Kauno apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinines priemones S. G. šeimos nariui – dukrai I. G., jo gynėjai advokatei Ramunei G. B.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo, kurioje

S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, negalintis dalyvauti teismo posėdžiuose, negalintis duoti parodymų,

kaltinamas padaręs įstatymo draudžiamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d., kuriam prokurorė nutarimu prašo taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G., būdamas nepakaltinamumo būsenoje, 2016-02-24, apie 13.05 val., prie E. V. firmos parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, tyčia vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajai mažametei U. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., į galvos sritį, nuo ko U. L. nugriuvo ant šaligatvio trinkelių, patyrė kairio skruosto sumušimą, ir to pasėkoje jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Asmuo, kurio atžvilgiu prašoma taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones S. G. teisiamajame posėdyje nedalyvavo, kadangi ekspertizės aktu konstatuota, kad jis negali suprasti bylai reikšmingų aplinkybių, jam nerekomenduojama dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ar teismo posėdžiuose bei netikslinga jam duoti parodymų (b.l.78-80), todėl jis į teisiamąjį posėdį nekviestas.

Motyvuojamoji dalis

Įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybes įrodytos nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, ekspertų išvada bei kitais pateiktais rašytiniais įrodymais:

2016-02-24 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta prie E. V. firmos parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (b.l. 7-10);Kauno apskrities VPK PR 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulio T. P. ir vyr. patrulės A. Č. 2016-02-24 tarnybiniais pranešimais, kuriais nustatyta, kad 2016-02-24, apie 13.11 val., jiems kartu dirbant r.š. „426“, iš Kauno AVPK buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaune prie namo neblaivus vyriškis kabinėjasi prie vaikų, vieną mergaitę parvertė ant žemės. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko E. V., kuris nurodė neblaivų pilietį, kuris kabinėjosi prie iš mokyklos einančių vaikų, priėjęs prie vienos mergaitės, kaip vėliau paaiškėjo U. L., gim. (duomenys neskelbtini), trenkė jai į veido sritį, dėl ko mergaitė nukrito ant žemės. Mergaitė atsistojusi nubėgo į šalia esančią parduotuvę, paaiškino, kad po smūgio nukrito ant žemės, sąmonės praradusi nebuvo. Ji atsisakė, kad į įvykio vietą jos apžiūrėti atvyktų medikai. Mergaitę jie parvežė namo adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, perdavė mamai J. L. Mama taip pat atsisakė kviesti medikus. Mergaitės buvo paraudęs ir patinęs kairės pusės skruostas. Sulaikytas įtariamas asmuo buvo pristatytas į Centro PK, kur save pasivadino S. G. (b.l. 12,13);nukentėjusiosios U. L. parodymais, kuriais nustatyta, kad vasario 24 d. ji su draugais išėjo iš parduotuvėlės ir šnekučiavosi ratuke. Buvo keturiese. Buvo po pamokų, buvo R, E ir S. Išėję iš parduotuvės tarpusavyje šnekėjosi. Parduotuvė perėjus kelią nuo mokyklos, gali būti (duomenys neskelbtini). Šnekučiavosi, dėdė iš nugaros ėjo link jos. Ji nematė, draugai sakė, ir jis trenkė jai per galvą su ranka. Ji pajuto smūgį į galvą, skaudėjo, aptemo akyse ir ji nukrito ant žemės. Paskui greitai atsikėlė. Kai trenkė jai į galvą, dar jos draugei sudavė iš alkūnės. Ji krito ant kairės pusės, žandą nusibrozdino ir koją dešinę užsigavo. Galvą labiau skaudėjo. Dėdę matė, kai atsikėlė, kaip kitas dėdė laikė jį. Tas dėdė buvo su ilgu paltu, ar šviesiai, ar tamsiai rudu, atrodė senyvas. Draugai išsigando. Greitoji nebuvo atvažiavus, atvažiavo policija ir ją parvežė namo. Kitas dėdė tą dėdę laikė ir jį paskui policija išvežė. Jai dabar neskauda, tik dar bijo viena vaikščioti, po įvykio išsigando (b.l. 117); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2016-02-25 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad 2016-02-24, apie 13.30 val., U. L. galėjo būti sumuštas kairės pusės skruostas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį ir galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą ar paviršių (b.l. 25);liudytojos J. L. parodymais, kuriais nustatyta, kad apie įvykį sužinojo, kai dukrą parvežė policijos pareigūnai į namus, pasakė, kad ji buvo sumušta. Buvo prieš 13 val., ar po 13 val. kelios minutės, tai ten viskas vyko prieš pietus, nes jos išėjo po penkių pamokų, dar parduotuvėj, prie parduotuvės pastovėjo, tai apie 13 val. O, kai pareigūnai parvežė, buvo po 13 val. Dukra buvo apsiverkusi, žandas buvo paraudęs ir ji buvo pasimetusi, ji mažai šnekėjo. Pareigūnai paaiškino, kad prie parduotuvės vyras jai trenkė, tiesiog trenkė ir viskas. Po to sakė atsirado žmonių, iš parduotuvės išėjo, vienas vyras sulaikė tą vyrą, o moteris iškvietė pareigūnus. O dukra atsikėlė ir laukė pareigūnų. Paskui ją parvežė namo. Dukra išsigando, labai stiprių sužalojimų nebuvo, nubrozdintas veidas, prie akies skaudėjo, kelį ir alkūnę apsibrozdino. Pasekmių neliko, tik baimės jausmas liko. Bijo viena išeiti į lauką (b.l.117); liudytojos G. S. parodymais, kuriais nustatyta S. G. jai žinomas kaip parduotuvės klientas, ji dirba parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Ji ėjo kartu su vyru šaligatviu, buvo baigęsi pamokos. Stovėjo vaikų grupelė. S. G. tiesiog į minią vaikų įlėkė, ir su dešine ranka, dideliu mostu dėjo ir ta mergaitė nukrito. Gal kita ranka būtų kitai mergaitei dėjęs, bet vyras buvo už nugaros, vyras paguldė jį ant žemės, ji iškvietė policiją. S. G. prie antros laiptinės buvo, o vaikai prie pirmos, jis bėgte bėgo prie tos pirmos laiptinės. Nebuvo tyčia nukreipta, ta mergaitė pasitaikė tiesiog. Ji pasikėlė mergaitę, ji nualpus nebuvo, buvo sąmoninga, nusivedė ją į parduotuvę, nes buvo žiema, paskui nuvežė pareigūnai ją pas mamą. Mergaitei buvo viena pusė veido, gal kairė nubrozdinta ir ji skundėsi, kad skauda kojytę, o kadangi su rūbais, nematė. Rodė apie kojos kelį. Tą dieną ji mano, kad S. G. buvo neblaivus. Paskui, kol laukė policijos, jis nieko nesuvokė (b.l.119); Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Rokiškio teismo psichiatrijos skyriaus 2016-07-12 – 08-03 teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad S. G. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu jis serga paranoidine šizofrenija, negali suprasti bylai reikšmingų aplinkybių, jam nerekomenduojama dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ar teismo posėdžiuose bei netikslinga jam duoti parodymų. Tikslinga jam taikyti priverčiamąsias medicininio poveikio priemones - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis (b.l. 78-80);ekspertės R. D. parodymais, kuriais nustatyta, kad ji atlikinėjo S. G. ekspertizę. Iš turėtos dokumentacijos ir iš tiriamojo tyrimo matoma, kad psichiatrijos skyriuje jis gydomas nuo 1996 m. Jo psichikos sutrikimas reiškėsi persekiojimo, klausos haliucinacijomis, santykio kliedesiais. Pakartotinai gydytas psichiatrijos ligoninėse. Paūmėjimų metu vyravo klausos haliucinacijos, pseudohaliucinacijos, persekiojimo kliedesiai, yra elgęsis agresyviai, nebepasiekiamos pilnavertės remisijos. Jis nėra toks, kaip prieš susirgimą. Ambulatorinėje kortelėje atžymėta, kad lankymasis pas psichiatrą nereguliarus, nustatytas 20 procentų darbingumo lygis dėl psichikos sutrikimo. Jam reikalingas priežiūros poreikis, asmuo reikalingas pagalbos ir progresuoja šitos paranoidinės šizofrenijos asmenybės defektas. S. G. po įvykdytos nusikalstamos veikos 2015 m. buvo pripažintas nepakaltinamu. Jam skirtas priverstinis ambulatorinis gydymas. Jis sąlygų nesilaikė, ne tik nesilankė ambulatoriškai gydymo įstaigoje, bet ir neįsileido į namus gydymo įstaigos darbuotojų. Nebuvo tiriamasis prieinamas pagalbai ambulatorijai, dėl to taikomas priverstinis gydymas (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje nuo 2016-04-12. Su juo kontaktas išlieka apsunkintas dėl išreikštos mastymo patologijos, taip pat reiškiasi emocijų sutrikimai, kliedėjimo idėjos. Jis nesuvokia priverstinio gydymo esmės, yra visiškai nekritiškas savo būklei ir įvykdytai veikai. Tyrimo metu išaiškėjo, kad tiriamasis nesuvokia ekspertizės tikslo, neigia įvykdęs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, nėra kritiškas savo būklei. S. G. turi lėtinį psichikos sutrikimą - paranoidinę šizofreniją, dėl kurios negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Nusikalstamos veikos padarymo metu jis jau sirgo ir negalėjo suprasi savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Liga progresuoja savo ruožtu. Gydant dabar priverstinai stacionare, nepasakytų, kad būklė blogėja, kliedesiai blanksta, bet pokalbyje didelio aiškumo nėra. Reikia taikyti stacionarinį gydymą, ne ambulatorinį, nesant kritikos, matymo gydymo būtinybės, bendro stebėjimo sąlygomis (b.l.117-118); S. G. atstovės, artimos giminaitės I. G. parodymais, kuriais nustatyta, kad ji yra S. G. dukra. Po bylos, kur susiję su ja ir močiute, buvo nutarta, kad jis gydysis (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko policija susisiekė, kada galima pervežti. Tuo momentu, kai buvo tas perdavimas, jai pareigūnai minėjo, kad yra kažkokia sužalota mergaitė, tiek ir žino. Su tėčiu bendrauja, jis į ją reaguoja normaliai, kaip į dukrą. Ji pasakė tėčiui, kad yra mergaitė, kurią jis sužalojo, tai jis nesuprato apie ką ji kalba. Po jos sužalojimo tėtis nevartojo vaistų dėl ligos. Jis gyveno (duomenys neskelbtini) kartu su močiute, vaistų jis nevartojo. Jis galvojo, kad jam tų vaistų nereikia, jie jam kenkia, jie slopina, jis blogai jaučiasi, nejaučia gyvenimo džiaugsmo. Jos nuomone, tėčiui (duomenys neskelbtini) padeda, galima bent jau susikalbėti. Kai nevartojo vaistų, buvo sudėtinga bendrauti. Jau ilgai, gal 15 metų jis serga, ta liga progresuoja. Kol ligoninėje, jam geriau, o kai išeina, blogiau. Ji sutinka, kad tėčiui būtų taikomas toks gydymas, mano, kad taip yra geriau. Prieš visus nusikaltimus jis sąžiningai gydėsi, vaikščiojo į (duomenys neskelbtini) polikliniką ir tuos vaistus vartojo, bet paskui nežino kaip, kuriuo momentu nusprendė, kad nereikia tų vaistų, jie jo neįtikino. Kai vaistų gaudavo, jis apsiramindavo, tų kliedesių mažiau, jam pašviesėdavo, bet, kad pasveikt, nepasveiks, ta liga iki galo. Kaip su ta mergaite nežino, gal išgėręs buvo, gal ant kelio stovėjo, jis paėmė ir pastūmė, ji nemano, kad nepiktybiškai ką tai mergaitei būtų norėjęs padaryti (b.l.118);pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr.9366, kuriuo nustatyta, kad 2016-02-24 14.05.02 val. S. G. nustatytas 3,00 promilių apsvaigimas nuo alkoholio (b.l.46);Kauno apylinkės teismo 2016-03-01 nutartimi pakeista S. G. Kauno apylinkės teismo 2015-09-25 nutartimi paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis VšĮ Kauno (duomenys neskelbtini) poliklinikos psichikos sveikatos centre į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje (b.l.41-43).

Byloje ištirtų įrodymų visuma – nukentėjusiosios U. L., liudytojų J. L., G. S., ekspertės R. D., S. G. dukros I. G. parodymais, apžiūros protokolu, ekspertizės akto išvada bei ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad S. G., būdamas nepakaltinamumo būsenoje, 2016-02-24, apie 13.05 val., prie E. V. firmos parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, tyčia vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajai mažametei U. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., į galvos sritį, nuo ko U. L. nugriuvo ant šaligatvio trinkelių, patyrė kairio skruosto sumušimą, ir to pasėkoje jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiu būdu, S. G. padarytos įstatymo uždraustos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnio 2 dalį, asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti šio kodekso 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą, darytina išvada, kad S. G. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. padarė būdamas nepakaltinamas, todėl jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė.

Kadangi neginčytinai įrodyta, kad S. G. nustatyti tiek medicininis, tiek juridinis nepakaltinamumo kriterijai, pripažintina, kad baudžiamojo kodekso uždraustos veikos padarymo metu jis buvo nepakaltinamas.

Atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) padarytas išvadas ir ekspertės R. D. paaiškinimus teisme, teismas daro išvadą, kad S. G. skirtina priverčiamojo medicininio pobūdžio priemonės - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje (BK 98 str. 1 d. 2 p.).

Kadangi S. G. nusikalstamą įstatymo draudžiamą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, dėl psichinės ligos jis nesuprato ir nesupranta savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti, tokiu būdu jo veiksmuose nėra kaltės. Sirgdamas psichine liga, jis nepadarė neteisėtų veiksmų, kadangi jų esmės nesuprato, tarp jo veiksmų ir pasekmių nėra priežastinio ryšio, tokiu būdu, nėra ir nusikaltimo sudėties dėl visų trijų nusikalstamų veikų.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktiniai įrodymai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su nukentėjusiosios U. L. apklausos vaizdo įrašu (b.l.23) paliktinas byloje.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Kardomoji priemonė nepaskirta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 109 str., 115 str., 318 str. 1 d., 392 str., 400 str. - 405 str., 440 str. bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 str., teismas

nutaria:

pripažinti, kad S. G. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d., padarė būdamas nepakaltinamas.

Nustatyti, kad dėl psichikos sutrikimo, atsiradusio prieš baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymą, S. G. negalėjo suprasti savo veiksmų, negali jų suprasti bei valdyti ir šiuo metu, yra nepakaltinamas.

S. G. nusikalstamą veiką padariusiam nepakaltinamumo būsenoje, skirti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje (BK 98 str. 1 d. 2 p.).

Daiktinius įrodymus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su nukentėjusiosios U. L. apklausos vaizdo įrašu palikti byloje.

Nutartį apeliacine ir kasacine tvarka apskųsti turi teisę asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis ir prokuroras.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.