- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-08-30
- Bylos Nr.
- 1A-776-303-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audronė Kartanienė
- Kaltinamasis
- K. B., Vilniaus apygardos
teismo posedyje išnagrinejo kaltinamojo K. B. ir Vilniaus apygardos prokuraturos skyriaus prokurores skundus del Vilniaus miesto trecio apylinkes teismo 2007 m. gegužes 21 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje K. B. kaltinamas pagal LR BK 300 str. 1 d. ( trys nusikalstamos veikos epizodai ), perduota prokurorui, ir
Aprašomoji dalis
nustate:
K. B. kaltinamas pagal LR BK 300 str. 1 d. del to, kad budamas UAB ,,Restar” ( imones kodas 2044314, registruotos Šv. Kazimiero g. 3-27, Vilniuje ) direktoriumi ir akcininku, valdanciu 50 procentu paprastuju vardiniu akciju, suklastojo 2001 m. gruodžio 3 d. UAB „Restar“ akcininku susirinkimo protokola, tai yra, savo parašu ir UAB „Restar“ antspaudu patvirtino faktiškai neivykusio bendroves akcininku susirinkimo protokola ir tokiu budu jame itvirtino tikroves neatitinkancius duomenis. Teigiama, kad suklastoto akcininku susirinkimo protokolo pagrindu K. B., kaip bendroves direktorius, igijo teise pasirašyti su UAB „Šiauliu banko lizingas“ pirkimo-pardavimo sutarti parduodant minetam bankui bendroves nuosavybe tureta poilsio nameli ir kitus šalia esancius pastatus ir aikštele, esancius Pervalkos g. 33, Neringa, už 170 000 Lt ir lizingo sutarti del poilsio namelio ir kitu šalia esanciu pastatu bei aikšteles, esanciu Pervalkos g. 33, Neringoje isigijimo iš UAB „Šiauliu banko lizingas” lizingo budu už 170 000 Lt. Tesdamas nusikalstama veika, 2001-12-07 K. B. pateike mineta suklastota protokola Vilniaus miesto 1-ojo notaru biuro, esancio Kosciuškos g. 6, Vilniuje, notarei V. Z. pasirašant sutarti, registro Nr. 6-4217VZ su UAB ,,Šiauliu banko lizingas”, pagal kuria pardave bendrovei „Šiauliu banko lizingas” UAB ,,Restar” priklausanti turta – poilsio nameli su kiemo statiniais, esanciais Pervalkos g. 33, Neringoje, už 170 000 Lt, tokiu budu panaudodamas suklastota tikra dokumenta. 2001-11-26, kartu su lizingo paraiška, K. B. pateike suklastota 2001-12-03 akcininku susirinkimo protokola UAB „Šiauliu banko lizingas” Vilniaus atstovybes, esancios Šeimyniškiu g. 1a, Vilniuje direktoriaus pavaduotojui E. B., ko pasekoje 2001-12-05 tarp UAB „Restar” ir UAB “Šiauliu banko lizingas” buvo pasirašyta lizingo sutartis Nr. 4148/01 del mineto poilsio namelio ir statiniu Pervalkoje isigijimo iš UAB „Šiauliu banko lizingas” už 170 000 litu grižtamojo lizingo budu.
K. B. taip pat kaltinamas tuo, kad budamas UAB ,,Restar” akcininku, valdanciu 50 procentu paprastuju vardiniu akciju, nenustatytomis aplinkybemis patvirtindamas savo parašu ir UAB „Restar“ antspaudu suklastojo tikra dokumenta – 2002 m. gegužes 10 d. igaliojima Nr. 12, itvirtindamas jame tikroves neatitinkancius duomenis apie, neva, ivykusi akcininku susirinkima, kurio metu jis, neva, buvo igaliotas UAB „Restar” vardu pasirašyti dokumentus ir atlikti visus veiksmus, susijusius su 2002-05-10 trišales sutarties, registro Nr. 6-1577VZ, tarp statybos remonto uždarosios akcines bendroves „Restar“, UAB „Šiauliu banko lizingas“ ir S. P. užbaigimu. Tesdamas nusikalstama veika, K. B. 2002 m. gegužes 10 d. panaudojo suklastota tikra dokumenta – 2002-05-10 igaliojima Nr. 12, pateikdamas ji UAB ,,Šiauliu banko lizingas” Vilniaus atstovybes, esancios Šeimyniškiu g. 1a, Vilniuje direktoriaus pavaduotojui E. B., S. P. bei Vilniaus miesto 1-ojo notaru biuro, esancio Kosciuškos g. 6, Vilniuje, notarei V. Z. pasirašant sutarti, registro Nr. 6-1577VZ su UAB ,,Šiauliu banko lizingas” ir S. P., pagal kuria perdave S. P. visas prievoles, isipareigojimus ir teises pagal UAB „Šiauliu banko lizingas“ lizingo sutarti Nr. 4248/01.
Be to, K. B. kaltinamas tuo, kad, budamas UAB ,,Restar” akcininku, valdanciu 50 procentu paprastuju vardiniu akciju ir žinodamas, kad likusios 50 procentu paprastuju vardiniu UAB „Restar“ akciju, tai yra 50 % istatinio kapitalo valdo akcininkas G. B., nenustatytomis aplinkybemis suklastojo 2003 m. gruodžio 24 d. akciju pirkimo-pardavimo sutarti, kuria A. T. pardave 3100 paprastuju vardiniu 100 Lt vertes akciju, sudaranciu 100 procentu visu UAB „Restar“ akciju, patvirtindamas akciju pirkimo-pardavimo sutarti savo parašu ir UAB „Restar“ antspaudu ir tokiu budu itvirtindamas tikroves neatitinkancius duomenis.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad kaltinamasis aktas neatitinka LR BPK 219 str. jam keliamu reikalavimu. Neištirtos ir nenurodytos visos del kaltinamojo K. B. veiksmu kilusios pasekmes baudžiamosios atsakomybes aspektu ( LR BPK 219 str. 1 d. 3 p. ). Be to, kaltinamojo akto išvados akivaizdžiai prieštarauja jas pagrindžiantiems bylos duomenims ( LR BPK 219 str. 1 d. 4 p. ). Taip pat nusikalstamu veiku aprašymas neatitinka ju kvalifikacijos, byloje reiškiamo kaltinimo apimtis galimai yra nepagristai susiaurinta ( LR BPK 219 str. 1 d. 5 p. ). Nurodytiems pažeidimams pašalinti ir ikiteisminiam tyrimui papildyti byla perduota prokurorui.
Šalies argumentai
Skundu kaltinamasis K. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarti kaip neteiseta ir nepagrista ir byla išnagrineti iš esmes. Pažymi, jog teismas nutartyje nenurode, kad kaltinimas iš esmes neatitinka LR BPK 219 str., kodel tariamu pažeidimu negalima pašalinti teisme ir kodel tai trukdo išnagrineti byla. Nepagristai nutartyje teigiama, kad galimai jis ( K. B. ) padare nusikaltimus, numatytus LR BK 178 str., 183 str., 184 str., 222 str., 1 ar 2 d. Del šiu nusikaltimu yra priimtas procesinis sprendimas ikiteismini tyrima nutraukti, kuris, apskustas aukštesniajam prokurorui, buvo paliktas nepakeistu. Be to, teismas, nurodydamas, jog faktiniu aplinkybiu visuma leidžia daryti prielaida, kad padaryta daugiau nusikaltimu, iš esmes kitu nauju aplinkybiu nenurodo, o kaltinimo linkme vertino jau esancias, kas rodo teismo šališkuma. Tuo tarpu LR BPK numatyta teise i nepriklausoma ir nešališka teisma bei teisinga bylos išnagrinejima. K. B. nesutinka ir su nutarties motyvu, jog kaltinamojo akto trukumai trukdo išnagrineti byla ir ju negalima taisyti teisme, nes prokurore teisminio nagrinejimo metu to nepraše. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinejant byla teisme, jis ( K. B. ) suprato, kuo yra kaltinamas, dave del kaltinimu išsamius parodymus. Kaltinamajame akte yra nurodyti inkriminuojamu nusikalstamu veiku aprašymai, t.y. kada ir kokiomis aplinkybemis jis suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo. Tuo tarpu teismas, aiškindamas LR BK 300 str. 1 d. dispozicija, padare išvada, kad teikiamas kaltinimas prieštaringas, nes inkriminuojamos veikos turi netikru dokumentu sukurimo požymiu. Kaltinamojo manymu, šis teismo samprotavimas negali buti pagrindas gražinti byla prokurorui del esminiu reikalavimu nesilaikymo, nes pats teismas jau pasisake del dokumentu tikrumo ir privalejo juos vertinti, priimdamas nuosprendi. Be to, tiek tikru, tiek netikru dokumentu klastojimas ir panaudojimas kvalifikuojami pagal ta pati LR BK 300 straipsni.
Skunde taip pat atkreipiamas demesys, jog nors teismo nutartyje nurodoma, kad kaltinamojo veiksmuose galimai esant testines veikos iššvaistant, pasisavinant ar pagrobiant bendroves „Restar“ turta požymiu, butina ištirti kaltinamojo atstovavimo bendrovei aplinkybes ir pagrinda sudarant 2002-05-10 trišali sandori, taciau toje pacioje nutartyje teismas konstatuoja, jog faktines byloje nustatytos aplinkybes liudija, kad 2002-05-10 UAB „Restar“, kurios vardu veike K. B., jau budama sumokejusi puse išperkamosios nuomos sumos, perdave visas prievoles, isipareigojimus ir teises, tame tarpe neatlygintinai teise i Pervalkoje esancia poilsiavietes nuosavybe S. P., ko pasekoje pastarasis, sumokejes už bendrove „Restar“ bendrovei „Šiauliu banko lizingas“ 85 647,52 Lt, jau 2002-05-17 mineta poilsiaviete pereme savo nuosavyben. Tiek notare V. Z., tiek liudytojai S. P. bei E. B. nurode, kad sudarant ir tvirtinant trišale sutarti jis ( K. B. ) veike kaip bendroves direktorius, turedamas istatuose numatytus igalinimus. Taigi teismas nepagristai nurode, jog jo paties pripažintas ir byloje negincijamai irodytas aplinkybes reikia nustatineti iš naujo. K. B. teigimu, teismas nutartyje konstatavo, kad jis pardave visas „Restar“ akcijas, nors faktiškai jis valde tik 50 % ir perdave visa imones dokumentacija nenustatytam asmeniui, veikusiam A. T. vardu. Tai neatitinka tikroves, nes teisme jo brolis G. B. patvirtino, jog ir šiuo metu jis yra 50 % bendroves ,,Restar“ akciju savininkas. Tuo tarpu jis ( K. B. ) nuolat tvirtino, kad jokiu akciju jis nepardave, sutarti ruoše A. K., o pardavimo procedura nebuvo baigta, jokiu pinigu už akcijas negavo.
Skunde atkreipiamas demesys, jog nutartyje teigiama, kad nebuvo tirtas jo ( K. B. ) parašu tikrumas nei akciju pirkimo sutartyje, nei perdavimo akte bei 2002-05-10 igaliojime, tai turi buti irodinejama papildomai. Jis gi niekada negincijo, kad minetuose dokumentuose yra ne jo parašas. Kita vertus, teismas galejo skirti grafologine ekspertize, tode1 tai nera pagrindas gražinti byla prokurorui.
K. B. manymu, neatitinka bylos medžiagos teismo nutarties teiginiai, jog nera pateiktas joks teisinis ivertinimas tos aplinkybes, kad kaltinamasis, praejus dviems metams po neatlygintina teises i poilsiaviete perdavimo S. P., jau budamas pardaves visas imones akcijas, vis del to, veikdamas bendroves ,,Restar“ vardu ir disponuodamas imones antspaudu, gavo iš S. P. 100000 Lt dydžio kompensacija del bendroves „Restar“ patirtu nuostoliu lizinguojant mineta poilsiaviete. Tuo tarpu byloje yra 2007-01-22 Vilniaus apygardos prokuraturos nutarimas, kuriame šios ir visos kitos aplinkybes, paminetos skundžiamoje nutartyje yra ivertintos. Nagrinejant byla teisme, iš esmes buvo tikrinti jau surinkti irodymai bei išreikalauta notarine bei lizingo bylos, siekiant nustatyti, ar sudarant 2002-05-10 sutarti buvo panaudotas igaliojimas. Teismas, iš esmes ivertines surinktus duomenis, konstatavo, jog jis padare nusikaltimus, numatytus LR BK 178, 183, 184, 222 straipsniuose, nors del to kaltinimas jam ( K. B. ) nepareikštas. Tuo tarpu LR Konstitucijoje pasakyta, kad ikiteismini tyrima organizuoja ir kaltinima palaiko prokuroras, teisinguma vykdo teismas. Taigi, teismui nesuteikta teise kaltinti asmeni, todel nagrinedamas šia byla ir pareiškes savo nuomone del galimybes ir butinumo pareikšti sunkesnius kaltinimus, teismas yra šališkas.
Šalies argumentai
Skundu Vilniaus apygardos prokuraturos skyriaus prokurore prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarti kaip nepagrista ir perduoti byla nagrineti tame paciame teisme. Prokurore manymu, sutinkamai su LR BPK 255 str., teismas byla turejo išnagrineti tik del tu nusikalstamu veiku, del kuriu ji perduota nagrineti teisiamajame posedyje. Nuomone, jog kaltinamasis gali buti padares kita nusikalstama veika, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, teismas galejo išdestyti motyvuota nutartimi apie tai pranešdamas prokurorui LR BPK 257 str. tvarka. Skunde pažymima, kad tyrimas del nusikalstamu veiku, kurias galimai padare K. B., sutaptyje su veikomis, numatytomis LR BK 300 str. 1 d., buvo atliktas ir 2007-01-22 prokuroro nutarimu baudžiamasis procesas šioje dalyje nutrauktas, nepadarius veiku, turinciu nusikaltimu, numatytu LR BK 183 str. 2 d., 184 str. 2 d., požymiu bei nesurinkus pakankamai duomenu, pagrindžianciu itariamojo kalte del nusikalstamu veiku, numatytu LR BK 183 str. 2 d., 222 str. 1 d. ir 223 str. 1 d. padarymo. Pasak prokurores, nuomone, jog tyrimas šioje dalyje nebuvo atliekamas ar buvo atliktas nepilnai, teismas galejo susidaryti del to, jog teismui, sutinkamai su LR BPK 220 str. 2 d., buvo perduota tik ta bylos medžiaga, kuria grindžiamas kaltinimas K. B. padarius LR BK 300 str. 1 d. numatytas veikas. Kokia bylos medžiaga perduoti teismui, sprendžia prokuroras.
Skunde atkreipiamas demesys, jog LR BPK 234 str. 2 d. numato bylos perdavima prokurorui tik esant trims butinoms salygoms: 1) kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmes BPK 219 straipsnio reikalavimu neatitinkantis kaltinamasis aktas; 2) šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme; 3) jis trukdo nagrineti byla. Vilniaus m. 3 apylinkes teismas kaltinamojo akto trukumus sieja su LR BPK 219 straipsnio 3 punkte numatyta pareiga kaltinamajame akte nurodyti nusikalstamos veikos aprašyma – padarytos nusikalstamos veikos vieta, laika, budus, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes, to paties straipsnio 4 punkte numatyta pareiga nurodyti pagrindinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas ir su mineto straipsnio 5 punkte numatytu reikalavimu nurodyti LR baudžiamojo kodekso straipsni, numatanti atsakomybe už padaryta veika. Prokurores manymu, LR BPK 219 str. reikalavimai kaltinamajame akte yra visiškai išpildyti, o teismas nutartyje šiuos reikalavimus aiškina iškreipdamas ju esme, interpretuodamas savaip ir kritikuodamas pareikšta kaltinima bei ji grindžiancius irodymus. Pažymetina, kad bylos parengimo nagrineti teisme metu, LR BPK 232 str. tvarka teismas prieme nutarti perduoti byla nagrineti teisiamajame posedyje, tuo paciu konstatuodamas, kad nera kliuciu nagrineti byla teisme. Tuo tarpu, sutinkamai su LR BPK 234 str. 3 d., ikiteisminiam tyrimui papildyti ar pažeidimams pašalinti byla teismas gali perduoti prokurorui tik jo prašymu. Taciau tokio prašymo valstybini kaltinima palaikiusi prokurore nepateike, del ko darytina išvada, jog nebuvo pagrindo priimti toki procesini sprendima. Pasak prokurores, nepagristai gražindamas byla prokurorui teismas vilkina bylos nagrinejima ir pažeidžia bendruosius baudžiamojo proceso principus, ipareigojancius imtis priemoniu, kad byla butu išnagrineta per kuo trumpiausia laika.
Prokurore bei kaltinamojo K. B. gynejas prašo skundus tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundai tenkintini.
Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria byla gražinta prokurorui LR BPK 219 str. reikalavimu pažeidimams pašalinti ir ikiteisminiam tyrimui papildyti, – nepagrista, todel naikintina.
LR BPK 254 str. 3 d. nuostatu prasme, byla gali buti perduota prokurorui, jeigu nagrinejimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmes LR BPK 219 str. reikalavimu neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrineti byla. Taigi, nesant prokuroro prašymo, t.y. teismo iniciatyva del kaltinamojo akto trukumu byla perduotina prokurorui nustacius 3 salygas: 1) kai ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmes LR BPK 219 str. numatytu reikalavimu neatitinkantis kaltinamasis aktas; 2) šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme; 3) pažeidimas trukdo nagrineti byla teisme.
LR BPK 219 str. itvirtinti kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai, tarp kuriu yra reikalavimai kaltinamajame akte nurodyti : nusikalstamos veikos aprašyma, t.y. padarytos nusikalstamos veikos vieta, laika, budus, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes ( 3 p. ); pagrindinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas ( 4 p. ); Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsni, numatanti atsakomybe už padaryta veika ( 5 p. ).
Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Del teismu praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojancias bylu procesa apeliacines instancijos teisme“ 14 punkte išaiškinta, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytu reikalavimu, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktines aplinkybes, turincios atitikti baudžiamajame istatyme numatytus nusikalstamos veikos sudeties požymius ( tai veikos padarymo vieta, laikas, budas, padariniai ir kt. – BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas ); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatancio atsakomybe už padaryta veika, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš daliu ir (ar) punktu ( BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas ).
Kaip matyti iš byloje esancio kaltinamojo akto turinio ( t. 3, b.l. 2-6 ) jame yra nurodytas kaltinamajam K. B. inkriminuotu nusikalstamu veiku aprašymas, nurodant imanomai nustatyta ju padarymo laika, vieta, buda, kitas aplinkybes; pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas – liudytoju parodymai, rašytiniai irodymai; LR BK straipsniai, pagal kuriuos šios veikos buvo kvalifikuotos. Todel nera pagrindo daryti išvada, kad kaltinamajame akte nera išdestytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinima grindžiantys bylos duomenys, atsakomybe už padarytas veikas numatantys baudžiamojo kodekso straipsniai. Pirmosios instancijos teismo nutartyje išdestyti argumentai, jog K. B. pareikšto kaltinimo apimtis yra nepagristai susiaurinta, negali buti pagrindu perduoti byla prokurorui vadovaujantis LR BPK 254 str. 3 d. LR BPK 255 str. itvirtinta nuostata, jog byla teisme nagrinejama tik del tu kaltinamuju ir tik del tu nusikalstamu veiku, del kuriu ji perduota nagrineti teisiamajame posedyje. Todel, teismas išnagrinejes byla pagal pateikta kaltinima ir nustates, jog jo nepatvirtina byloje surinkti ir ištirti irodymai, turi priimti istatyme numatyta procesini sprendima. Bylos nagrinejimo teisme metu paaiškejus, kad kaltinamasis gali buti padares kita nusikalstama veika, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat, kad nusikalstama veika gali buti padares kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui ( LR BPK 257 str.).
Atsižvelgiant i išdestytus argumentus, apeliacines instancijos teismas daro išvada, kad K. B. atžvilgiu surašytas kaltinamasis aktas iš esmes atitinka LR BPK 219 str. nustatytus reikalavimus, todel pirmosios instancijos teismo 2007 m. gegužes 21 d. nutartis yra naikintina kaip neteiseta ir nepagrista, o baudžiamoji byla perduotina nagrineti Vilniaus miesto treciam apylinkes teismui.
Rezoliucinė dalis
nutare:
kaltinamojo K. B. ir Vilniaus apygardos prokuraturos skyriaus prokurores skundus tenkinti.
Vilniaus miesto trecio apylinkes teismo 2007 m. gegužes 21 d. nutarti, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-167-506/07 perduota prokurorui, panaikinti.
K. B. baudžiamaja byla, kurioje jis kaltinamas pagal LR BK 300 str. 1 d. ( trys nusikalstamos veikos epizodai ), perduoti nagrineti Vilniaus miesto treciam apylinkes teismui.