo bylą jai nedalyvaujant. Tačiau įvertinus aplinkybę, kad A. M. savo kaltę iš esmės neigė, siekiant pašalinti visas abejones, šiuo atveju buvo būtina apklausti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, nukentėjusįjį, specialistą ar gydytoją apie nukentėjusiajam padaryto sužalojimo aplinkybes ir ištirti kitus byloje surinktus įrodymus (pvz., dalyvaujant proceso dalyviams peržiūrint vaizdo įrašą). Ši klaida atliekant dalinį įrodymų tyrimą (apklausiant specialistą) ištaisyta administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
8. Skundu A. M. neigia padariusi jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje, nesutinka su Institucijos bei teismo išvadomis dėl jos kaltės, nurodydama, kad ji nesužalojo nukentėjusiojo kojos.
8.1. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
9. A. M. administracine tvarka nubausta už ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.
9.1. ANK 423 straipsnio 2 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį KET pažeidimą. Administracinė atsakomybė gali kilti tik tais atvejais, kai yra nustatomi visi būtinieji administracinio nusižengimo sudėties požymiai. ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo objektyviąją pusę sudaro tokie būtinieji požymiai: veika (pasireiškianti KET pažeidimu), padariniai (pasireiškiantys nežymiu kito asmens sveikatos sutrikdymu) ir priežastinis ryšys tarp veikos bei padarinių.
9.2. A. M. suformuluotame kaltinime nurodyta, kad ji, vairuodama automobilį bei keisdama važiavimo kryptį, t. y. sukdama į kairę, automobilių stovėjimo aikštelėje, neįsitikinusi, kad tai daryti saugu, kliudė pėsčiąjį P. R. ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais A. M. pažeidė KET 9, 101 punktų reikalavimus.
9.3. Pasisakant apie A. M. kaltinime nurodytus padaryto nusižengimo padarinius – padarytą nežymų kito asmens sveikatos sutrikdymą, ir priežastinį ryšį tarp nusižengimo ir atsiradusių pasekmių, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad tarp nukentėjusiajam P. R. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir A. M. padarytų KET reikalavimų pažeidimo yra priežastinis ryšys.
9.4. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus (nukentėjusio P. R. ir pačios administracinėn atsakomybėn patrauktos A. M. paaiškinimus, VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojo įraše užfiksuotus duomenis apie P. R. padarytą sužalojimą, specialisto išvados duomenis bei byloje esantį vaizdo įrašą), padarė išvadą, kad A. M. pagrįstai yra nubausta pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta.
9.5. Administracinėn atsakomybėn patraukta A. M. paaiškinime nurodė, kad ji, vairuodama automobilį „Land Rover“, sustojo pėsčiųjų perėjoje norėdama praleisti šalia perėjos esantį žmogų, tačiau pastebėjusi, kad asmuo stabtelėjo, nebeina per perėją, ir rodydama posūkį sukosi į kairę, kai jai besisukant P. R. smūgiavo dešine ranka į jos vairuojamo automobilio variklio dangčio dešinę pusę, jį apibraižė (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 10). A. M. neigia faktą, kad ji galėjo automobiliu kliudyti nukentėjusįjį P. R..
9.6. Nukentėjusysis P. R. paaiškinime nurodė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje netoli pagrindinio įėjimo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, jis įžengė į pėsčiųjų perėją, norėjo eiti, bet pamatė atvažiuojantį automobilį „Land Rover“, kuris sustojo pačioje pėsčiųjų perėjoje, pagalvojęs, kad minėtas automobilis nori jį praleisti, jis įžengė į perėją, pakėlė ranką padėkodamas, tačiau dėl neaiškių priežasčių automobilis pradėjo važiuoti ir kliudė jo dešinę blauzdą, kad jis, išsigandęs, sukosi ir savo ranka atsirėmė į automobilio variklio dangtį (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 11).
9.7. VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojo įraše bei 2020-08-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 976/2020(04) nurodyta, kad P. R. dešinės blauzdos artimojoje srityje vidiniame paviršiuje padaryta poodinė hematoma 5,0 cm x 0,5 cm ir dėl poodinės kraujosruvos dešinėje blauzdoje buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 15, 16). Nors šie duomenys patvirtina nukentėjusiojo paaiškinime nurodytas aplinkybes apie jo sužalojimą, tačiau pažymėtina, kad gydytojo įrašas apie nukentėjusiajam padaryto sužalojimo aplinkybes padarytas iš paties nukentėjusiojo žodžių, o specialisto išvada duota remiantis tik gydymo įstaigos išduotu įrašu.
9.8. Byloje esantis vaizdo įrašas, pateiktas iš prekybos centro apsaugos kamerų, patvirtina nukentėjusio ir A. M. paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, kad automobilių stovėjimo aikštelėje A. M., vairuodama automobilį ir sukdama į kairę, sustojo ant pėsčiųjų perėjos, kad nepraleidusi per pėsčiųjų perėją ketinantį eiti P. R., tęsė pradėtą manevrą į kairę, kai P. R. pradėjo eiti visiškai greta pėsčiųjų perėjos ir tarp A. M. vairuoto automobilio ir pėsčiojo P. R. įvyko kontaktas (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 22).
9.9. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo peržiūrėtas minėtas vaizdo įrašas, tikslu patikrinti A. M. skunde nurodytą aplinkybę, kad jos automobilis netraumavo P. R. kojos. Vaizdo įraše matyti, kaip automobilis „Land Rover“ iš pradžių sustoja prieš pėsčiųjų perėją, praleisdamas priešinga kryptimi važiuojantį kitą automobilį, po to pradeda manevrą į kairę ir sustoja ant pėsčiųjų perėjos praleisti pėsčiąjį, tačiau netrukus tęsia manevrą į kairę, nors tuo metu visiškai greta pėsčiųjų perėjos pradeda eiti pėsčiasis P. R. (dėl ant perėjos sustojusio automobilio) ir įvyksta kontaktas tarp pėsčiojo ir automobilio – pėsčiasis P. R. sukdamasis ranka atsiremia į automobilio variklio dangtį, po to matyti, kaip automobilis nuvažiuoja (baigia manevrą į kairę), o pėsčiasis P. R. pereina pėsčiųjų perėja, apsisuka ir nueina link pastatytų automobilių. Pastebėtina, kad vaizdo įraše aiškiai nematyti, ar automobilis kliudė nukentėjusiojo P. R. koją, tačiau vaizdo įraše matyti, kad po kontakto su automobiliu nukentėjusysis net nešlubčiodamas nueina. Taigi, iš vaizdo įrašo matyti, kad A. M., sukdama į kairę ir nepraleisdama per pėsčiųjų perėją ketinusio eiti (ėjusio) nukentėjusiojo, nesilaikė KET 30, 101 punktų reikalavimų. Pastebėtina, kad KET 30 punkto reikalavimo pažeidimas A. M. neinkriminuotas.
9.10. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pagal medicininius dokumentus P. R. sužalojimas buvo padarytas dešinės blauzdos artimojoje srityje vidiniame paviršiuje ir, kad poodinė hematoma yra vos 5,0 cm x 0,5 cm dydžio, byloje atliko įrodymų tyrimą ir dalyvaujant specialisto išvadą davusiai ekspertei K. Šavyrovienei peržiūrėjo vaizdo įrašą bei apklausė ekspertę apie tai, ar nukentėjusiajam nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas tiriamo eismo įvykio metu.
9.11. Teismo medicinos ekspertė K. Šavyrovienė parodė, kad ji specialisto išvadą pateikė remdamasi tik jai pateiktu medicininiu dokumentu, ji paties nukentėjusiojo gyvai neapžiūrėjo, ji taip pat nematė ir byloje esančio vaizdo įrašo. Peržiūrėjusi vaizdo įrašą, ekspertė parodė tvirtinanti, kad nukentėjusiajam sužalojimas buvo padarytas iki jam kreipiantis į medicinos gydymo įstaigą (ligoninę), tačiau ji negali tvirtinti, jog nukentėjusiajam nustatytas sužalojimas - kraujosruva (hematoma) buvo padaryta tiriamo eismo įvykio metu automobiliui kliudant nukentėjusiojo vidinę blauzdos pusę. Ekspertė nurodė, kad nukentėjusiajam sužalojimas buvo padarytas netoli kelio, iš vidinės pusės, kad vaizdo įraše aiškiai nematyti nukentėjusiojo kojos kontakto su automobiliu, tačiau ji teigė, kad nukentėjusysis galėjo kontaktuoti išoriniu kojos paviršiumi, o ne vidiniu kelio paviršiumi. Dėl to ekspertė teismo posėdyje teigė, kad „mažai tikėtina“, jog tiriamo įvykio metu nukentėjusysis patyrė nustatytą sužalojimą. Taigi, ekspertė suabejojo jos pateikta specialisto išvada, kad sužalojimas nukentėjusiajam galėjo būti padarytas tiriamo eismo įvykio metu.
9.12. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, teismas daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai leidžia pagrįstai manyti, kad A. M. pažeidė KET 101, 30 punktų reikalavimus, nes nepraleido per pėsčiųjų perėją ketinusio eiti pėsčiojo, tačiau byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad tarp A. M. padarytų KET pažeidimų ir nukentėjusiajam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo yra priežastinis ryšys.
10. Taip pat pažymėtina, kad A. M. surašytame administracinio nusižengimo nutarime suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus, nes nurodyta, kad ji kliudė pėsčiąjį P. R. ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau kaltinime nenurodyta, kur nukentėjusiajam buvo padarytas sužalojimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip pat kaltinime nenurodyta, kad eismo įvykis galimai buvo padarytas ant nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos automobilių stovėjimo aikštelėje, kas akivaizdžiai matyti iš byloje surinktų įrodymų. Dėl šių paminėtų aplinkybių teismas daro išvadą, kad A. M. suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus ir neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, ir tai pažeidžia apeliantės teisę į gynybą.
11. Atsižvelgiant į tai, kad A. M. suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus dėl jame nenurodytų esminių faktinių aplinkybių, o suformuluotame kaltinime nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių įvykio aplinkybių, daroma išvada, kad administracinio nusižengimo protokolas A. M. yra surašytas pažeidžiant ANK 609 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pažeidimo protokolo trūkumai yra esminiai ir kliudantys bylą nagrinėti teisme bei bylą nagrinėjantis teismas neturi galimybės jų ištaisyti. Pirmosios instancijos teismas šių paminėtų aplinkybių nenustatė ir neįvertino, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis bei Institucijos nutarimas negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais. Dėl šios priežasties skundžiami procesiniai sprendimai naikinami ir A. M. byla grąžinama Institucijai papildomam tyrimui atlikti (ANK 567, 569, 593 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 627 straipsniu, 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 15 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimą ir A. M. administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo tirti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatui kelių policijos tarnybai.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.