Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-09-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1789-369/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-09-03
Bylos Nr.
1-1789-369/2013
Teisminio proceso Nr.
1-15-1-00454-2012-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Civilinis ieškovas
E. K.
Kaltinamasis
J. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1789-369/13Proceso Nr. 1-15-1-00454-2012-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Jurgai Dringelytei,dalyvaujant prokurorui Josifui Gigevičiui,gynėjui advokatui Boleslavui Ališauskui,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. K.,vertėjaujant Olgai Macijauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, studijuojantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2009-04-15 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. 1 d. aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme. Teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 str. 1 d.

Teismas išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R., 2012-05-27 apie 3.34 val., viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Iki“, esančios (duomenys neskelbtini), E. K. įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, jį stumdė bei vieną kartą sudavė smūgį į veidą, padarydamas E. K. muštinę viršutinės lūpos žaizdą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Savo įžūliu elgesiu J. R. pademonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apklaustas teisme kaltinamasis J. R. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad jam pateiktame kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kartu su D. Š. priėjo prie automobilyje sėdėjusio E. K.. Jis norėjo su pastaruoju pasikalbėti, nes buvo gavęs informacijos, kad šis neseniai matėsi ir bendravo su jo mergina (S. K.). J. R. teisme neneigė, kad priėjęs prie anksčiau tik iš matymo pažįstamo E. K., klausinėjo ar šis bendravo su jo mergina, reikalavo, kad E. K. parodytų savo mobilųjį telefoną, norėdamas pažiūrėti, ar jis ir jo mergina kontaktavo tarpusavyje. Kaltinamasis pripažino, kad buvo truputį išgėręs alkoholio, tačiau teigė, kad jo poveikis neturėjo įtakos jo veiksmams. J. R. pripažino, kad pokalbiui peraugus į konfliktą, jis ir E. K. vienas kito atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. E. K. išlipus iš automobilio, jis vieną kartą sudavė jam į krūtinę. Į veidą nukentėjusiojo nemušė ir negali paaiškinti kodėl E. K. buvo prakirsta lūpa. Kartu su juo buvęs D. Š. bei E. K. draugas P. G. į konfliktą nesikišo. Pasibaigus konfliktui jis ir E. K. susitaikė. Jie vienas kitam paspaudė rankas ir išsiskyrė, tačiau kitą dieną pas jį atvažiavęs E. K. ėmė iš jo reikalauti pinigų. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktą civilinį ieškinį dėl E. K. gydymo kaltinamasis pripažino ir jo neginčijo, tačiau E. K. pateiktą civilinį ieškinį dėl 10 000 litų jam padarytos neturtinės, moralinės žalos atlyginimo nepripažino ir prašė atmesti.

Apklaustas teisme nukentėjusysis E. K. paaiškino, kad 2012-05-27, apie 3.00 val. kartu su P. G. sėdėjo automobilyje, stovėjusiame aikštelėje prie parduotuvės „Iki“. Netrukus prie automobilio priėjo J. R. ir kartu su juo buvęs D. Š.. Minėtų asmenų anksčiau nepažinojo. Priėjęs J. R. ėmė jo klausinėti apie merginas, su kuriomis jie (E. K. bei P. G.) neseniai bendravo, reikalavo parodyti mobilaus ryšio telefonus. Jam išlipus iš automobilio, J. R. vadindamas jį „mentu“ „musar“, sudavė du smūgius į veidą ir prakirto lūpą. Pamatęs, kad iš prakirstos lūpos stipriai bėga kraujas, puolė jo atsiprašinėti. Patyręs sužalojimą jis iš karto nuvyko į gydymo įstaigą, kur buvo suteikta medicininė pagalba. Dėl sužaloto veido (b. l. 58) padarytą moralinę žalą įvertino 10 000 litų sumai. Ikiteisminio tyrimo metu E. K. savo parodymus patikino parodymų patikrinimo vietoje metu bei akistatoje su kaltinamuoju J. R. (b. l. 60-66, 67-72).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. K. padaryta muštinė žaizda viršutinėje lūpoje. Sužalojimas padarytas paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, galimai 2012-05-27 ir šis sužalojimas nežymiai sutrikdė E. K. sveikatą (b. l. 75-76).

Apklaustas teisme liudytojas P. G. paaiškino, kad jam su E. K. sėdint automobilyje, prie jų priėjo J. R. ir dar vienas vaikinas. J. R. atidarė vairuotojo duris ir ėmė E. K. klausinėti ką čia veikė merginos, pareikalavo jam parodyti mobilaus ryšio telefonus. J. R. kalbėjo pakeltu tonu ir elgėsi agresyviai. Jis buvo akivaizdžiai nepatenkintas, kad jis (P. G.) ir E. K. bendravo su prieš tai į aikštele automobiliu atvažiavusioms dviem merginoms, klausinėjo ar merginos jiems nepaliko savo kontaktų ir pan. Jis ir E. K. parodė savo telefonus, tačiau J. R. nenurimo ir ėmė artintis prie E. K. ir pastarojo atžvilgiu vartojo rusiškus necenzūrinius žodžius. Liudytojas teisme paaiškino, kad matė kaip J. R. užsimojo ir sudavė vieną smūgį, tačiau kur pataikė pasakyti negali. Tuo metu E. K. vis traukėsi atbulas nuo jo artėjančio J. R. ir jie abu nutolo nuo automobilio. Po kurio laiko E. K. grįžo susiėmęs už lūpos. Ji buvo prakirsta, bėgo kraujas. Tada J. R. ėmė atsiprašinėti, bandė taikytis.

Apklaustas teisme liudytojas D. Š. paaiškino, kad kartu su pažįstamu J. R. priėjo prie aikštelėje stovėjusio automobilyje, kurio salone sėdėjo E. K. ir dar vienas vaikinas. J. R. paprašė, kad automobilyje buvę vaikinai jam parodytų savo mobilaus ryšio telefonus. Vaikinai išlipo iš automobilio, tačiau nebuvo nusiteikę geranoriškai J. R. atžvilgiu. Netrukus automobilio vairuotojas (E. K.) su J. R. pasišalino nuošaliau nes norėjo pasikalbėti. Jų „pokalbio“ jis negirdėjo, tačiau matė E. K. mojuojant rankomis. Liudytojas patvirtino, kad nematė jog J. R. būtų sudavęs E. K. ir pastarajam sugrįžus prie automobilio ant jo veido nematė jokio sužalojimo. Jis taip pat negirdėjo, kad J. R. būtų vartojęs necenzūrinius žodžius.

Apklaustas teisme liudytojas A. S. paaiškino, kad pastebėjęs automobilių aikštelėje J. R. merginą – S. K. ir pamatęs, kad pastaroji bendravo su vaikinais, apie tai papasakojo J. R.. Kas įvyko toliau jis nežino.

Apklaustos teisme liudytojos S. K. ir K. K. patvirtino, kad 2012-05-27 nakties metu važinėjosi automobiliu ir užsuko į automobilių stovėjimo aikštelę prie „Iki“ parduotuvės, nes K. K. pastebėjo aikštelėje pažįstamus vaikinus. Tai buvo P. G. ir E. K.. Truputį pabendravę jie išsiskyrė. Kas toliau įvyko aikštelėje jos nematė. S. K. patvirtino, kad anksčiau palaikė artimus santykius su J. R., tačiau dabar jie išsiskyrę. Tuo metu J. R. jai papasakojo, kad tarp jo ir E. K. įvyko konfliktas. E. K. jį pastūmė, todėl jam ir sudavė.

Pagal LR BK 284 str. 1 d. veika kvalifikuojama tuomet, kai nustatoma, jog asmuo viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje, nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Įžūlūs veiksmai suprantami kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką.

Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymą įrodo tai, kad prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, kad buvo nutrauktas žmonių darbas ar poilsis ar žmonėms skirtas renginys, kad buvo padaryta žymi materialinė žala, sustabdytas eismas ir panašiai. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė minėtas pasekmes, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos nutartis baudžiamoji byla Nr. 2K-397/2005).

Analizuojant byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad J. R., suduodamas E. K. smūgį į veidą sutrikdė visuomenės rimtį. Nukentėjusysis buvo sumuštas viešoje vietoje, šalia parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, tai stebėjo pašaliniai asmenys. Nustatyta, kad J. R., sužinojęs iš liudytojo A. S., kad jo mergina, liudytoja S. K., su kuria tuo metu draugavo, galimai bendravo su kitais vaikinais, priėjo prie aikštelėje stovėjusio automobilio už kurio vairo buvo E. K.. Atidaręs vairuotojo duris pareikalavo pastarojo pasiaiškinti, reikalavo parodyti E. K. ir jo draugo mobilių ryšio telefonų užfiksuotus duomenis. Tęsdamas savo neteisėtus veiksmus elgėsi agresyviai, nenusiramino ir E. K. išlipus iš automobilio panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą. Perdavus bylą į teismą, J. R. buvo inkriminuoti dviejų smūgių sudavimas, tačiau teismas įvertinęs ir ištyręs surinktus įrodymus mano, kad yra įrodytas tik vieno smūgio kontaktas. Tai, kad jam buvo suduoti du smūgiai teigia tik pats E. K.. Kaltinamasis J. R. pripažįsta sudavęs vieną smūgį, tačiau teigia, kad jis buvo suduotas ne į E. K. veidą, o pastarajam į krūtinę. Konfliktą stebėję ir šalia buvę liudytojai P. G. ir D. Š. teisme pateikė priešingus parodymus. Pirmasis teigia, jog matė, jog J. R. sudavė vieną smūgį, tačiau teigia, kad nematė kur šis pataikė. Priešingai, D. Š. teigia, kad jokių smūgių nebuvo. Jis matė, tik rankomis mojuojantį E. K.. Teismo nuomone, liudytojo D. Š. aiškinimai, kad jis nieko nematė ir negirdėjo yra susijęs, kad pastarasis ir kaltinamasis J. R. yra pažįstami, todėl jo parodymai negali būti objektyvūs ir nešališki. Įvertinus byloje esančius apžiūros protokolus (b. l. 28-33, 36-50), kuriuose užfiksuota konfliktą užfiksavusių video kamerų duomenys, darytina išvada, kad liudytojas D. Š. buvo šalia konflikto vietos ir turėjo bei galėjo viską stebėti. Minėtuose protokoluose užfiksuotas kaltinamojo J. R. aktyvūs veiksmai artinantis prie E. K. ir pastarojo atsitraukimas bei galimas vieno smūgio pastarajam sudavimas. Įvertinus šias aplinkybes, bei tai, kad specialisto išvadoje nurodyta, jog E. K. padarytas sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu, teismas mano, kad antro smūgio E. K. sudavimas bylos duomenimis nėra užfiksuotas ir jo buvimas buvo konstatuotinas tik iš paties nukentėjusiojo parodymų. Esant šiai situacijai, minėta aplinkybė šalintina iš J. R. kaltinimo. Minėtos aplinkybės pašalinimas nekeičia kaltinimo esmės, neišplečia jo ribų ir nepasunkina J. R. procesinės padėties. Baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad J. R. įvykdė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 284 str. 1 d., nes prieš E. K. buvo atlikti tyčiniai įžūlūs veiksmai, panaudotas fizinis smurtas ir jų pasėkoje buvo sutrukdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Teismas sutinka su E. K. parodymais toje apimtyje, kad nuo patirto fizinio smurto, smūgio, ant jo veido matėsi sumušimo žymės, kad jis patyrė diskomfortą bendraudamas su kolegomis bei interesantais, draugais bei šeimos nariais, turėjo tam tikrų nepatogumų buityje. Be jokios priežasties sumušdamas E. K., kaltinamasis J. R. jam sukėlė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir moralinius išgyvenimus, t. y. padarė moralinę žalą. E. K. reikalavimas iš J. R. priteisti piniginę išmoką neturtinei, moralinei žalai atlyginti teismui yra suprantamas ir pateisinamas, tačiau jo reikalaujama priteisti 10 000 litų pinigine suma yra akivaizdžiai neadekvati įvykdytam nusikaltimui ir įvykusioms pasekmėm, todėl teismas ją mažina iki 2000 litų sumos ir šią sumą priteisia iš J. R.. Vilniaus teritorinės ligonių kasos 55.09 litų civilinis ieškinys dėl E. K. gydymo tenkintinas pilnai, nes jis pagrįstas rašytiniais įrodymais, o ir pats kaltinamasis šio civilinio ieškinio neginčijo.

LR BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas J. R. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nuostatas, į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

J. R. anksčiau teistas už tyčinę smurtinę nusikalstamą veika, teistumas neišnykęs (b. l. 135-137), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 127-129), įvykdė nesunkią nusikalstamą veiką. Teismas nenustatė jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Byloje yra duomenys, kad J. R. mokosi Lietuvos Edukologijos Universitete ir yra sporto bei sveikatos fakulteto studentas. Atsižvelgiant į jo asmenybę, tikslus ir motyvus, kurių vedamas jis įvykdė nusikalstamą veiką, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis baustinas laisvės apribojimo bausme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR BPK 297-305 str., 307-308 str. 1 d., 310 str. teismas:

nusprendė:

J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. ir nubausti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 48 str. 4 d., 6 d. 1 p. 5 p. įpareigoti J. R. 6 (šešių) mėnesių laikotarpyje šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su jo darbu ar mokslais, bei per 3 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, išdirbti 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Išaiškinti J. R., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

J. R. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš J. R. priteisti 55.09 (penkiasdešimt penkis litus ir devynis centus).

Nukentėjusiojo E. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš J. R. priteisti 2000 (du tūkstančius) litų.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. R. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, CD 2 (dvi) laikmenas palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-1789-369/2013.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas