- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-14
- Bylos Nr.
- 2S-294-590/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33132-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Pareiškėjas
- M. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus apygardos prokuratūra
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo pradėti ikiteisminį tyrimą, suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratūra.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėjas prašė panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2018-09-17 nutarimą Nr. VI-81 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, kurio buvo paliktas galioti Vilniaus apygardos prokuratūros 2018-08-06 nutarimas Nr. 2.VI-65 bei įpareigoti prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą. Nurodė, kad pareiškėjas prašė ištirti ar nebuvo galimai pažeistas viešasis interesas. Prašė ištirti ir nustatyti, ar nebuvo korupcijos, o tokioms aplinkybėms paaiškėjus – perduoti tyrimą Specialiųjų tyrimų tarnybai ar kitoms institucijoms. Prašė išsiaiškinti, ar UAB „VAATC“ direktorius T. V. pasirašydamas sutartį su UAB „Energesman“ neįvykdė nusikaltimo. Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Rolandas Kruopis 2018-08-08 nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones nesant tam pagrindo. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2018-09-17 nutarimu Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2018-08-08 paliko galioti.
2. Vilniaus apygardos prokuratūra nurodė, jog byla dalyje dėl įpareigojimo pradėti ikiteisminį tyrimą negali būti nagrinėjama civilinio proceso tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinę bylą dalyje dėl įpareigojimo pradėti ikiteisminį tyrimą nutraukė, kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė.
3.1. Apylinkės teismas nustatė, kad pareiškėjo skundžiamas Vilniaus apygardos prokuratūros 2018-09-17 nutarimas buvo priimtas Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, kuris, kaip aukštesnysis prokuroras, išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2018-08-06 nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Nustatė, jog pareiškėjas prašė ištirti ar UAB „VAATS“ ir UAB „Energesman“ 2017-12-29 pasirašyta taikos sutartimi nebuvo pažeistas viešasis interesas, nes taikos sutartimi šalys sulygo dėl mažesnio atliekų pašalinimo sąvartyne mokesčio, nei numatyta Savivaldybės tarybos sprendimu nustatytas vartų mokestis, taip pat dėl kitų taikos sutarties sąlygų. Apylinkės teismas sprendė, kad prokuroras surinko pakankamus faktinius duomenis, t. y. išklausė pareiškėjo, UAB „VAATC“ direktoriaus T. V. paaiškinimų, išreikalavo tyrimui būtinus duomenis iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „VAATC“, pareikalavo paskirti atliekų tvarkymo administravimo srities specialistą, jį apklausė, gavo medžiagą iš Specialiųjų tyrimų tarnybos, jų pagrindu atliko faktinių aplinkybių tyrimą ir priėmė sprendimą. Aukštesnysis prokuroras, palikdamas galioti sprendimą dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones, išsamiai analizavo, vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne pareiga, o prokuroro teisė, ir vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui. Sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog aukštesnysis prokuroras tinkamai neanalizavo pareiškėjo skunde nurodytų faktų ir aplinkybių ir, kad tyrimas dėl pareiškėjo skundo būtų atliktas neišsamiai. Pareiškėjas nepateikė argumentų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad prokurorų veiksmai atsisakant ginti viešąjį interesą pažeidė proceso teisės normas.
4. Apylinkės teismas nurodė, jog reikalavimas įpareigoti prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą patenka į baudžiamojo proceso teisės reguliavimo sritį, todėl civilinio proceso tvarka nenagrinėtinas. Pareiškėjo prašymas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo išspręstas Specialiųjų tyrimų tarnybos Administravimo valdybos 2018-05-28 nutarimu, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje. Nesutikdamas su tokiu sprendimu pareiškėjas jį galėjo skųsti baudžiamojo proceso nustatyta tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Pareiškėjas M. M. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2018-09-17 ir įpareigoti prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą. Atskirasis skundas grįstas žemiau nurodomais argumentais bei motyvais.
5.1. Nutartyje neaptarti visi skundo motyvai. Prokuroras nesiaiškino, ar nebuvo pažeistas teisės viršenybės principas. Prokuroras laikė, kad aukščiausios galios dokumentai yra sutartis tarp UAB „VAATC“ ir UAB „Energesman“, UAB „VAATC“ įstatai, bet ne savivaldos įstatymas ir savivaldybių priimti teisės aktai. Neaišku, kuo remiantis ir kokiais atvejais galima nesilaikyti savivaldos priimtų teisės aktų. Prokuroras į Specialiųjų tyrimų tarnybą kreipėsi dar neatlikęs visų tyrimo veiksmų, todėl Specialiųjų tyrimų tarnyba nagrinėjo esamą medžiagą ir pateikė išvadas kokias galėjo su esama medžiaga. Nebuvo aišku, ką reikia skųsti.
5.2. Prokuroras neatliko visų veiksmų, nes prokurorui tyrimo metu perduota Nepriklausomo auditoriaus išvada, kuri nenagrinėta, nėra išvados apie sutarties pagrįstumą. Specialiųjų tyrimų tarnyba nutartis apsiribojo, kad audito medžiagos tyrimas patenka į prokuroro tyrimo dalį ir jos nenagrinėjo, tuo tarpu prokuroras apsiribojo Specialiųjų tyrimų tarnybos nutartimi.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratūra atsiliepime prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytais motyvais bei argumentais.
6.1. Negalima sutikti su apelianto argumentu, kad prokuroras pažeidė teisės viršenybės principą. Pareiškėjo pareiškimą nagrinėjusio prokuroro ir pareiškėjo skundą dėl prokuroro nutarimo nagrinėjusio aukštesniojo prokuroro nutarimų motyvai pagrįsti teisiniu reguliavimu. Aukštesnysis prokuroras, palikdamas galioti sprendimą dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones, išsamiai analizavo, vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Pareiškėjo pirminiame pareiškime ir skunde dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nurodytos aplinkybės buvo išsamiai ištirtos ir teisiškai įvertintos, papildomų duomenų rinkimas akivaizdžiai nekeistų teisinės situacijos vertinimo rezultatų.
6.2. Civilinė byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, tačiau CPK 442 straipsnyje nenurodyta, kad civilinę bylą ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjančiam teismui būtų priskirta kompetencija nagrinėti klausimus dėl įpareigojimo prokuratūrai pradėti ikiteisminį tyrimą ar spręsti bet kokius kitus klausimus, kurie patenka į baudžiamojo proceso teisės reguliavimo sritį. Klausimas dėl ikiteisminio tyrimo yra išspręstas 2018-05-28 Specialiųjų tyrimų tarnybos Administravimo valdybos nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje. Aptartas nutarimas galiojantis, pareiškėjas jo neskundė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
13. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2018-09-17 nutarimo Nr. VI-81 panaikinimo bei nutraukta civilinės bylos dalis dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą.
14. Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka gina viešąjį interesą. Vienas iš pagrindų pradėti tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso yra asmens pareiškimas (prašymas, skundas) dėl galimai pažeisto viešojo intereso (Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Iš teismui pateiktos Vilniaus apygardos prokuratūros bylos Nr. 8.15-66-2018 medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas 2018-05-11 kreipėsi į prokuratūrą su skundu, kuriame prašė ištirti, ar nebuvo pažeistas viešasis interesas dėl UAB „VAATC“ veiksmų (bylos Nr. 8.15-66-2018 t. 1, b. l. 1). Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.
15. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2018-08-08 nutarimu atsisakė ginti viešąjį interesą, nesant tam pagrindo (bylos Nr. 8.15-66-2018 t. 2, b. l. 228–234). Pareiškėjas nesutiko su 2018-08-06 išnagrinėjimo rezultatu ir aptratą nutarimą apskundė aukštesniajam prokurorui, kuris, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2018-09-17 nutarimu Vilniaus apygardos prokuratūros 2018-08-06 nutarimą pripažino pagrįstu ir paliko galioti (bylos Nr. 8.15-66-2018 t. 2, b. l. 2351-3–245). Pareiškėjas nesutiko ir su Vilniaus apygardos prokuratūros aukštesniojo prokuroro 2018-09-17 nutarimu, kurį, vadovaudamasis Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. 2018-10-22 apskundė bendrosios kompetencijos apylinkės teismui (b. l. 1, 5–25). Pareiškėjo skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros aukštesniojo prokuroro 2018-09-17 nutarimo buvo priimtas nagrinėjimui 2018-11-02 ir skundžiama 2018-12-12 nutartimi atmestas (b. l. 26, 37–39). Pastebėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė specialių taisyklių, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl prokuratūros (prokuroro) nutarimo atsisakyti ginti viešąjį interesą civilinių teisių gynimo srityje teisėtumo ir pagrįstumo. Visgi, kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą, t. y. patikrina tik tai, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų (ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo); teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti dėl viešojo intereso gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016, nutarties 19 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Aptartas teisinis reguliavimas apeliacinės instancijos teismui leidžia apsiriboti tik skundžiamo prokuratūros nutarimo revizija procedūriniu aspektu ir nenagrinėti tų pareiškėjo skundo argumentų, kuriais pareiškėjas nesutinka su prokuratūros sprendime atsisakyti ginti viešąjį interesą nurodyta išvada, jog viešasis interesas pažeistas nebuvo.
16. Prokuroras, spręsdamas dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo, tiria ar nebuvo pažeisti konkretūs materialiosios teisės aktai, kurie reguliuoja pareiškėjo nurodytą faktinę situaciją (tarp konkrečių asmenų ir / ar institucijų susiklosčiusius individualius teisinius santykius). Tokio prokuroro tyrimo eigos procedūros numatytos Prokuratūros įstatyme, Generalinio prokuroro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl viešojo intereso gynimo (toliau – Rekomendacijos) bei kituose prokuratūros veiklą reguliuojančiose teisės aktuose. Pareiškėjas, nesutinkantis su aukštesniojo prokuroro nutarimu, kuriuo paliktas galioti prokuroro nutarimas atsisakyti ginti viešąjį interesą, turi konkrečiai nurodyti bei pagrįsti, kokių tyrimo eigos procedūrų prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjo skundą, nesilaikė, arba kokios konkrečiai tyrimo procedūros (teisės normos) buvo pažeistos. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas skundžia aukštesnio prokuroro nuarimą dėl to, kad: prokuratūra nesiaiškino, ar nebuvo pažeistas teisės viršenybės principas; prokuratūrai buvo perduota UAB „Auditorių pajėgos“ 2018-04-11 išvada, kuri nenagrinėta ir nevertinta. Pasisakant dėl pirmojo pareiškėjo argumento iš Vilniaus apygardos prokuratūros bylos Nr. 8.15-66-2018 matyti, kad prokuratūra, gavusi pareiškėjo skundą, 2018-05-17 šaukimu kvietė atvykti pareiškėją duoti papildomus paaiškinimus (bylos Nr. 8.15-66-2018 t. 1, b. l. 37). Pareiškėjas prokuratūrai paaiškinimus žodžiu davė 2018-05-24 (bylos Nr. 8.15-66-2018 t. 1, b. l. 38). Paaiškinimus tyrime davė ir UAB „VAATC“ direktorius T. V. (bylos Nr. 8.15-66-2018 t. 1, b. l. 85–86). Tiriant pareiškėjo nurodytus galimai UAB „VAATC“ atliktus priešingus teisei veiksmus prokuratūra kreipėsi tarnybinės pagalbos bei informacijos pateikimo į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, UAB „VAATC“, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją tam, kad būtų paskirtas atliekų tvarkymo administravimo srities specialistas (bylos Nr. 8.15-66-2018 t. 1, b. l. 39, 51; t. 2, b. l. 219). Prokuratūroje 2018-07-09 specialistas V. J. davė paaiškinimus dėl tyrimui reikšmingų aplinkybių (bylos Nr. 8.15-66-2018 t. 2, b. l. 222–223). Iš aptartų aplinkybių matyti, jog prokuratūra rinko tyrimui reikšmingus duomenis bei medžiagą, aiškinosi faktines aplinkybes, reikšmingas pareiškėjo skundo nagrinėjimui. Analizuojant tiek prokuratūros 2018-08-06 nutarimo, tiek aukštesniojo prokuroro 2018-09-17 nutarimų turinį matyti, kad prokuratūra analizavo pareiškėjo nurodyta teisinį reguliavimą, tyrė galimus pareiškėjo nurodyto teisinio reguliavimo pažeidimus. Faktinė situacijos analizė motyvuota teisės normų bei teismų praktikos analize, atliktas konkrečių asmenų bei institucijų atliktų veiksmų teisinis vertinimas bei padarytos atitinkamos išvados. Nenustatyta, jog prokuratūra neišsamiai ar nepakankamai atliko faktinės situacijos tyrimą bei būtų neatsakiusi į tyrimui reikšmingus klausimus. Visos prokuratūros išvados pagrįstos atitinkamų teisės normų analize. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su prokuratūros atlikto tyrimo vertinimu nereiškia, kad pareiškėjo skundas nebuvo tinkamai išnagrinėtas, ar prokuratūra, motyvuodama nutarimus, atliko kokius nors procedūrinius pažeidimus. Pastebėtina ir tai, jog tiek pareiškėjo skundas prokuratūrai, tiek skundai teismui yra abstraktaus pobūdžio, jose nekonkretizuotai nurodoma, kad galimai buvo pažeistas teisės viršenybės principas suteikiant prioritetą ne savivaldos teisės aktams, o įmonių vidiniams dokumentams. Skunduose konkrečiai nenurodyta nei kokie savivaldos teisės aktai buvo pažeisti, nei kokiems konkrečiai įmonių vidiniams dokumentams buvo suteiktas nepagrįstas pranašumas. Teismui pateiktuose skunduose nenurodyta, kokių tyrimui reikšmingų procedūrų buvo nesilaikyta, neįrodinėjama, kad prokurorai pažeidė konkrečias Prokuratūros įstatyme ir Rekomendacijose nustatytas taisykles. Tokia aplinkybė taip pat vertinama pareiškėjo nenaudai. Pasisakant dėl antrojo pareiškėjo skundo argumento, jog prokuratūra neanalizavo UAB „Auditorių pajėgos“ 2018-04-11 išvados pažymėtina, kad pareiškėjas Nepriklausomo auditoriaus išvadą prokuratūrai pateikė 2018-05-24 (bylos Nr. 8.15-66-2018 t. 1, b. l. 38). Tai, kad Nepriklauso auditoriaus išvada buvo pateikta tyrimo metu nurodyta ir skundžiamuose prokuratūros nutarimuose (bylos Nr. 8.15-66-2018 t. 2, b. l. 230, 238). Vien ta aplinkybė, jog Nepriklausomo auditoriaus išvada prokuratūros nutarimuose plačiau neaptarta nereiškia, kad tyrimas buvo atliktas netinkamai. Nustatyta, kad prokuratūros atliekamo pareiškėjo skundo tyrimo metu į žodinę apklausą buvo iškviestas atliekų tvarkymo administravimo specialistas, kuris davė paaiškinimus tyrimui reikšmingais specialių žinių reikalaujančiais klausimais. Pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių analizė buvo įgyvendinta prokuratūrai apsiklausus specialistą. Kitų aplinkybių ir argumentų, kurių pagrindu galima būtų pripažinti prokurorų nutarimus neteisėtas pareiškėjas nepateikė, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
17. Pareiškėjas taip pat nesutinka ir su skundžiamos nutarties motyvais, kuriuose nurodyta, jog neskųsdamas Specialiųjų tyrimų tarnybos 2018-05-28 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą sutiko su ikiteisminio tyrimo nepradėjimu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo motyvams, jog nesutikimas su ikiteisminio tyrimo nepradėjimu nepatenka į civilinių teisinių santykių reguliuojamą sfera ir tokie ikiteisminio tyrimo institucijų nutarimai skundžiami Baudžiamojo proceso kodekse numatyta tvarka. Šioje civilinėje byloje neturi teisinės reikšmės pareiškėjo sutikimas ar nesutikimas su Specialiųjų tyrimų tarnybos 2018-05-28 nutarimu nepardėti ikiteisminio tyrimo. Iš bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus apygardos prokuratūros bylos Nr. 8.15-66-2018 medžiagoje buvo pateiktas Specialiųjų tyrimų tarnybos 2018-05-28 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (bylos Nr. 8.15-66-2018 t. 1, b. l. 94–105). Iš skundžiamų prokuratūros nutarimų turinio matyti, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos 2018-05-28 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nebuvo vertinamas formaliai, kadangi buvo analizuoti aptariamame nutarime nustatytos faktinės aplinkybės bei išvados, jų reikšmė prokurorų atliekamam tyrimui dėl galimo viešojo intereso pažeidimo. Aptarto Specialiųjų tyrimų tarnybos nutarimo išvados tik dar labiau sustiprino prokuratūros poziciją atsisakyti ginti viešąjį interesą, kadangi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba nenustatė nusikalstamos Vilniaus mero pavaduotojo bei valdybos narių, taip pat UAB „VAATC“ veikos.
18. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog apylinkės teismo nutartis yra nemotyvuota. Su tokiais apelianto teiginiais nesutiktina. Analizuojant apskųstos apylinkės teismo nutartį matyti, kad pirmosios instancijos teismo nutartis argumentuota, nurodytos ginčui taikytinos teisės normos, aptartos faktinės aplinkybės, atliktas jų teisinis vertinimas bei prieita prie išvadų, kurias patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas. Vien ta aplinkybė, jog apylinkės teismas neaptarė kiekvieno apelianto argumento smulkiau nereiškia, kad skundžiama nutartis be motyvų. Skundžiamoje nutartyje atsakyta į visus teisiškai reikšmingus pareiškėjo skundo argumentus. Pastebėtina ir tai, jog teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimus ar nutartis nereiškia, jog teismas privalo analizuoti ir pasisakyti absoliučiai dėl kiekvieno argumento; privalu aptarti ir įvertinti kiekvieną pagrįstą ir su nagrinėjama byla susijusį argumentą, tačiau nėra pareigos detaliai analizuoti ir vertinti argumentų, kurie nesusiję su nagrinėjama byla ar neturi teisinės reikšmės ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2012).
19. Išnagrinėjus atskirąjį skundą konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai taikė teisės normas, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartį nepakeistą.