Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. K. ir P. A. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. K. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant 3 mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 72¹ straipsniu, S. K. skirtas įpareigojimas 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

P. A. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant 6 mėnesius dalyvauti elgesį keičiančiose programose ir uždraudžiant 3 mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Visiškai tenkintas civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys ir šiai civilinei ieškovei priteista solidariai iš S. K. ir P. A. 150,58 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Iš dalies tenkintas nukentėjusiojo M. K. civilinis ieškinys, jam priteista solidariai iš S. K. ir P. A. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Iš S. K. ir P. A. priteista valstybei po 295 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. K. ir P. A. nuteisti už tai, kad būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, 2022 m. balandžio 17 d. vakare, laikotarpiu nuo 22 val. iki 24 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Šilalės r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, P. A. tyčia, viena ranka laikant lovoje gulintį M. K. už dešinės rankos žasto, kita ranka suėmus M. K. už kaklo, jį smaugiant, tuo pačiu metu S. K., sėdėdama ant lovoje gulinčio tėvo M. K., tyčia kumščiais sudavė apie penkis kartus tėvui M. K. į veidą ir galvą, taip sumušė M. K., padarydami šiam nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos prašymai ir argumentai

2. Nuteistieji S. K. ir P. A. apeliaciniais skundais prašo panaikinti apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – S. K. ir P. A. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2.1. Teigia, jog nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, paremtas prielaidomis, o teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas jų kaltę nepagrįstai grindė prieštaringais nukentėjusiojo M. K. ir bylos baigtimi suinteresuotų liudytojų J. K. ir V. Š. parodymais, nevertino liudytojo J. Z. parodymų. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme M. K. davė nenuoseklius, akivaizdžiai prieštaringus parodymus dėl esminių įvykio aplinkybių, o kaltinamųjų parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir išsamūs, vienas kitam neprieštaravo. Taigi M. K., paveiktas giminaičių, akivaizdžiai juos (apeliantus) apkalbėjo. Teismas neįvertino visų byloje surinktų bylos išsprendimui reikšmingų įrodymų.

2.2. Teismas rėmėsi nukentėjusiojo M. K. parodymais, jog po šv. Velykų šventimo apie 22 val. nuėjo miegoti, gulėdamas „zirzėjo“ (knarkė), tada atėjo P. A. ir pradėjo jį kumščiuoti, sakydamas „gana zirzėti“, užlaužė jam ranką, dėl to jam liko mėlynė, nes neturėjo kaip išsisukti, ir pradėjo rėkti. Kai pradėjo rėkti, P. A. pradėjo jį smaugti, o S. K., užlipusi ant jo, tuo metu jį kumščiavo, sakydama „Dabar už viską. Atsimeni kaip auginai? Dabar už viską“. Nuo kumščiavimo iš nosies jam (M. K.) pradėjo bėgti kraujas. Abu išsigando ir S. K. pasakė, kad „reikia paleisti“. Nuo S. K. kelių jo pilvas ir nuo P. A. laikymo jo (M. K.) ranka buvo mėlyna, o nuo kumščiavimo buvo sumuštas veidas. Po įvykio penkias dienas jo (M. K.) jie niekur iš namų neišleido, vėliau parvežė namo. Tačiau teismas neatkreipė dėmesio į 2022 m. balandžio 23 d. M. K. duotus parodymus, jog 22 val. jis atsigulė miegoti ir pradėjo garsiai knarkti, po to atsibudo mušamas dukros S., kuri buvo su sugyventiniu, jie sakė, kad jis nustotų knarkti, nes neduoda miegoti jų vaikui. 2022 m. gegužės 11 d. kaip liudytoja apklausta J. K. parodė, jog tėvas pasakojo, kad jis nuėjo miegoti, buvo užmigęs, o apie 2 val. nakties staiga jį sumušė S. su sugyventiniu P. Taigi minėti M. K. parodymai akivaizdžiai prieštaringi. Liudytoja J. K. taip pat paaiškino, kad M. K. jai nurodė, jog P. laikė jo kojas. Analogiškus parodymus pateikė ir 2022 m. gegužės 11 d. kaip liudytojas apklaustas V. Š.. Šis liudytojas nurodė, jog suprato, kad senelį mušė S., o jos sugyventinis laikė jo kojas. Galiausiai liudytojas V. Š. teigė, kad nukentėjusįjį smaugė S., kai pastarasis pradėjo rėkti. Tokie liudytojų J. K. ir V. Š. parodymai akivaizdžiai prieštarauja nukentėjusiojo M. K. duotiems parodymams. Teismo posėdžio metu liudytoja J. K. paaiškino, jog minėtas įvykis yra apskritai nesusipratimas. 2022 m. gegužės 17 d. Daiktų apžiūros protokole nurodyta, jog M. K. paaiškino, kad „dviese ant vieno, 100 kilogramų ji sveria, užgriuvo ir smaugė, o tas laikė už kojų, norėjo buteliu per galvą suduoti“. Nukentėjusiojo M. K. parodymai prieštarauja kitiems jo duotiems parodymams, o 2022 m. gegužės 17 d. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota aplinkybė akivaizdžiai prieštarauja nuosprendyje nurodytai aplinkybei, jog P. A. pradėjo M. K. smaugti, o S. K., užlipusi ant jo, tuo metu jį kumščiavo. 2022 m. rugsėjo 14 d. akistatos metu M. K. paaiškino, jog: pabudęs nuo smūgių į galvą pamatė, kad ant pastarojo sėdi dukra S. ir kumščiais daužo pastarojo veidą, į galvą, tuo metu už dešinės rankos žasto jį laikė jos sugyventinis P. A., o kita ranka smaugė suėmęs už kaklo. Tačiau tokių veiksmų, apeliantų teigimu, nebuvo galima atlikti vienu metu, t. y. kai vienas sėdi ant nukentėjusiojo ir jį muša, o kitas jį smaugia ir laiko už žasto. 2022 m. rugsėjo 14 d. papildomos apklausos metu M. K. parodė, jog pabudęs pamatė, jog ant jo sėdi dukra S. ir kumščiais daužo veidą, o jos sugyventinis P. laiko už dešiniojo žasto. 2022 m. balandžio 23 d. apklausos metu M. K. nurodė jog apie 22 val. atsigulė miegoti ir pradėjo garsiai knarkti. Tačiau iš kur jis žino, kad pradėjo knarkti, jeigu tuo metu miegojo. Teismo posėdyje M. K. uždavus klausimą, dėl kokių aplinkybių atsirado neturtinė žala, pastarasis paaiškino, jog teisiamieji yra skolingi už ratus ir po įvykio su teisiamaisiais nesimatė, bet paklausus apie gautą atlygį už malkų pjovimą bei skaldymą paaiškino, jog po įvykio jam už malkų pjovimą teisiamieji atsiskaitė, nes buvo atvykę. Teismas netenkino kaltinamųjų prašymo apklausti M. K. brolį J. K., siekiant išsiaiškinti, ar telefoninių pokalbių metu M. K., būdamas pas teisiamuosius penkias dienas po šv. Velykų šventimo, pasisakė broliui apie jo sumušimą. M. K. teisme paaiškino, jog bendraudamas telefonu po menamo įvykio niekam nesakė, kad buvo sumuštas. Tačiau jis telefonu bendravo su kitais giminaičiais, o turėdamas telefoną neskambino nei į policiją, nei kreipėsi į medikus.

2.3. Liudytojui J. Z. nukentėjusysis M. K. paaiškino, jog su dukros S. sugyventiniu P. pjovė malkas, viena medžio atplaiša iš po pjūklo atšoko ir atsimušė į nosį, dėl to atsirado mėlynės. Tokias aplinkybes J. Z. paaiškino 2022 m. spalio 10 d. apklausiamas kaip liudytojas ir tą patį paaiškino teismo posėdžio metu. Nėra jokio pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais, kadangi ir pats M. K. paaiškino, jog už malkų pjovimą jam buvo atsiskaityta vėliau, nors teisme šios aplinkybės iš pradžių nenorėjo pripažinti, o tai tik patvirtina liudytojo J. Z. parodymų teisingumą. Teisminio nagrinėjimo metu šio liudytojo parodymai nebuvo paneigti. Šio liudytojo parodymai paneigia teismo motyvus, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad nukentėjusysis M. K. patyrė sužalojimus 2022 m. balandžio 7 d. naktį (tikėtina, kad įvyko rašymo apsirikimo klaida, nes šv. Velykos buvo švenčiamos 2022 m. balandžio 17 d.). Aplinkybė, jog M. K. susižalojo pjaudamas malkas iki 2022 m. balandžio 17 d., byloje nėra paneigta. Be to, liudytojas J. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis ne kartą būdamas neblaivus buvo susižalojęs.

2.4. Neaišku, kodėl skiriasi 2022 m. balandžio 22 d. medicinos dokumentų išrašo (jame nurodoma, kad M. K. sužalotas dešinės pusės skruostikaulis) ir 2022 m. balandžio 25 d. Specialisto išvados Nr. 0729/2022(02) turinys (joje konstatuojama, kad sužalojimai yra abiejų skruostų). Nukentėjusysis teismo posėdžio metu teigė, kad jam buvo suduota daugiau kaip 20 smūgių, tačiau specialisto išvados duomenys akivaizdžiai tam prieštarauja. Tai leidžia tvirtinti, jog M. K. pateikė melagingus teiginius. Atkreipia dėmesį į tai, kad abu nuteistieji yra dešiniarankiai, todėl dešinę nukentėjusiojo veido pusę jokiu būdu negalėjo sužaloti, juolab, neva tiek daug kartų suduodami į vieną vietą. M. K. teismo metu akivaizdžiai melavo, jog jam buvo duodami raminamieji vaistai. Jie namuose tokių vaistų neturi ir jam nedavė. Aplinkybė, jog nukentėjusysis buvo pagiriotas ir negavo kitą dieną alkoholio, jį stipriai papiktino, o apie raminamuosius jis pradėjo kalbėti tik teisme. Visa tai tik patvirtina, kad M. K. apeliantus akivaizdžiai apkalbėjo.

2.5. Teismas nepagrįstai nustatė, jog kaltinamieji aktualų nusikaltimą padarė būdami neblaivūs. Apeliantė S. K. nurodo, kad ta aplinkybė, jog dieną prie šventinio pietų stalo ji išgėrė vieną vyno taurę, negali būti traktuojama, jog ji buvo neblaivi. Neblaivumo faktas turi būti įrodytas ir užfiksuotas techninėmis priemonėmis. Apeliantas P. A. nurodo, kad pietų metu išgėrė nedidelį kiekį alkoholio ir neblaivus nebuvo, nes gerai girdėjo vakare ir nakties metu, kaip M. K. vaikščiojo į lauką.

4. Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjas prašė tenkinti jo ginamųjų apeliacinius skundus, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

5. Apeliantai teigia, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatas, netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir juos pripažino kaltais pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Tačiau, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai pripažino S. K. ir P. A. kaltais padarius bendrininkų grupe jiems inkriminuotą smurtinę nusikalstamą veiką.

6. Pagal BPK 20 straipsnį, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tai, kad įrodymus teismas įvertino ne taip, kaip to norėtų apeliantai, savaime negali būti laikoma baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

7. Apeliantai kvestionuoja nukentėjusiojo M. K., liudytojų J. K. ir V. Š. parodymų patikimumą, įžvelgia prieštaravimų tarp specialisto išvadoje ir medicinos dokumentų išraše esančių duomenų apie M. K. veido sužalojimo sunkumą, apimtį, kartu teigia, jog nepaneigti liudytojo J. Z. patikimi parodymai, jog M. K. susižalojo, kai su savo dukros S. sugyventiniu P. pjovė malkas, o viena medžio atplaiša iš po pjūklo atšoko ir atsimušė į nosį, dėl to atsirado mėlynės, be to, apeliantų namuose M. K. turėjo telefoną, tačiau dėl neva jo sužalojimo jis nesikreipė nei į policiją, nei į medikus.

8. Įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą grandinę. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Nustačius, kad nusikaltimo požymių turinti veika padaryta tarp šalių esant konfliktiniams santykiams, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti konfliktuojančių asmenų parodymų patikimumą, konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesį, jų motyvus bei tikslus. Išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių.

9. Priešingai nei teigia apeliantai, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, jog apylinkės teismas neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, netinkamai įvertino dukros, jos sugyventinio ir tėvo konfliktinę situaciją, neatskleidė jos eigos, dukros ir jos sugyventinio atliktų smurtinių veiksmų prieš M. K. turinio. Nuosprendis pagrįstas byloje surinktais įrodymais, teismo išvados dėl S. K. ir P. A. kaltės buvimo yra padarytos įvertinus tiek byloje surinktus atskirus įrodymus, tiek jų visetą, ištyrus reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes. Nuosprendyje išdėstyti teismo argumentai dėl byloje surinktų įrodymų yra logiški ir neprieštaringi.

10. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis Nr. 2K-270-628/2020).

11. BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia aptartas nusikaltimas padaromas tada, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų nori. Netiesiogine tyčia šis nusikaltimas padaromas, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai, ir, nors jų ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Sąmoningo leidimo sąvoka baudžiamosios teisės moksle ir teismų praktikoje siejama su kaltininko abejingumu dėl to, kad jo veika gali sukelti nusikalstamus padarinius. Tokiu atveju kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir nors jų nesiekia ir nenori, tačiau neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių arba realios jų atsiradimo grėsmės, o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-193-895/2016, 2K-410-489/2016).

12. S. K. ir P. A. nuteisti už tai, kad, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, 2022 m. balandžio 17 d. vakare, laikotarpiu nuo 22 val. iki 24 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Šilalės r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, P. A. tyčia, viena ranka laikant lovoje gulintį M. K. už dešinės rankos žasto, kita ranka suėmus M. K. už kaklo, jį smaugiant, tuo pačiu metu S. K., sėdėdama ant lovoje gulinčio tėvo M. K., tyčia kumščiais sudavė apie penkis kartus tėvui M. K. į veidą ir galvą. Nors apeliantai kvestionuoja tokių jiems inkriminuotų veiksmų turinį, teigdami, jog tokiais bendrais jų veiksmais M. K. jie negalėjo objektyviai sužaloti bei padaryti tokius sužalojimus, kokie nurodyti specialisto išvadoje, tačiau tokį jų subjektyvų savo veiksmų vertinimą teisėjų kolegija atmeta kaip išgalvotą, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už smurtinę veiką.

13. Apylinkės teismas posėdyje ištyrė 2022 m. balandžio 25 d. specialisto išvadoje Nr. G729/2022(02) pateiktas išvadas, jog M. K. konstatuotos poodinės kraujosruvos nosies nugarėlės, dešinės akies apatinio voko, skruostų, dešinio žasto srityse, kaklo dešiniame šone. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus nosį, abu skruostus, kaklą ir dešinį žastą mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais galbūt užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. balandžio 17 d. Sužalojimai vienas kito atžvilgiu padaryti artimu laiku, todėl jų eiliškumui nustatyti objektyvių duomenų nėra. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimai griuvimui, savigynai, savęs žalojimuisi nebūdingi. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b. l. 59–61). Be to, apeliantai nepagrįstai įžvelgia prieštaravimus tarp šios specialisto išvados ir medicinos dokumentų išraše esančių duomenų apie M. K. veido sužalojimo sunkumą. Pažymėtina, kad 2022 m. balandžio 22 d. medicinos dokumentų išraše yra nurodoma, kad dešinės pusės skruostikaulyje yra matoma hematoma, o specialisto išvadoje jau išsamiau įvertinti visi nustatyti sužalojimai veide, iš jų ir abiejų skruostų sužalojimai (kraujosruvos), kurie padaryti kietais bukais daiktais.

14. Taip pat apeliantai nepagrįstai nukentėjusiojo M. K. ir liudytojų J. K. ir V. Š. parodymus vertina kaip prieštaringus, nenuoseklius. Apylinkės teismas tinkamai ištyrė šių proceso dalyvių, taip pat ir liudytojo J. Z. parodymus ir kartu įvertinęs minėtoje specialisto išvadoje pateiktą motyvuotą M. K. nežymaus sveikatos sutrikdymo mechanizmą, padarė pagrįstą išvadą, kad nors kaltinamieji neprisipažįsta sužaloję nukentėjusįjį, teigdami, kad pastarasis pats susižalojo naktį išėjęs į lauką, tačiau tokie S. K. ir P. A. teiginiai yra nepagrįsti ir vertinami kaip pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. Apeliaciniuose skunduose akcentuodami liudytojo J. Z. parodymus, jog M. K. jam neva paaiškino, jog susižalojo pjaudamas malkas, kai viena medžio atplaiša iš po pjūklo atšoko ir atsimušė į nosį, dėl to atsirado jam mėlynės, apeliantai nutyli, kad prieš tai patys teigė, jog M. K. pats susižalojo naktį išėjęs į lauką. Galiausiai, net ir tikint, kad M. K. galėjo pjaudamas malkas susižaloti, kai jam į nosį atsimušė medžio atplaiša, išlieka nepaneigtas minėtos specialisto išvados teiginys, jog M. K. sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus nosį, abu skruostus, kaklą ir dešinį žastą mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti būtina įsitikinti, kad dėl kaltininko veiksmų nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajuto skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus. Tai, kad S. K. ir P. A. sukėlė M. K. fizinį skausmą, patvirtina ne vien nukentėjusiojo M. K. (parodė, kad nuo kumščiavimo iš nosies pradėjo bėgti kraujas), bet kartu ir liudytojų J. K. (M. K. dukra parodė, kad matė, jog M. K. veidas buvo mėlynas, sužalota dešinė ranka ties petimi ir truputį žemiau) ir V. Š. (M. K. anūkas parodė, kad matė, jog M. K. veidas, kaklas, ranka ties petimi buvo mėlyni. M. K. nuvežė į klinikas) parodymai ir aptartas 2022 m. balandžio 25 d. specialisto išvadoje Nr. G729/2022(02) pateikto vertinimo turinys. Esant šiems duomenims, abejoti tuo, jog dėl nuteistųjų veiksmų nukentėjusysis realiai jautė fizinį skausmą, nėra pagrindo.

16. Kvestionuodami byloje teismo nustatytą kaltinamųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, apeliantai yra neteisūs. Pažymėtina, kad apeliantai neginčija, kad įvykio išvakarėse ir dieną vartojo alkoholį. Galiausiai tai, kad visi įvykio dalyviai iki įvykio vartojo alkoholį, parodė ir nukentėjusysis (parodė, kad visi nuvyko į bažnyčią, grįžę šventė, švęsdami gėrė naminę degtinę). Pažymėtina, kad asmens buvimo neblaiviu faktas teismo gali būtų pagrįstas ne vien policijos alkotesterio rodmenimis ar medikų išvadomis. Apie konkretaus asmens neblaivumą ir tokios būsenos įtaką konkrečios veikos padarymui teismas gali spręsti ir iš kitų aplinkybių, pavyzdžiui, analizuodamas byloje apklaustų proceso dalyvių parodymus apie tai, jog jie patys vartojo alkoholį ar užuodė iš kito asmens burnos sklindantį alkoholio kvapą, ar matė neadekvatų asmens elgesį (svyravo, griuvinėjo, mosikavo rankomis, nerišliai kalbėjo ir kt.) ir pan.

17. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl S. K. ir P. A. kaltės ir tėra jų savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta įrodymų interpretacija. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi apeliantai, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Apeliacinių skundų, kuriais grindžiamas S. K. ir P. A. tariamas nekaltumas, motyvai yra argumentuotai paneigti nuosprendyje išdėstytais ir šioje nutartyje aptartais įrodymais ir išvadomis.

18. Pripažindamas S. K. ir P. A. kaltais, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo kriterijų ir juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teisėjų kolegija, sutikdama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria nuosprendžio motyvams dėl S. K. ir P. A. kaltės bei jų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmių

19. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

20. Apylinkės teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, pagrįstai vertino, jog S. K. ir P. A. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), S. K. – neteista, nebausta administracine tvarka, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, P. A. – neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis. S. K. ir P. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o nustatė dvi kiekvieno iš jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai). Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, remdamasi aptartais teisiniais bausmių skyrimo aspektais, apylinkės teismas pagrįstai S. K. ir P. A. parinkto sankcijoje numatytą švelnesnę – laisvės apribojimo – bausmę, kurios dydį nustatė didesnį už sankcijos vidurkį. Kartu teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad S. K. nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tai turėjo įtakos jos veiksmams, todėl pagrįstai skyrė įpareigojimą jai 3 mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Įvertinęs tai, kad S. K. nusikalstamą veiką padarė prieš artimą giminaitį, jai, vadovaudamasis BK 72² straipsniu, pagrįstai skyrė įpareigojimą 6 mėnesius dalyvauti elgesį keičiančiose programose. Tokius pat įpareigojimus teismas pagrįstai paskyrė ir P. A.. Tokios bausmės nuteistiesiems neabejotinai sukels neigiamas pasekmes, dėl kurių jie padarys išvadas ir ateityje nedarys nusikalstamų veikų, o paskirtos jiems bausmės užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai priteisė solidariai iš nuteistųjų nukentėjusiajam M. K. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl S. K. ir P. A. kaltės bendrais veiksmai sukėlus fizinį skausmą nukentėjusiajam bei nežymiai jį sužalojus, yra pagrįstos, todėl konstatuotina, kad ir civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo iš nuteistųjų yra priteistas solidariai esant teisiniam pagrindui.

22. Vertindamas priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad duomenų apie liekamuosius tokio sužalojimo požymius byloje nepateikta, nukentėjusiajam nebuvo taikytas joks specialus gydymas, jo patirti nepatogumai buvo trumpalaikiai, taip pat į susiformavusią teismų praktiką šios kategorijos bylose, ginamos vertybės specifiką, nukentėjusiajam padarytus sužalojimus ir jo sveikatos sutrikdymo mastą. Teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, pagrįstai vadovavosi sąžiningumo ir protingumo principais. Nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis nustatytas teisingai, užtikrina nuteistųjų ir nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomo priteisti civilinio ieškinio dydžio, nenukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos tokio pobūdžio bylose.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

23. Pagal BPK 109 straipsnį, civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta turtinės ar neturtinės žalos. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

24. Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa, atstovaujama Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš S. K. ir P. A. 150,58 Eur už M. K. gydymą (t. 1, b. l. 95–97). Kartu su civiliniu ieškiniu pateikė Gydymo paslaugų apskaitos išrašą, kuriame apskaičiuota 150,58 Eur apmokėta gydymosi išlaidų suma (t. 1, b. l. 97). Šis įrodymas leidžia įsitikinti tuo, kad civilinės ieškovės prašoma priteisti turtinės žalos atlyginimo suma yra apskaičiuota teisingai, remiantis patikimais duomenimis. Apeliantai ir jų gynėjas neginčijo ir neginčija prašomo priteisti turtinės žalos atlyginimo ir (ar) jo dydžio. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog dėl S. K. ir P. A. padarytos nusikalstamos veikos padaryta turtinė žala, o jos dydis pagrįstas byloje pateiktais duomenimis. Tarp atsiradusios žalos ir S. K. ir P. A. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, jų tyčiniai veiksmai sąlygojo atsiradusią turtinę žalą, kuri nėra atlyginta. Todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo laikytinas visiškai įrodytu ir todėl tenkintas pagrįstai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

25. Apylinkės teismas teisingai nustatęs aplinkybę, jog nukentėjusiajam M. K. byloje atstovavo advokatas, paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus, o antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos yra pagrįstos 2022 m. gruodžio 5 d. Nr. APD-2022-13317 pažyma, pagrįstai vadovavosi BPK 106 straipsnio 2 dalimi ir nukentėjusiajam M. K. priteisė iš nuteistųjų S. K. ir P. A. po 295 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų S. K. ir P. A. apeliacinius skundus atmesti.