- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-04
- Bylos Nr.
- II-787-859/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00814-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskr. VPK) Kelių policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos I. N. 2024 m. kovo 21 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną (toliau ir – Nutarimas) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Skundžiamo nutarimo esmė
Vilniaus apskr. VPK 2024 m. vasario 20 d. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), važiuojant (duomenys neskelbtini) link, susidūrė du automobiliai. Atvykę policijos pareigūnai rado apgadintus automobilius ir j7 vairuotojus: TOYOTA AYGO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją D. V. P.; CITROEN DS5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją A. N.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos vyresnioji tyrėja Nutarimu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
A. N. skundu prašo panaikinti Nutarimą ir grąžinti bylą Institucijai papildomam tyrimui atlikti. Nurodo, kad nebuvo surinkta visa reikiama informacija, galimai aplaidžiai ir atmestinai vertinami duomenys nustatant įvykio aplinkybes, nebandant nustatyti automobilių judėjimo trajektorijos, kas turėtų reikšmingos įtakos tolimesniam ne tik Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimui nustatyti, bet ir patirtos žalos įvykio metu atlyginimui. Skunde pažymima, kad įvykiui tirti priskirtas vyresnysis tyrėjas nekontaktavo ir galimai aplaidžiai surinko duomenis: su tyrėju buvo kalbėta tik kartą, iš jo gauta informacija, kad „nieko čia nebus, nes nieko neaišku, reikia video medžiagos, jei jos nebus, bus blogai“, tiek pareiškėja, tiek jos advokatė ir vėliau mėgino susisiekti su tyrėju, tačiau jokios informacijos apie tyrimo eigą nepavyko gauti, nepateikta tyrimo medžiaga, pareiškėja nebuvo iškviesta apklausai ir įvykio apibūdinimui ar parodymų užtvirtinimui gyvai). Trumpo pokalbio metu nebuvo imtasi veiksmų identifikuoti parodymus duodančio asmens asmenybę, kas duoda pagrindo spręsti, jog informacija renkama atsainiai, fiksuojama netikrinant jos autentiškumo, norima greičiau pabaigti procesinį veiksmą. Apgadinti automobiliai nebuvo apžiūrėti, nebuvo įvertintas apgadinimų mastas, jų atsiradimo kilmė, pobūdis, apgadinimų atitikimas tiek ant vieno, tiek ant kito automobilio, kas galėtų turėti reikšmingos įtakos įvykio aplinkybių vertinimui, būtų galima nustatyti automobilių judėjimo trajektoriją ir atitinkamai, spręsti, kuris automobilis nesilaikė KET ir sukėlė eismo įvykį. Įvykio metu oro sąlygos buvo laibai prastos: lijo ir buvo tamsu. Policijos pareigūnų padarytos eismo įvykio nuotraukos ar žodžiu pateikta apgadinimų informacija niekaip negali padėti suprasti apgadinimo masto ir kaip jie buvo padaryti, priešingai – gali net suklaidinti. Nebuvo atliktas esminis procesinis veiksmas sprendžiant ir vertinant eismo įvykio sąlygas ir nustatant už jį atsakingą pusę. Nei raštu, nei žodžiu negauta informacija apie eismo įvykio metu užfiksavusių pareigūnų pateiktą informaciją tyrėjui. Atvykus pareigūnams automobilio Toyota Aygo, valst. nr (duomenys neskelbtini), vairuotoja apibūdindama eismo įvykio aplinkybes paminėjo, kad „užsižiūrėjo į šalia augančius medžius“, policijos pareigūnai vairuotoją paragino kitą kartą vairuoti, o ne mėgautis gamta. Tiek policijos automobilyje, tiek patys pareigūnai daugeliu atveju turi vaizdo registratorius, kurie fiksuoja visus įrodymus ar pokalbius; apie tai buvo bandoma priminti tyrėjai telefonu, bet kaip jau minėta, nė karto nepavyko su ja susisiekti. Nebuvo patikrintas vairuotojų blaivumas, nebuvo atsižvelgta į vairuotojų fizinę sveikatą ir gebėjimą vairuoti automobilį tokios fizinės būklės. Neaišku ar buvo tikrinama vairuotojos sveikatos medicinos pažyma, galiojimo laikas. Įvykio metu Toyota Aygo, valts. Nr (duomenys neskelbtini), vairuotoja be policijos pareigūnų pagalbos sunkiai galėjo vaikščioti, ne kartą buvo siūloma iškviesti medicinos pagalbą. Visa ši informacija turėjo būti užfiksuota policijos pareigūnų „Kūno“ kameromis ar vaizdo registratoriais. Bloga sveikatos būklė neabejotinai turėjo įtakos nutikusiam eismo įvykiui.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašo Nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Nurodo, jog išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą, Nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Nutarimą priėmusi Institucijos pareigūnė nustatė visas aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgusi į byloje esančių duomenų visumą, priėmė teisingą, pagrįstą ir teisėtą Nutarimą.
Į bylos nagrinėjimą Institucijos atstovas, taip pat D. V. P. neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą proceso dalyviai buvo tinkamai informuoti. Esant atitinkamam Institucijos prašymui bei neprieštaraujant pareiškėjui, byla išnagrinėta Institucijos atstovui, taip pat D. V. P. nedalyvaujant.
Teismo posėdyje 2024 m. gegužės 23 d. A. N. nurodė, kad mano, jog Nutarimas turi būti panaikintas, nes įvykio metu nebuvo perduota visa informacija tyrėjai. Kai iškvietė policijos pareigūnus ir jie (kartu su pareiškėja) stovėjo toje vietoje po įvykio, visa tai kas vyko, kaip ta moteris (D. V. P.) elgėsi, kalbėjo, ta informacija nebuvo perduota, t. y. policijos kamerų įrašai. Mano, kad jos (D. V. P.) žodžiuose, kuriuos ji teigė, kad važiuoja visada pirma eismo juosta, ji visada kartojo tą vieną sakinį, visada važiuodama pasižiūri į dešinėje pusėje esančius medžius, jos nurodytos aplinkybės gali įrodyti eismo įvykio kėlimo priežastį, galimai ji galėjo pažiūrėti į šoną, ką, jos teigimu, ji daro tai dažnai, tai nebuvo įvertinta. Kai ji (D. V. P.) išlipo iš mašinos, ji vos ėjo, ar jai kėlė stresą būtent tas įvykis, ar jos sveikatos būklė yra labai kritinė, ji (pareiškėja) policijos pareigūnui sakė – ar matėte kokia jos būklė ? Policija sakė – taip mes matėme, būklė yra prasta. Kitas dalykas, pati matė pasisukus, kaip jos (D. V. P.) automobilis jai (pareiškėjai) į šoną brėžė.
Atsakydama į klausimus, A. N. paaiškino, kad važiavo antra eismo juosta su DS5. Susidūrimas įvyko ant tilto. Važiavo antroje juostoje per patį vidurį, registratoriaus neturi, telefonu tuo metu nesinaudojo, nematė, kas važiavo iš dešinės kitoje juostoje, kai važiavo – žiūrėjo tiesiai ir išgirdo smūgio garsą, pasižiūrėjo į kairę pusę – ten nieko, į dešinę – pamatė kaip (duomenys neskelbtini) automobilis jai per šoną brėžė, jis tuo metu buvo ties galinėmis durimis ir tada sustojo, pamatė, kad atsitrenkė. Kažkiek dar pavažiavo minimaliai, sustojo toje pačioje antroje juostoje. Kai sustojo, pamatė, kad tas automobilis įsijungė avarinį. Ji (D. V. P.) sulėtinus greitį jau stovėjo su avariniu, sustojo pirmoje juostoje, prisiparkavo šone. Kai ji (pareiškėja) pamatė, ji buvo dalinai jos juostoje, kai buvo smūgis – tuomet ji įjungė avarinį, gavosi, kad ji toliau pavažiavo D. V. P. už jos, tada ji (pareiškėja) įsijungė avarinį ir D. V. P. prisirikiavo prie bordiūro. Abi sustojo ant tilto. Čia buvo jos klaida, kad išvažiavo iš antros juostos, iš įvykio vietos, kadangi ji (pareiškėja) matė, kad į ją (pareiškėją) atsitrenkė, jai nekilo klausimų, kad bus kažkoks kivirčas, kadangi matė ir galvojo, kad žmogus irgi priims tą, kad ji tai padarė, tada ji iš savo antros juostos prisiparkavo taip pat į pirmą juostą priešais ją. Ji (pareiškėja) kvietė policiją, todėl, kad galvojo, kad išlipus ji pripažins kaltę, bet ji nepripažino. Ji (pareiškėja) išlipus sakė: jūs man atsitrenkėte į mašiną, ji jai sako – tai tu atsitrenkei, ji (pareiškėja) sako: jūs gal juokaujat ir tada ji sako – ne tu atsitrenkei ir visą laiką kartojo tą patį sakinį. Tada pareiškėja pasakė, nesiginčykime, nes ji D. V. P. pradėjo šaukti ir rėkauti, ji vos paėjo ji (pareiškėja) galvojo, kad ji nukris, nes būklė buvo prasta, sakė jai sėskit į savo automobilį, į savo ir iškviesiu policiją ir mes išsiaiškinsime. Ji atėjus prie jos (pareiškėjos) mašinos, atidarė jos mašinos dureles ir sako: tu į mane atsitrenkei. Ji (pareiškėja) iškvietė policiją. D. V. P. apie (duomenys neskelbtini) metų, vertintų, kad jai nebuvo viskas gerai, jos sveikatos būklė buvo tikrai prasta, sprendė iš jos eisenos ir drebėjimo.
III. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, Pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas, Nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo byla grąžintina Institucijai papildomam tyrimui.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2024 m. vasario 20 d. tarnybiniu pranešimu vyriausioji patrulė informuoja, kad 2024 m. vasario 20 d. apie 17.04 val. Vilniaus apskr. VPK buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), važiuojant (duomenys neskelbtini) link, susidūrė du automobiliai. Nesutaria dėl kaltės. Atvykus nurodytu adresu pareigūnus pasitiko pranešėja A. N., kuri paaiškino, kad jai vairuojant automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuojant (duomenys neskelbtini), antrąja juosta, staiga pajuto, kaip automobilis pirmojoje juostoje trenkėsi į jos automobilio dešinį šoną. Kito automobilio vairuotoja D. V. P. aiškino lygiai tą patį, kad jai važiuojant tvarkingai pirmąja juosta, ji staiga pajuto smūgį į savo kairįjį šoną. Policijos pareigūnams atvykus, abu automobiliai buvo patraukti iš eismo įvykio vietos. Abi vairuotojos nepripažino savo kaltės, todėl buvo įformintas eismo įvykis: 07-24-9616561. Filmuota BODY (b. l. 17).
Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad buvo apgadintos dvi transporto priemonės: TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (vairuotoja D. V. P.) ir CITROEN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (vairuotoja A. N.). Automobiliui TOYOTA apgadintos priekinės kairės pusės durys, priekinis kairės pusės sparnas, tuo tarpu automobiliui CITROEN – priekinės dešinės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės durys, priekinis dešinės pusės sparnas (b. l. 18). Iš užpildyto Eismo įvykio vietos plano matyti abi transporto priemonės jų patraukimo iš eismo įvykio vietoje. Plane pažymėta, kad automobiliai iš eismo įvykio vietos buvo patraukti (b. l. 19). Tą patvirtina ir byloje pateiktos dvi nuotraukos, kuriose matyti eismo įvykyje dalyvavę automobiliai TOYOTA ir CITROEN, vienoje iš nuotraukų matyti ir policijos automobilis. Automobiliai patraukti (b. l. 23, 25). Prie bylos pridėtas diskas su po eismo įvykio padarytomis nuotraukomis (ROIK 24232125567, FOTO) (b. l. 30).
Iš 2024 m. vasario 20 d. A. N. paaiškinimo nustatytam kad ji važiavo antrąja eismo juosta. Anot pareiškėjos, ji staiga pajuto smūgį, kai automobilis iš pirmosios eismo juostos trenkėsi į jos automobilio šoną. Kitaip tariant – prisiglaudė ir perrėžė, tą supratusi pareiškėja sustojo ir iškvietė policiją. Paaiškinime taip pat pažymėta, kad kito automobilio savininkė nepripažįsta išvažiavusi į antrąją eismo juostą. Apgadintas dešinysis šonas nuo priekinio sparno abiejų durų, žalą vertina 1 500 EUR (b. l. 20). Tuo tarpu 2024 m. vasario 20 d. D. V. P. paaiškinime nurodė, kad važiavo pirmąja eismo juosta, pajuto smūgį į šoną, į ją trenkėsi antrąja eismo juosta važiavusi vairuotoja. Nurodė, kad tikrai važiavo tik pirma juosta, apgadintas kairės pusės sparnas ir durelės. Žalą vertina 500 EUR (b. l. 21). Kaip matyti, abi vairuotojos nurodė skirtingas eismo įvykio aplinkybes, šie prieštaravimai tyrimo eigoje nebuvo pašalinti. Priimtas Nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kadangi jų parodymų prieštaravimų nėra galimybės pašalinti.
Teismas neturi pagrindo sutikti su šiomis Nutarimo išvadomis. Nagrinėjamu atveju, tokios išvados padarytos neatlikus visų reikiamų procesinių veiksmų. Matyti, jog Institucija reikalavo iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašus. Tarnybiniu pranešimu 2024 m. vasario 27 d. pranešama, kad iš (duomenys neskelbtini) gavus vaizdinę medžiagą, joks kontaktas neužfiksuotas, nes vaizdo stebėjimo kameros nemato galimo eismo įvykio (b. l. 15). Tai patvirtina ir teismo peržiūrėtas vaizdo įrašas, kurį teismas iš Institucijos atskirai išsireikalavo skundui nagrinėti. Visgi pažymėtina, kad nutarime nurodoma, kad iš (duomenys neskelbtini) gautas vaizdo įrašas, tačiau kamera yra per toli ir nustatyti, kas pažeidė KET vienareikšmiškai nustatyti negalima. Liudininkų, galinčių suteikti objektyvių duomenų apie eismo įvykį nėra (b. l. 12-13). Tačiau konkrečiu atveju byloje nėra jokių aptariamo ir kitų vaizdo įrašų apžiūros protokolų. Vienas įrašas, kaip jau minėta, buvo gautas 2024 m. gegužės 20 d., teismui išsireikalavus. Gi iš (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašų matyti, kad dalis pateiktų jų daryti neaktualiu laiku, t. y. jau po eismo įvykio (18 -19 val., kai iškvietimas gautas 17.08 val.). Byloje nebuvo ieškota kitų šaltinių, iš kurių būtų galima nustatyti eismo įvykio situaciją. Pavyzdžiui, vaizdo įrašai iš kitų kamerų, nukreiptų į eismo įvykio vietą ((duomenys neskelbtini) ar kt. pastatų, transporto priemonių vaizdo registratorių ar pan.), liudytojų ir kt. Taip pat nebuvo išsireikalauti pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai, neatlikta jų apžiūra ir vertinimas. Tuo pačiu, nepatikrinta pareiškėjos akcentuota versija dėl D. V. P. sveikatos būklės (ypač įvertinus vaizdo įrašus bei skundą padavusio asmens nurodomas aplinkybes dėl D. V. P. sveikatos būklės (skunde akcentuojama, kad patys pareigūnai pritarė, jog jos sveikatos būklė sunki).
Dėl nustatytų administracinio nusižengimo teisenos pažeidimų bei tam, kad būtų užtikrinta skundo padavusio asmens teisė reikalauti, kad būtų nustatytos tikrosios administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės, jį padaręs asmuo bei iš atsakingo asmens reikalauti žalos atlyginimo, byloje reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Atsižvelgiant į aptartą, Nutarimas naikintinas, o byla grąžintina Institucijai tyrimui atlikti – nustatyti eismo įvykį sukėlusį asmenį ir spręsti dėl galimos administracinio nusižengimo nuobaudos taikymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) vyresniosios tyrėjos I. N. 2024 m. kovo 21 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną panaikinti ir bylą grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriui tyrimui atlikti.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.