Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2026-03-26 · Administracinė byla Nr. I3-1682-394/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-03-26
Bylos Nr.
I3-1682-394/2026
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00473-2025-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jarūnė Sedalienė, Žanas Kubeckas, Rasa Milvydaitė
Pareiškėjas
V. J.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
  • 17.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I3-1682-394/2026Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00473-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 17.6.; 55.1.1. (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 26 d.Šiauliai

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žano Kubecko ir Rasos Milvydaitės,

sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,dalyvaujant pareiškėjui V. J.,nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. prašymą dėl privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus įvykdymo termino pratęsimo, suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. J. (toliau – pareiškėjas) pateikė teismui prašymą (26 b. l.) pratęsti 2024 m. gegužės 17 d. privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-376 įvykdymo terminą iki 2026 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjas pateiktame prašyme nurodė, kad tvora šiuo metu yra valstybinėje žemėje, šios žemės dar negalima įsigyti, nes teritorijoje vyksta bendro naudojimo žemės formavimo procesas, aukcionas numatomas tik po 2025 metų, jis planuoja jame dalyvauti ir žemę įsigyti. Tvora tvarkinga, žemės naudojimui netrukdo, jeigu ją dabar tektų nugriauti, vėliau tektų statyti iš naujo, o tai sudarytų papildomų išlaidų. Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad po privalomojo nurodymo surašymo kreipėsi į Pasvalio rajono savivaldybę su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą ir dėl žemės sklypo pardavimo, projektas yra parengtas, dabar liko atlikti kadastrinius matavimus, pastoviai domėjosi projekto rengimo eiga, tačiau viskas priklauso nuo savivaldybės darbuotojų, jis negali nieko paskubinti.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atstovas į posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, pateikė teismui atsiliepimą (38-43 b. l.), kuriuo prašo dėl pareiškėjo prašymo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus, privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti tik objektyviai reikalingam laikotarpiui, užtikrinant teisėtą bei pagrįstą inspekcijos lūkestį bei pažeidimų šalinimo procedūros efektyvumą. Atsiliepime nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis, pareiškėjas asmeninės nuosavybės teise valdo 0,1204 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantį adresu (duomenys neskelbiami). Inspekcijos žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai 2024-05-09 atliko žemės sklypo žemės naudojimo planinį patikrinimą ir 2024-05-13 surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. ŽPA2-268, kuriame konstatuota, jog naudojant žemės sklypą yra nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai. Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punktu, pareiškėjui 2024-05-17 surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-376. Inspekcija 2024-10-24 gavo pareiškėjo prašymą, kuriuo pareiškėjas prašė pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcijos 2024-10-24 sprendimu Nr. RE-476 Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2025-05-13. Pareiškėjas teismo prašo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2026-12-31. Pareiškėjas pripažįsta pažeidimą, teigdamas, kad tvora šiuo metu stovi valstybinėje žemėje ir prašo pratęsti terminą, nes šios žemės dar negalima įsigyti, kadangi teritorijoje vyksta bendro naudojimo žemės formavimo procesas, aukcionas numatomas tik po 2025 metų, pareiškėjas planuoja jame dalyvauti ir žemę įsigyti. Inspekcijos vertinimu, pareiškėjo patikslintame prašyme nurodyti argumentai ir byloje esantys duomenys patvirtina pareiškėjo aktyvius veiksmus, kuriais siekiama pašalinti nustatytus žemės naudojimo pažeidimus, t. y. pareiškėjas kreipėsi į Pasvalio rajono savivaldybę, pateikė ištrauką iš dokumento apie projekto eigą ŽPDRIS sistemoje bei Pasvalio rajono savivaldybės administracijos 2025-05-05 raštą „Dėl informacijos suteikimo“, kuriame nurodyta, kad rengiamas bendrojo naudojimo teritorijos paskirties žemės sklypo prie Lėvens upės Pasvalyje formavimo projektas, kurį patvirtinus atsiras galimybė prijungti pareiškėjo norimą sklypą kaip įsiterpusį valstybinės žemės sklypą. Taigi Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas, teismui pripažinus, kad pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis priežastimis termino pratęsimui, galėtų būti pratęsiamas. Inspekcija yra suinteresuota, kad žemės naudojimo pažeidimai būtų pašalinti kuo skubiau, tai yra pagrįstas ir teisėtas Inspekcijos lūkestis, todėl pratęsiamas terminas privalomajam nurodymui įvykdyti turi būti protingas, realus bei pagrįstas, skatinantis žemės naudojimo tvarkos pažeidimų šalinimą. Inspekcijos vertinimu, prašomas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytus žemės naudojimo tvarkos pažeidimų šalinimo terminus, ir tik teismui pripažinus, kad prašyme nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis priežastimis termino pratęsimui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas pareiškėjo prašymas pratęsti 2024 m. gegužės 17 d. Privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-376 įvykdymo terminą.

Žemės valdymo ir naudojimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 20 dalį, žemės sklypas – tai žemės plotas, turintis nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Žemės įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintos žemės savininkų ir naudotojų pareigos, viena iš kurių - savo naudojamuose žemės sklypuose vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų (7 punktas). Žemės įstatymo 32 straipsnio 4 dalis, 36 straipsnis numato, jog žemės naudojimo valstybinę priežiūrą Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija).

Žemės naudojimo valstybinė priežiūra – Inspekcijos organizuojama ir vykdoma žemės savininkų ar naudotojų veiklos priežiūra, kuria siekiama užtikrinti tinkamą žemės naudojimą ir teisinę apsaugą, taip pat identifikuoti teisės aktų pažeidimus ir pagal kompetenciją taikyti pažeidėjams įstatymų nustatytas sankcijas (Žemės įstatymo 2 straipsnio 16 dalis).

Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas, redakcija, galiojanti nuo 2024-01-01) 22 straipsnio 2 dalis numato, kad žemės naudojimo valstybinė priežiūra apima planinius ir neplaninius žemės naudojimo patikrinimus, kurių metu tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys laikosi žemės naudojimo reikalavimų pagal šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus; asmenų prašymų, skundų, susijusių su žemės naudojimo valstybine priežiūra, nagrinėjimą; privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą bei kitas funkcijas.

Privalomasis nurodymas – atskiru Inspekcijos vadovo nustatytos formos administraciniu sprendimu teikiamas arba šiame įstatyme nustatytais atvejais kitame administraciniame sprendime įrašytas Inspekcijos pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nuo privalomojo nurodymo surašymo dienos skaičiuojamą jame nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą, statybą ar žemės naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus (Priežiūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad žemės naudojimo planinio ir neplaninio patikrinimų metu nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, Inspekcija neteisėtus veiksmus atlikusiam asmeniui, o kai toks nenustatytas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, savininkui, valdytojui ar naudotojui per 5 darbo dienas nuo žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nustatymo dienos pateikia privalomąjį nurodymą per jame nurodytą ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti. Jeigu dėl nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas tik vieną kartą, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam terminui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2024 m. gegužės 9 d. atliko žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami), kuris nuosavybės teise priklauso pareiškėjui V. J., planinį patikrinimą ir 2024 m. gegužės 13 d. surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. ŽPA2-268 (44-54 b. l.). Patikrinimo akte užfiksuota, kad žemės sklypas naudojamas pažeidžiant 1997-12-22 nustatytas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypo ribas, už pietinės ir rytinės žemės sklypo ribos metaline tvora, kuri turi pamatą, aptvertas 477,10 kv. m valstybinės žemės plotas, taip apribojant galimybę naudotis valstybine žeme; privačios nuosavybės teise valdomas žemės sklypas naudojamas kaip vientisas masyvas su aptverta valstybine žeme.

2024 m. gegužės 17 d. pareiškėjui surašytas Privalomasis nurodymas pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-376, kuriuo pareiškėjas įpareigotas atlaisvinti valstybinę žemę, pašalinant joje pastatytą tvorą. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas nurodytas 2024 m. lapkričio 13 d. (55-57 b. l.).

2024 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. RE-476 Inspekcija, tenkindama pareiškėjo prašymą ir atsižvelgdama į prašyme nurodytas aplinkybes, privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2025 m. gegužės 13 d. (10-11 b. l.). 2025 m. gegužės 8 d. pareiškėjas kreipėsi į Regionų administracinį teismą su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo vykdymo terminą iki 2026 m. gruodžio 31 d.

Iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 pakeitimo įstatymo priėmimo, kuris įsigaliojo nuo 2024 m. sausio 1 d., Priežiūros įstatymas nereglamentavo žemės naudojimo valstybinės priežiūros proceso, tuo pačiu ir privalomųjų nurodymų dėl žemės naudojimo pažeidimų pašalinimo terminų nustatymo, jų trukmės, pratęsimo ir t. t., todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) teisminė praktika dėl šių teisinių santykių nėra išplėtota. Nagrinėjamu atveju yra aktuali LVAT jurisprudencija, kurioje suformuota teismų praktika dėl privalomųjų nurodymų termino pratęsimo šalinant savavališkos statybos padarinius.

LVAT teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, jog iš esmės įstatymų leidėjas svarbias priežastis pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos (žr., pvz., 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015; 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-2358/2013 ir kt.). Šios kategorijos bylose galima išskirti bent dvi procedūras, kurias pradėjus teismui atsiranda pagrindas tęsti reikalavimo pašalinti pažeidimus terminą: pirmoji procedūra – kada yra keičiama (rengiama) projektinė dokumentacija, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą; antroji procedūra – kada imamasi veiksmų kitų reikalingų dokumentų gavimui ar jų pertvarkymui, tačiau taip pat bet kokiu atveju nukreipta į tai, kad būtų įteisinta arba pateisinta statyba, kuri reikalavime įvardijama kaip savavališka ir kurios padarinius reikalaujama pašalinti (LVAT 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2358/2013).

Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais siekia pašalinti padarytus žemės naudojimo pažeidimus. Pareiškėjas 2024 m. spalio 1 d. kreipėsi į Pasvalio rajono savivaldybės administraciją su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą ir žemės sklypo pardavimą aukcione, į kurį jam buvo atsakyta 2024 m. spalio 7 d. raštu Nr. ARB-1638 (59-60, 81 b. l.), kuriame nurodyta, kad suformuoti pareiškėjo norimos konfigūracijos valstybinės žemės sklypą šalia jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir parduoti aukcione nėra galimybės, 2025 m. bus formuojamas Bendrojo naudojimo teritorijos paskirties žemės sklypas prie Lėvens upės, kurį suformavus bus sprendžiama galimybė prijungti pareiškėjo norimą sklypą kaip įsiterpusį valstybinį žemės sklypą. 2025 m. gegužės 5 d. raštu „Dėl informacijos suteikimo“ Pasvalio rajono savivaldybės administracija informavo pareiškėją, kad rengiamas bendrojo naudojimo teritorijos paskirties žemės sklypo prie Lėvens upės Pasvalyje formavimo projektas, šiuo metu rengiamas projektinis sprendinys, projekto rengimo eigą galima stebėti ŽPDRIS sistemoje, projekto Nr. ZSFP-163662; patvirtinus projektą ir įregistravus šį žemės sklypą, atsiras galimybė prisijungti pareiškėjo norimą sklypą kaip įsiterpusį valstybinį žemės sklypą (2-3 b. l.). 2025 m. lapkričio 21 d. Pasvalio rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. MV-516 buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje, formavimo ir pertvarkymo projektas (82-84 b. l.). Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad dar liko atlikti kadastrinius žemės sklypo matavimus.

Taigi pareiškėjas siekia įsigyti valstybinės žemės plotą, kad galėtų įteisinti valstybinėje žemėje esančią tvorą, šiems veiksmams atlikti reikalingas papildomas laikas, o šių procedūrų trukmei pareiškėjas daryti įtakos negali. Į teismą dėl termino pratęsimo pareiškėjas kreipėsi 2025 m. gegužės 8 d., dar nesibaigus Inspekcijos pratęstam reikalavimo įvykdymo terminui, todėl jo prašymas dėl 2024 m. gegužės 17 d. surašyto privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus įvykdymo termino pratęsimo tenkinamas ir terminas pratęstinas iki pareiškėjo prašomos datos – 2026 m. gruodžio 31 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. J. prašymą patenkinti.

Pratęsti pareiškėjui V. J. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gegužės 17 d. Privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-376 įvykdymo terminą iki 2026 m. gruodžio 31 d.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Jarūnė SedalienėŽanas KubeckasRasa Milvydaitė