- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-20
- Bylos Nr.
- e2S-941-1041/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03058-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Dementavičienė
- Atsakovas
- O. K.
- Ieškovas
- M. K.
- Trečiasis asmuo
- akcinei bendrovei „Swedbank“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės O. K. (O. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. (M. K.) patikslintą ieškinį atsakovei O. K. (O. K.) dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalijimo, išlaikymo vaikui priteisimo, turtinės žalos atlyginimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Swedbank“, išvadą duodančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo patikslintą ieškinį atsakovei dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su ieškovu nustatymo, turto padalijimo, išlaikymo vaikui priteisimo, turtinės žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovas ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje įpareigoti atsakovę gyventi skyrium, uždraudžiant atsakovei patekti į nepilnametės dukters D. V. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą: butą, esantį (duomenys neskelbtini).
3. Ieškovas nurodė, kad 2001 m. gegužės 19 d. su atsakove sudarė santuoką, šalys turi nepilnametę dukterį. Atsakovė tapo priklausoma nuo alkoholio, dukterimi nesirūpina nei materialiai, nei morališkai, būdama neblaivi, ieškovui ir vaikui kelia pavojų, jos elgesys amoralus ir nepriimtinas. 2024 m. rugpjūčio 25 d. vakaro ir kitos dienos nakties dukros nufilmuotoje vaizdo medžiagoje užfiksavo atsakovės elgesį: rėkauja, rusiškai keikiasi, naudoja smurtą ieškovo ir dukters atžvilgiu, pasipriešina policijos pareigūnams sulaikant. Dėl smurto artimoje aplinkoje atsakovės atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-33158-24. Dėl atsakovės veiksmų duktė nesijaučia saugi būdama šalia atsakovės.
4. Atsakovė ir išvadą duodanti institucija per teismo nustatytą terminą atsiliepimo, išvados dėl ieškovo prašymo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. vasario 11 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Įpareigojo atsakovę gyventi skyrium iki kol bus priimtas sprendimas civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, uždraudžiant atsakovei patekti į nepilnametės dukters gyvenamąją vietą butą.
6. Teismas nurodė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė byloje pareikštus ieškinio reikalavimus atsakovei – suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką bei pateikė jos reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus.
7. Teismas konstatavo, kad neįpareigojus atsakovės gyventi skyriumi nuo ieškovo ir dukters kils realus pavojus ieškovo ir dukters turtinėms ar asmeninėms neturtinėms teisėms, gali būti pažeistos nepilnamečio vaiko teisės į saugią ir pastovią gyvenamąją vietą bei tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Atsakovo nurodytas aplinkybės apie atsakovę ir jos elgesį patvirtino į bylą pateikti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje 2024 m. gegužės 13 d., 2024 m. birželio 27 d. ir 2024 m. rugpjūčio 25 d. orderiai. Galimą fizinį smurtavimą prieš dukrą, dėl ko pradėtas ikiteisminis tyrimas, patvirtino 2024 m. rugpjūčio 25 d. ir 2024 m. rugpjūčio 26 d. filmuota medžiaga. Pagal Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VVTAĮT) 2024 m. liepos 23 d. vaiko situacijos vertinimo anketą, nustatyti rizikos veiksniai vaiko motinos (atsakovės) atžvilgiu, konstatuotas vaiko teisių pažeidimas. Rizikos veiksniai nustatyti tik vienam iš vaiko atstovų pagal įstatymą (vaiko motinai), o kitas vaiko atstovas pagal įstatymą (vaiko tėvas) užtikrino vaikui saugią aplinką, jo teises bei geriausius interesus. Teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo, proporcingumo ir prioritetiniu vaikų teisių ir jų teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principu, konstatavo pagrindą tenkinti ieškovo prašymą. Teismo vertinimu, toks laikinas įpareigojimas nepažeis nei atsakovės, nei nepilnamečio vaiko interesų.
Šalies argumentai
8. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki sprendimo įsiteisėjimo, tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalį tokios laikinosios apsaugos priemonės taikomos iki sprendimo priėmimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovė (apeliantė) prašo panaikinti nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Nutartis priimta tik pagal ieškovo pateiktus įrodymus. Atsakovė negavo teismo pranešimo dėl atsiliepimo pateikimo, gavo pranešimą, kurį atsiėmė 2025 m. vasario 13 d. Tuo tarpu teisėjos rezoliucija dėl atsiliepimo pateikimo nustatyta iki 2025 m. vasario 7 d.
9.2. Teismas išvadą, kad yra realus pavojus ieškovo ir dukters turtinėms ar asmeninėms neturtinėms teisėms, grindė tikrovės neatitinkančiais faktais apie atsakovę. Nors ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-33158-24 Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi skyrė atsakovei kardomąją priemonę (įpareigojimą gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiųjų ieškovo ir vaiko arčiau nei 100 m atstumu), tačiau Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartimi 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikino, priėmė naują sprendimą – netenkino pareiškimo dėl kardomosios priemonės skyrimo atsakovei. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorė 2025 m. sausio 30 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-33158-24 nutraukė.
9.3. Teismas nepagrįstai rėmėsi tuo, kad atsakovės atžvilgiu išduotas ne vienas nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus 2024 m. gegužės 13 d. apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis Nr. 0723000010737 panaikintas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi, bylos Nr. SO-38-1143/2024. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2024 m. spalio 27 d. apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis Nr. 0724000024328 panaikintas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. nutartimi, bylos Nr. SO-96-1197/2024.
9.4. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad atsakovei nerūpi duktė, tai paneigia 2024 m. lapkričio 28 d. Vilniaus rajono socialinių paslaugų centras raštas Nr. SD-964(1.7). Iki 2024 m. pavasario atsakovės ir dukters santykiai buvo puikūs. Atsakovė praktiškai viena rūpinosi dukterimi, lankėsi pas gydytojus, nes ieškovas ilgai būdavo komandiruotėse. Ieškovui inicijavus santuokos nutraukimo procesą ir atsakovei nesutikus su ieškovo siūlomu turto padalijimo būdu, ieškovas pradėjo psichologinį smurtą jos atžvilgiu, manipuliuoja vaiku. Dukters pažangumas mokykloje suprastėjo, duktė į atsakovės klausimus atsako nepagarbiai. Šalių šeimai nuo 2024 m. gegužės mėn. taikoma atvejo vadyba, atsakovė vykdė visus jai priskirtus nurodymus, priešingai nei ieškovas, kuris turėjo įpareigojimą su dukterimi kreiptis dėl psichosocialinio vertinimo atlikimo. Atsakovė darbdavio charakterizuojama teigiamai, vartoja alkoholį retai, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, domisi vaiku, rūpinasi jos priežiūra, nekelia grėsmės vaikui. Jei atsakovė bus priversta gyventi skyrium, o ieškovas išvyks į komandiruotę, duktė gali būti palikta be suaugusiųjų priežiūros.
9.5. Nurodo, kad 2024 m. rugpjūčio 25 d. atsakovė nedirbo, jai buvo nedarbo diena, vartojo alkoholį, dėl to labai gailisi. Ieškovas provokavo ją, sukėlė konfliktinę situaciją. Ieškovas į bylą pateikė sumontuotą vaizdo medžiagą. Nenurodė, kad atsakovę užklupo netikėtai ieškovui su dukterimi grįžus iš atostogų. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-33444-24, kuriame atsakovė pripažinta nukentėjusiąja, o ieškovas įtariamuoju, šiuo metu nutrauktas.
9.6. Atsakovė jokio kito nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi, todėl, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, neturėtų kur gyventi. Atsakovė šeimos name naudojosi vienu atskiru kambariu ir sanitariniu mazgu. Atsakovės gaunamos pajamos nedidelės, negalėtų išsinuomoti kito būsto, patenkinti savo ir vaiko poreikių.
Atsiliepimas
10. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu apie 4 metus, dėl šios priežasties šalių santuoka faktiškai iširo. Atsakovė būdama neblaivi su dukterimi ieškovu ir kitais šeimos nariais elgiasi amoraliai, kelia pavojų sau ir kitiems šeimos nariams. Policiją kviečia tik tada, kai atsakovė kelia grėsmę dukteriai. Atsakovė naudoja psichologinį smurtą ieškovo atžvilgiu, nepagrįstai kviesdama Lietuvos policijos pareigūnus.
10.2. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (toliau – VTAPĮ) nenumato, jog 14-os metų vaiko negalima palikti vieno namuose po 22 val. Priešingai – vyresniems kaip 14 metų asmenims suteikia teisę prižiūrėti vaikus iki 6 metų, taip pat vaikus su negalia.
10.3. Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-33158-24 buvo nutrauktas dėl veikos mažareikšmiškumo, tačiau tai nereiškia, jog nusikalstama veika nebuvo padaryta, kad atsakovė nekelia grėsmės dukteriai. Dėl patirtos psichologinės traumos ir smurto dukteris lankosi pas psichologą, nenori bendrauti su motina. Paskirta laikinoji apsaugos priemonė yra atsakovės teises ribojanti, tačiau būtina ir proporcinga priemonė nepilnamečio vaiko interesui, vaiko teisei į tinkamas gyvenimo sąlygas, vaiko teisei būti apsaugotam nuo smurto užtikrinti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės įpareigojimas iki sprendimo priėmimo gyventi skyrium, uždraudžiant patekti į nepilnametės dukters gyvenamąją vietą – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Kartu su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į atskirąjį skundą šalys pateikė naujus įrodymus. Apeliantė pateikė Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus 2025 m. vasario 12 d. raštą Nr. IBPS-S-92157-25 dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, 2024 m. rugpjūčio-lapkričio atsakovės darbo grafiką, 2024 m. lapkričio 5 d. medicinos dokumentų išrašą apie atsakovės galėjimą dirbti, UAB „Vilniaus viešasis transportas“ 2024 m. rugsėjo 17 d. raštą Nr. 3-470 dėl atsakovės charakteristikos, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartį ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-33158-24 (dokumento nuorašo Nr. IBPS-V-2930499-24), Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį byloje Nr. SO-38-1143/2024, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. nutartį byloje Nr. SO-96-1197/2024, VVTAĮT 2024 m. rugsėjo 9 d. vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 3VSV-3528, Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro 2024 m. rugsėjo 18 d. pagalbos planą, VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro 2024 m. lapkričio 19 d. pažymą Nr. PA-11 dėl patvirtinimo apie psichologo konsultacijas, 2024 m. rugsėjo 25 d. medicininį pažymėjimą Nr. 4683 apie vaikų lankymąsi poliklinikoje su atsakove, atsakovės ir dukters susirašinėjimą SMS žinutėmis, nuotrauką su rūkymo priemonėmis, 2024 m. lapkričio 28 d. raštą Nr. SD-964(1.7) dėl informacijos pateikimo (e. b. t. 2, b. l. 26–84); ieškovas – VVTAĮT 2025 m. vasario 11 d. vaiko situacijos vertinimo sprendimą Nr. 3VSV-558, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus 2025 m. sausio 7 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį Nr. 01-1-33158-24 tyrimą dalyje (e. b. t. 2, b. l. 157–178).
14. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
15. Atsakovės pateikta VVTAĮT 2024 m. rugsėjo 9 d. vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 3VSV-3528 yra byloje, todėl jos priėmimo klausimas nespręstinas. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui šalių pateikti kiti rašytiniai įrodymai priimami.
Dėl atsakovės informavimo apie prašymo nagrinėjimą
16. Atsakovė nurodo, kad skundžiama nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimta tik pagal ieškovo pateiktus įrodymus, atsakovė laiku negavo teismo pranešimo dėl atsiliepimo pateikimo.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas procesinių teisės normų, reguliuojančių prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, nepažeidė.
18. Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui.
19. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas patikslintą ieškinį priėmė 2025 m. vasario 4 d.; nustatė atsakovei terminą pateikti poziciją dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki 2025 m. vasario 7 d.; prašymą paskyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2025 m. vasario 11 d. 9.30 val. Procesiniai dokumentai siųsti atsakovei adresu (duomenys neskelbtini), įteikti asmeniškai 2025 m. vasario 13 d. Taigi, pirmosios instancijos teismas atsakovei pranešė apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą, tačiau, negavęs atsakovės atsiliepimo, klausimą išsprendė vadovaudamasis CPK 147 straipsnio 1 dalimi.
20. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą dėl prašymų, susijusių su laikinosiomis apsaugos priemonėms, nagrinėjimo, pirmosios instancijos teismas prašymą galėjo (šiuo atveju taip ir padarė) išspręsti atsakovei nepranešęs (negavęs atsiliepimo), o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepranešus šalims nėra laikytinas procesinių teisės normų pažeidimu, dėl kurio turėtų būti naikinamos skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pažymėtina, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir teise būti išklausytai įgyvendino kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-698-186/2015, 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-178/2017). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo spręsti, kad yra pažeista atsakovės teisė būti išklausytai.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
21. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, įpareigojant vieną sutuoktinį gyventi skyrium (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
22. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, patenkinęs ieškovo prašymą ir įpareigojęs atsakovę iki sprendimo priėmimo gyventi skyrium, uždraudžiant patekti į nepilnametės dukters gyvenamąją vietą, minėtas teisės normas pritaikė tinkamai.
23. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, neturi reikšmės apeliantės argumentas, jog panaikinti smurto artimoje aplinkoje orderiai, nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Kardomosios priemonės smurto artimoje aplinkoje orderiu skiriamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, jeigu pagrįstai manoma, kad įtariamasis, gyvendamas kartu su nukentėjusiuoju, bandys neteisėtai paveikti nukentėjusįjį ar darys naujas nusikalstamas veikas. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinama tik grėsmė, ar iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems nepilnamečio vaiko interesams (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
24. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendė vadovaudamasis tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis apie atsakovę. Apie tai, kad atsakovės elgesys namuose ir šalių šeiminio gyvenimo problemų sprendimo būdas daro neigiamą įtaką jų nepilnamečiam vaikui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė iš ieškovo kreipimosi į policiją dėl konfliktų su sutuoktine, VVTAĮT vaiko situacijos vertinimo anketos. Minėta, kad 2024 m. gegužės 13 d. ir 2024 m. spalio 27 d. smurto artimoje aplinkoje orderiai panaikinti (byloje nėra duomenų apie 2024 m. birželio 27 d. ir 2024 m. rugpjūčio 25 d. orderių galiojimą), o ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-33158-24 nutrauktas, tačiau visais atvejais matyti, kad ieškovas į policiją kreipėsi dėl ginčų su atsakove bendro gyvenimo klausimais. Taip pat byloje pateikti VVTAĮT 2024 m. liepos 23 d., 2024 m. rugsėjo 9 d. vaiko situacijos vertinimo anketos, 2025 m. vasario 11 d. vaiko situacijos vertinimo sprendimas patvirtina, kad šalių dukters santykiai su motina (atsakove) blogi, jos nuolat pykstasi, motina ją įžeidinėja; nustatytas rizikos veiksnys motinos (apeliantės) atžvilgiu; priimtas sprendimas dėl būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį; nustatyti vaiko teisių pažeidimai – vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas, vaiko teisė gyventi ir sveikai vystytis, vaiko teisė būti apsaugotam nuo smurto. Pabrėžtina, kad rizikos veiksnys nustatytas tik vienam iš vaiko atstovų pagal įstatymą – vaiko motinai (apeliantei).
25. Apeliantės argumentas dėl gerų jos ir dukters santykių iki 2024 m. pavasario nėra aktualus sprendžiant dėl grėsmės šalių dukters interesams šiuo metu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad VVTAĮT vaiko situacijos vertinimo dokumentuose nurodyta dabartinė vaiko interesus pažeidžianti situacija, todėl pagrįstai sprendžiamas klausimas dėl vaiko teisių ir interesų apsaugos. Iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo metu šalių santykiai yra itin konfliktiški ir įtempti, su šia aplinkybe sutinka tiek apeliantė, tiek ieškovas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių konfliktų intensyvumas ir pobūdis kelia nepilnametei dukteriai (šiuo metu 14 metų paauglei) psichologinę įtampą, nesaugumo jausmą, o tai neabejotinai gali pakenkti vaiko vystymuisi, gerai psichologinei būsenai, turėti įtakos socialinei raidai, pažeisti vaiko teisę augti saugioje ir ramioje aplinkoje. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Apeliacine tvarka vertinama nutartis šių tikslų įgyvendinimą užtikrina.
26. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones neturėtų kur gyventi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks apeliantės nuosavybės teisių į būstą suvaržymas (kol vyksta šalių ginčas) pateisinamas anksčiau minėtais prioritetiniais vaiko teisių ir interesų apsaugos motyvais, taip pat konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis. Akivaizdu, kad šalims dėl nuolatinės įtampos ir kylančių naujų konfliktų kartu gyventi vienoje namų valdoje šiuo metu nėra galimybės, nes nebūtų pašalintos prielaidos kilti naujiems sutuoktinių konfliktams gyvenamojo namo bendro naudojimo erdvėse. Tokiu būdu kyla reali grėsmė nepilnamečio vaiko teisei gyventi ramioje, saugioje aplinkoje. Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį, kad atsiliepime į ieškovo patikslintą ieškinį apeliantė sutinka su ieškovo reikalavimu nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ieškovu ir kad šeimos būstas būtų priteistas ieškovui natūra ar parduotas. Iš to seka, kad naujos gyvenamosios vietos paieška apeliantei neišvengiamai teks. Šiais motyvais ir aplinkybe, kad šeimos būste gyvena pilnametis šalių sūnus, atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės teiginys, kad šalių duktė šeimos būste gali būti palikta be suaugusiųjų priežiūros.
27. Pastebėtina, kad pritaikyta laikinoji apsauga nepanaikina apeliantės teisės ir pareigos bendrauti su dukterimi. Įvertinus apeliantės nurodomą siekį išlaikyti gerus santykius su dukterimi, šalims tikslinga spręsti vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos su motina nustatymo klausimą.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
28. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą ir taikymą, yra pagrįsta nustatyta grėsme ieškovo ir šalių nepilnamečio vaiko saugumui ir emocinei būsenai, vykstant šalių santuokos nutraukimo procesui. Tuo vadovaujantis, apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina (CPK 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.