Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

sekretoriaujant E.Jasmontaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui D. C., suinteresuotiems asmenims L. M., jos atstovui adv. padėjėjui K.Džiautui, suinteresuoto asmens atstovei A. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. M., (duomenys neskelbtini) dėl rūpintojo nušalinimo, rūpintojo paskyrimo ir kitos globos (rūpybos) vietos nustatymo, taip pat pagal suinteresuoto asmens L. M. pareiškimą dėl rūpintojo atleidimo nuo pareigų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti, o suinteresuoto asmens L. M. pareiškimą prašė atmesti. Atstovas papildomai nurodė, jog atsižvelgiant į vaikų parodymus ir gautą informaciją, mano, kad yra pagrindas nušalinti L. M. nuo A. J. rūpintojo pareigų.

Suinteresuotas asmuo L. M. bei atstovas adv. pad. K.Džiautas prašė tenkinti L. M. pareiškimą ir atleisti ją nuo A. J. nuolatinės rūpintojos pareigų, o pareiškėjo pareiškimą atmesti. L. M. paaiškino, jog tinkamai auklėjo A. J., mokė tvarkytis, gaminti maistą, apsipirkti, liepė ruošti pamokas, tačiau pastaroji stengėsi išvengti pamokų ruošimo, nesilaikė higienos. Dėl A. J. lankėsi pas psichologus, vėliau ji buvo patalpinta į (duomenys neskelbtini). Teigė, jog A. be leidimo buvo paėmusi pinigų, melavo dėl kainų. Nurodė, jog J., išėjęs pavedžioti šuniuką nuolat užeidavo pas kaimynus, prašydavosi į tualetą, taip pat maisto; žaizdelė ant vaiko sėdmenų atsirado nuplovus jį dušo šepečiu; rankas jis draskydavo pats, o iš kur atsirado guzas – nežino; mėlynės atsirasdavo vaikams žaidžiant. Pažymėjo, jog J. valgydavo daugiau, nei kiti; maisto ji neribojusi. Namuose buvo tvarkomasi du kartus per savaitę; vaikai tvarkydavo savo kambarius. Prioritetu laikė pamokų ruošimą, mokymąsi, ko A. vengė. Adv. pad. K.Džiautas papildomai nurodė, jog teismo posėdyje apklausti liudytojai A. S., V. S., M. M., I. R. nurodė, jog svečiuodamiesi pas L. M. smurto nepastebėjo, vaikai buvo ugdomi, mokomi tvarkytis, laikytis taisyklių; be to, vaikų parodymai labai prieštaringi; J. parodymus laiko nepagrįstais. A. J. pati pripažino, jog ėmė pinigus, meluodavo; E. jokių konkrečių aplinkybių neatsimena. Teigia, kad įrodymų, faktų, dokumentų nėra.

Suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atstovė teismo posėdyje prašė tenkinti Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyriaus pareiškimą; papildomai paaiškino, kad A. prisipažinimas melavus ir vogus rodo jos nuoširdumą; be to, normalu, kad vaikai neatsimena detalių - praeitą rudenį vaikai yra pasakoję daug konkretesnių dalykų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus pareiškimas tenkintinas, suinteresuoto asmens L. M. pareiškimas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.3 str. įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. pabrėžia, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Jungtinių tautų vaiko teisių Konvencijos 27 str. 1 d. pabrėžta, kad kiekvienas vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai.

Vaiko globos (rūpybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Vaiko globos (rūpybos) uždaviniai yra: 1) paskirti vaikui globėją (rūpintoją), kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises ir teisėtus interesus; 2) sudaryti vaikui gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą; 3) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje (LR CK 3.248 str.). Globėjo (rūpintojo) pareigos išvardintos LR CK 3.271 str., kuriame nurodoma, jog vaiko globėjas (rūpintojas) privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-10-26 nutartimi (duomenys neskelbtini) atleistas nuo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) globėjo (rūpintojo) pareigų, jos nuolatine rūpintoja, lėšų tvarkytoja bei turto administratore paskirta L. M.; rūpybos vieta nustatyta rūpintojos gyvenamojoje vietoje (b.l. 29-32).

Iš pareiškimo, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų matyti, kad L. M. be A. J. globojo dar du vaikus - E. K. bei J. K..

2012-03-12 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius priėmė sprendimą dėl A. J. laikino paėmimo iš jos buvimo vietos, t.y. (duomenys neskelbtini) (b.l. 25). Sprendime nurodyta, jog šeimoje vaikų atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas; sprendimas priimtas dėl emocinės, fizinės grėsmės pavojaus.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-03-19 įsakymu A. J. globėju paskirtas (duomenys neskelbtini), kol teismo nutartimi bus paskirtas kitas globėjas, bei šiame centre nustatyta globos vieta (b.l. 18).

2012-03-30 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu E. K. bei J. K. globėju paskirti vaikų (duomenys neskelbtini), ir jų globos vieta nustatyta šiuose globos namuose (b.l. 22-23).

CK 3.246 str. 2 d. numatyta, kad globėjas ar rūpintojas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jis negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių. Pagal šio straipsnio 3 dalį - jeigu globėjas ar rūpintojas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintojo teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jie gali būti teismo nutartimi nušalinti nuo globėjo ar rūpintojo pareigų.

Taigi, sprendžiant, ar yra pagrindas nušalinti ar atleisti rūpintoją nuo pareigų, būtina nustatyti, ar nepilnametės A. J. rūpintoja L. M. tinkamai atliko savo pareigas.

Kaip minėta, L. M., nesutikdama su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus pareiškimu, teigia, jog ji tinkamai vykdė globėjo ir rūpintojo pareigas, tačiau atsižvelgdama į tai, kad dokumentuose (pareiškimuose) nurodyti globotinių pateikti išgalvoti ir neturintys pagrindo dalykai, nebegali vykdyti A. J. rūpintojos pareigų, todėl prašo ją atleisti nuo A. J. nuolatinės rūpintojos ir lėšų tvarkytojos pareigų.

A. J. 2012-06-08 pareiškime Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriui nurodė, kad gyvendama pas L. M. jautėsi nelaisva, kaip tarnaitė; be to, iš jos tyčiodavosi T. M. ir L. M.; ir kad ji norėtų gyventi globos namuose (b.l. 14).

CK 3.164 str. nustatyta, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir, priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.

Vadovaujantis šia nuostata nepilnametė A. J. buvo išklausyta teismo posėdžio metu, kuri nurodė, jog pas L. M. negyvena dėl prieš J. ir E. naudoto smurto; pasakojo, jog imant maistą, reikėjo L. leidimo, o jei jo trūkdavo ir vaikai neprisipažindavo paėmę, - mažieji gaudavo diržo ir buvo statomi į kampą; taip pat prisiminė atvejį, kuomet J. suvalgius šuns ėdalo, L. liepė jam iš šiukšliadėžės valgyti burokų lupenas; vėliau įkišo jo galvą į šiukšliadėžę; nedavė vaikui pietų; J. galvą yra kišusi ir į klozetą. Kitą kartą, A. grįžusi iš būrelio rado J. verkiantį, jis negalėjo sėdėti dėl žaizdos ant sėdmenų; vaikas sakė, kad tai padarė L.; matė, kaip L. pylė druskos tirpalą žaizdai dezinfekuoti. A. J. nurodė, jog apie įvykius niekam nepasakojo, kadangi bijojo L.. Ją pačią L. vadino keiksmažodžiais, šaukė dėl to, jog nusikirpo kirpčiukus. Pripažino, jog paimdavo daiktus, pinigus iš taupyklės, nes L. neduodavo arbatpinigių. Teigia, jog L. fizinio smurto prieš ją nevartojo, vėliau nurodė, kad prieš ją smurtą naudojo tik vieną kartą, tačiau su ja irgi buvo elgiamasi netinkamai. Patvirtino, jog globos namuose yra geriau, nes nemato smurto J. atžvilgiu (b.l. 98-101).

L. M. teismo posėdžiuose akcentavo A. J. polinkį meluoti, tačiau A. J. nurodytas aplinkybes apie L. M. elgesį iš esmės patvirtino ir teisme apklausti kiti jos globotiniai - J. K. ir E. K., kurie neigė, kad juos kas nors vertė pasakoti neigiamus dalykus apie globėją. J. K. paaiškino, kad L. dažnai jį mušė; baudė už tai, kad jis ėmė maistą, neleido miegoti, buvo užrakinusi garaže, pylė pipirus į burną. Kadangi netvarkė namų, mama (L. M.) nuvedė į dušą, tualeto šepečiu trynė ir mušė per užpakalį. Bausdavo dažniausiai dėl to, kad suvalgydavo maistą ir netvarkė kambarių. Už tai, kad nusikrapštydavo žaizdas – su morkų tarka jam tarkavo rankas, kojas, pirštus. J. K. taip pat pasakojo, jog jis turėjo valgyti burokų lupenas iš šiukšliadėžės; jo galvą kišo į klozetą, nes tualete nenuleido vandens; jį vadino „brudu“; už tai, kad miegodamas sūpuodavo galvą – paguldydavo ant plytelių. L. A. mušė vieną kartą; E. skriausdavo mažai.

E. K. teismo posėdyje taipogi patvirtino, kad L. mušdavo J. ir ją – už tai, kad nepaklausę paimdavo maisto, naktį supdavosi, kad J. tualete nenuleisdavo vandens, kad neruošė pamokų. Mama ją vadino blogais žodžiais; kartais juos užrakindavo sandėliuke. Nurodė, kad J. ant užpakalio užpylė tualeto valymo priemonių, pabarstė druska ir trynė tualeto šepečiu, jam bėgo kraujas; tarkavo su morkų tarka. Kad J. galvą mama kištų į klozetą ar šiukšliadėžę, nematė, tačiau jai apie tai sakė A. J.. Matė, kaip mušė J..

Taigi, visų vaikų, kurie buvo globojami L. M., paaiškinimai dėl esminių aplinkybių, t.y. netinkamo globėjos elgesio prieš juos, iš esmės sutampa. Kai kurie neatitikimai yra neesminiai, galintis natūraliai atsirasti dėl praėjusio laiko, noro kuo greičiau viską užmiršti ir pan.

Visi A. J. globotiniai teismo posėdyje nurodė, kad globos namuose jiems geriau.

L. M. bei jos atstovas teigia, kad vaikų parodymai nepagrįsti, yra išgalvoti, tačiau pareiškėjas (Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius) pareiškimui pagrįsti pateikė ir kitus įrodymus, kurie, atsižvelgiant į įrodymų visumą, vertintini kaip patvirtinantys netinkamą rūpintojos pareigų atlikimą. Iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2012-03-19 rašto matyti, jog po informacijos apie smurto naudojimą globotinio atžvilgiu, globėja L. M. VTAS vedėjai ir (duomenys neskelbtini) socialiniams darbuotojams pati nurodė, jog pamačiusi ant laiptų žmogaus išmatas, ir žinodama, kad J. nelaiko skrandžio turinio, nusprendė jį pamokyti – pasodinusi ant klozeto trynė vaiko užpakaliuką šepečiu unitazui valyti; sužalojo iki kraujo, o žaizdoms pradėjus gyti, padarė druskos tirpalą ir jo užpylė ant žaizdų; vaikas mokykloje negalėjo sėdėti suole. Rašte taip pat yra duomenys, jog specialistams apžiūrėjus vaiką, buvo nustatytas stiprus vaiko sužalojimas; be to, jam buvo nušalę kojų pirštai, galvoje buvo susiformavęs guzas; globėja ramiai aiškino situaciją, lyg nieko nebūtų atsitikę (b.l. 27-28).

Savo pareiškime teismui L. M. taipogi pripažino faktą, jog kartą trenkė („sušveičiau per užpakalį“) J. K. auklėjimo tikslais (b.l. 38).

Bylos duomenimis, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK Nusikaltimų tyrimų skyrius, iš (duomenys neskelbtini)gavęs pranešimą, kad mokytoja pastebėjo J. K., gim. (duomenys neskelbtini), sužalotas rankas, o vaikas paaiškino, jog jį sužalojo mamytė (globėja) L. M., 2012-03-08 pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d. dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui (b.l. 19). Minėtoje byloje 2012-09-04 L. M. pranešta apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 163 str., ji apklausta įtariamąja (b.l. 76). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ši byla 2013-01-17 perduota į teismą.

Iš įtariamosios apklausos protokolo turinio matyti, jog L. M. pati nurodė, jog dėl to, kad J. nesusitvarkė tualete, ištepliojo tualeto dangtį ir šonus, ji susijaudino, buvo afekto būsenoje, todėl pastačiusi į dušą prausė jį masažiniu šepečiu; kad užpakaliukas paraudęs ir šlapiuoja pastebėjo tik ryte; ant žaizdelės užpylė peroksido ir uždėjo binto (b.l. 79-82). Tokie jos parodymai iš dalies patvirtina vaikų nurodytas aplinkybes.

L. M. iniciatyva teismo posėdyje apklausta liudytoja V. S. akcentavo ypatingą tvarką bei švarą L. namuose, matė, kaip L. mokė vaikus tvarkytis; apie patyčias nieko negirdėjo, su vaikais bendravo trumpai, jie niekada nesiskundė; ar be L. leidimo vaikams buvo galima atidaryti šaldytuvą, nežino (b.l. 93-94). Liudytojas A. S. nurodė bendravęs su visais vaikais, tačiau jie nesiskųsdavo; teigė, jog namuose buvo gera atmosfera, L. nenaudojo nei fizinio, nei psichologinio smurto (b.l. 102). Liudytoja I. R. paaiškino, jog su L. M. anksčiau kartu dirbusios; A. J. polinkį meluoti ir nesąžiningumą pastebėjo dar dirbdama; su L. šeima dažnai važiuodavo ilsėtis prie ežerų, matė, kad A. mėgo vadovauti vaikams, prisiimdavo atsakomybę nubausti vaikus, kad jai sunku laikytis taisyklių, vykdyti pareigas; teigia, jog A. jai sakiusi, kad jai patinka pas L.; liudytoja bendravo su J., jis jai nesiskundė; smurto liudytoja nematė; mano, kad mažesnius vaikus įtakojo A. J. (b.l. 102-103). Liudytoja M. M. paaiškino, jog su mama L. M. negyvena, tačiau apsilanko kartą per savaitę; bendravo tik su A.; nematė, jog mama smurtautų, mano, kad ji su globotiniais elgėsi kaip ir su ja (b.l. 101).

Pažymėtina, kad liudytojai V. S., A. S., I. R. yra L. M. draugai, o M. M. yra L. M. dukra, jie kviesti L. M. iniciatyva, todėl šių liudytojų parodymus teismas vertina kritiškai; manytina, kad jie yra suinteresuoti duoti M. M. palankius parodymus. Be to, minėti liudytojai negyvena L. M. šeimoje, bendrauja tik epizodiškai, todėl jų teiginiai, kad jie bendraudami su L. M. šeima nematė smurto ar kitokio netinkamo L. M. elgesio vaikų atžvilgiu, nepaneigia pareiškime nurodytų ir teismo nustatytų aplinkybių.

Vertinant aptartus įrodymus, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip L. M. pati vertina savo elgesį, t.y. kad fizines, taip pat vaikų orumą žeminančias bausmes ji taiko „auklėjimo tikslais“ (b.l. 37 – 39, 27-28), o tai, savaime suprantama, įtakoja ir rūpintinės A. J. pažiūrų, sampratos apie tarpusavio santykius, problemų sprendimo būdus formavimąsi. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės, nuolatinių konfliktinių situacijų, jaučiasi mylimas ir saugus. Tuo tarpu L. M. teismo posėdyje daugiausia akcentavo tokius rūpinimosi A. J. požymius, kaip mokymą tvarkytis, laikytis higienos, ruošti pamokas ir pan., tačiau tai savaime nereiškia, kad L. M. užtikrino vaiko fizinį ir psichinį saugumą.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, surinktų įrodymų visumą, t.y. pareiškėjo atstovo, suinteresuotų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus bei atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų – A. J., J. K. ir E. K. paaiškinimus, išdėstytus motyvus, pripažintina, kad yra pagrindas L. M. nušalinti nuo A. J. rūpintojos pareigų, todėl pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus reikalavimas dėl nušalinimo nuo rūpintojos pareigų tenkintinas, o suinteresuoto asmens L. M. pareiškimas atmestinas. Atsižvelgiant į 2012-06-08 globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte esančius duomenis, kad A. J. gerai sutaria su rūpintoju (duomenys neskelbtini), santykiai yra pakankamai šilti, draugiški, A. pasitiki auklėtojais, išsako savo problemas (b.l. 15-16), į jos teismo posėdžio metu išsakytą norą likti gyventi globos namuose, A. J. rūpintoju skirtini (duomenys neskelbtini), rūpybos vieta nustatytina (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) paskirtini nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoju (LR CK 3.3 str., 3.242 str., 3.246 str. 3 d., 3.248 str., 3.249 str.1 d. 1 p., 3.271 str., 3.275 str., LR (duomenys neskelbtini) str., 1989-11-20 J. T. Vaiko teisų konvencijos 3 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).

Iš suinteresuoto asmens L. M. valstybei priteistina 25,38 Lt pašto išlaidų (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 494 - 496 straipsniais, 504 straipsniu, teisėjas

nutarė:

Pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus pareiškimą tenkinti, suinteresuoto asmens L. M. pareiškimą atmesti.

Nušalinti L. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuo A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) rūpintojos pareigų.

Paskirti A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) rūpintoju (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini); buv. (duomenys neskelbtini)).

Nustatyti nepilnametės A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) rūpybos vietą (duomenys neskelbtini)

Paskirti A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gaunamų lėšų tvarkytoju rūpintoją (duomenys neskelbtini).

Nutartį vykdyti skubiai.

Priteisti iš suinteresuoto asmens L. M. 25,38 Lt (dvidešimt penkis litus 38 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties įsiteisėjimo dienos nutarties duomenis nustatyta tvarka pateikti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.