- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-10-03
- Bylos Nr.
- e1-950-939/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33365-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- A. D.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. Č. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – 2 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 10 MGL (500 Eur) baudą,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. D. 2024 m. rugpjūčio 27 d. apie 3 val. 49 min. (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, lovoje gulinčiam E. B. tyčia sudavė rankomis ne mažiau tris smūgius į galvą ir rankas, po šių smūgių E. B. atsistojus, ranka suėmė ir suspaudė jo kaklą bei šakute ne mažiau du kartus dūrė jam į dešinę ranką ir kairį šoną, padarydamas taškines žaizdeles dešinio žasto srityje – taip mušdamas ir kitaip smurtaudamas nukentėjusiajam E. B. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo.
Kaltinamasis A. D. ikiteisminio tyrimo metu pirmos apklausos metu savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, jog 2024 m. rugpjūčio 27 d. apie 23 val. jis su drauge M. nuėjo pas jo draugą – pažįstamą E. B., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Pas E. jis atėjo jau būdamas neblaivus ir dar atsinešė butelį degtinės 0,7 litro talpos. Jis buvo išgėręs, o M. buvo blaivi. E., kai atėjo, buvo taip pat jau išgėręs alkoholio. Iš pradžių viskas buvo gerai, visi trys sėdėjo, jie su E. gėrė degtinę. M. alkoholio nevartojo. Maždaug 3 val., tikslaus laiko nepamena, E. atsigulė į lovą pagulėti, tačiau vis pasnausdavo, bet atsikėlęs išgerdavo stikliuką degtinės. Jis norėjo paklausyti muzikos, tačiau E. vis pritildydavo ją, o jis vėl ją pagarsindavo. Tarp jų prasidėjo konfliktas. E. atsistojo ir ėjo link jo, jis tada jam sudavė ranka į galvos sritį, jis nukrito ar ant grindų ar ant lovos – nepamena, tada dar jam sudavė kažkiek smūgių į įvairias kūno vietas, neprisimena kur tiksliai. Tada atsitraukė nuo E. ir šis vėl atsistojo, tada jis jam rankomis suėmė už kaklo ir jį suspaudė bei pastūmė E., stumdamas jį už kaklo. Tada E. krito ant stiklinio stalo, ant kurio buvo alkoholis ir maistas. Stalas dužo nuo to, kad E. ant jo krito, viskas dužo kiek pamena. Tada jis su M. išėjo iš E. ir šis tikriausiai iškvietė policijos pareigūnus, kadangi kol jie su M. buvo laiptinėje jie atvyko. M. viso konflikto metu buvo tame pačiame kambaryje ir viską matė. Pripažįsta viską, išskyrus tai, jog jis E. tikrai nedūrė su jokia šakute. Jei jam yra kokių žymių, tai jos nuo to, kad jis krito ant stalo po to kai jį pastūmė. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Dėl tokio savo poelgio jis gailisi. Buvo su E. abu neblaivūs ir sukonfliktavo. Jis (A. D.) būdamas neblaivus būna gana impulsyvus, todėl ir sudavė E., jį smaugė bei po to stūmė dėl ko jis krito ant stalo. Buvo įvykio metu stipriai neblaivus, todėl tiksliai papasakoti visų įvykio detalių negali ir visko tiksliai neprisimena.
Papildomai apklaustas kaltinamasis A. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog kaltę pripažįsta visiškai. Ankstesnius parodymus palaiko, tik nori juos patikslinti. 2024 m. rugpjūčio 27 d., naktį, pas pažįstamą E. B. namuose adresu (duomenys neskelbtini), jis vartojo alkoholį su E. – gėrė degtinę. Su jais dar buvo draugė M. K.. Naktį, tikslaus laiko neprisimena, sutinka, kad gali būti laikas toks, koks nurodytas pranešime apie įtarimą, jie su E. susipyko dėl muzikos, kadangi jis norėjo klausytis muzikos vis garsiau, o E. ją vis patildydavo. Jis supyko ant E., todėl pamena, kad jam sudavė rankomis smūgius į galvą. Kiek smūgių sudavė, jis neskaičiavo, tačiau pripažįsta, kad galėjo suduoti ne mažiau 3 kartus. Sudavė į galvą, E. dengėsi veidą, todėl galėjo suduoti ir į rankas. Pamena, kad galbūt E. atsistojo ir jis E. ranka suėmė už kaklo, jį suspaudė. Suspaudė nestipriai, šiek tiek suspaudęs ir paleido. Tada kažkuriuo momentu jis pasiėmė šakutę, kur ją rado – neprisimena, ir ja dūrė kelis kartus nestipriai E. į ranką, po to dar į šoną. Įdūrė nestipriai, nenorėjo sužaloti E.. Pirmos apklausos metu jis visko gerai neprisiminė, nes tą naktį buvo neblaivus, alkoholį gėrė ne pirma diena, o šiandien yra blaivus, viską geriau apgalvojo, pasikalbėjo su E. ir jo atsiprašė. Jis pripažįsta pilnai kaltę, sutinka visiškai su tuo, kas nurodytą įtarime. Jis tiksliai aplinkybių neprisimena, bet gali būti, kad stalą pas E. sudaužė jis (A. D.) jį apvertęs. Jis labai gailisi dėl savo poelgio, jog smurtavo prieš E.. Šiuo metu jis niekur nedirba, pajamų jokių neturi. Su drauge M., kuri buvo tą naktį pas E., nebendrauja, kur ji yra šiuo metu, nežino.
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo A. D. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio pagrindu pripažįstami įrodymais.
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog buvo užfiksuotas E. B. pareiškimas ir parodymai dėl A. D. smurtinių veiksmų. Pareiškime E. B. nurodė, kad 2024 m rugpjūčio 27 d. apie 3 val. 45 min. (duomenys neskelbtini), A. D. be jokios priežasties, išgertuvių metu, jam rankomis sudavė į įvairiais kūno vietas, pataikydamas mažiausiai 3 smūgius į galvos sritį, smaugė už kaklo suėmęs abejomis rankomis, o vėliau pasiėmęs valgomąją šakutę ja bedė į dešinės rankos užpakalinę žasto sritį, kairės pusės šoną ties šonkauliais, dėl to jam buvo sukeltas fizinis skausmas; prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis E. B. nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 26 d. apie 23 val. mieste sutiko pažįstamą A. D. su drauge, kurios vardo nei pavardės nežino. A. jis pažįsta seniai, nes A. prieš 5-6 metus draugavo su jo seserimi. A. pasiūlė susitikimo proga išgerti. Jis sutiko ir nuėjo pas jį (E. B.) (duomenys neskelbtini). A. atsinešė degtinės butelį 0,7 l talpos. Jis išgėrė kelis stikliukus degtinės. A. su drauge taip pat išgėrė 2 ar 3 stikliukus degtinės. Atsibodus sėdėti su jais, jis atsigulė į lovą ir atsisakė toliau gerti su A.. Jam bandant užmigti, A. televizoriuje pradėjo leisti garsiai muziką. Paprašius A. muziką pritildyti, jis tuo kartu muziką pritildė, bet ją vėl tuoj pagarsino. Jis antrą kartą paprašė pritildyti muziką, bet A. jį užsipuolė suduodamas smūgius jam gulint. A. sudavė smūgius rankomis į galvos sritį, tačiau jis dengėsi. K. A. atstotų, jis liepė jam liautis ir pasakė, kad pasiims ginklą, nors tokio neturi, tai pasakė, kad jis liautųsi. A. po tokių jo žodžių liovėsi suduoti smūgius ir pradėjo jį smaugti suėmęs rankomis už kaklo. A. draugė, pamačiusi kas vyksta, pradėjo šaukti, tai A. jį paleido ir atsitraukė. Dėl A. veiksmų jam (E. B.) pradėjus bendrauti su bendrojo pagalbos centru, A. priėjo prie jo iš virtuvėlės pusės rankose laikydamas šakutę ir pradėjo jam vėl suduoti smūgius, o jis nuo jų tiesiog dengėsi ir pajuto sudiegimą dešinėje rankoje ties žastu. Suduodamų smūgių metu A. iš jo atėmė telefoną ir pradėjo grasinti susidorojimu, dar bandė jam spirti, bet nepataikė. A. jam sakė, kad su juo susidoros. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė A.. E. B. manymu, būdamas neblaivus ir pamatęs jį tiesiog gatvėje gali A. jam kenkti fiziškai, gali bandyti jį mušti.
Nukentėjusysis E. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog pas teismo medicinos ekspertus jis nebuvo nuvykęs ir neis, žymių jau neliko, vaistų jokių nevartojo, pas medikus nuvykęs nebuvo, tik po įvykio buvo atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ir jį apžiūrėjo. Jis patikslino, kad 2024 m. rugpjūčio 26 d. apie 22 val. mieste susitiko seną pažįstamą A. D. su drauge M. K.. A. pasiūlė jam išgerti alkoholio. Jis sutiko. Jie visi trys nuėjo pas jį į namus (duomenys neskelbtini). A. atsinešė degtinės butelį 0,7 litro. Visi trys prie stalo kambaryje pradėjo vartoti alkoholį. Jis išgėrė kokius 4 stikliukus degtinės, M. išgėrė apie 3 stikliukus degtinės, A. degtinės gėrė daugiau ir, jo manymu, jis pas jį į namus atėjo jau būdamas išgėręs alkoholio. Iš pradžių viskas buvo gerai, tačiau apie 3 val., tikslaus laiko neprisimena, jis norėjo jau miegoti, todėl atsigulė į lovą. Bandė miegoti, tačiau A. su M. ėmė leisti garsiai muziką. Jis vis prašė A. patildyti muziką, bet šis neklausė. Praėjus kažkiek laiko jis atsistojo ir pritildė muziką, kurią leido per televizorių, ir vėl atsigulė į lovą. A. išgėrė dar degtinės ir vėl pagarsino muziką. Jis A. pasakė, kad eitų miegoti. Šis nesutiko, pradėjo rėkti. Jis vėl pritildė muziką. Tada A. išvis supyko ir dar labiau ėmė šaukti, apvertė stiklinį stalą ir šis sudužo. Dėl stalo A. pretenzijų neturi. Jis tiksliai neprisimena kaip buvo, kadangi buvo ir prieš sutinkant A. vartojęs alkoholio, todėl buvo neblaivus ir neprisimena visko kaip vyko tiksliai, bet, jam atrodo, gal A. jį pastūmė ir jis vėl atsidūrė lovoje. Tada jam A. sudavė rankomis ne mažiau 3 kartus į galvos sritį, dėl to jis juto fizinį skausmą. Jis dengėsi rankomis, kai sudavė į galvos sritį, todėl iš tų suduotų smūgių galėjo pataikyti ir į rankas. Fizinis skausmas nebuvo stiprus, jautė tik tą akimirką, kai sudavė smūgius rankomis į galvą. Skausmas iškart praėjo. Tuomet jis rėkė ant A., kad pasiims ginklą ir jį panaudos. A. tada atsitraukė. Jis atsistojo, tačiau A. jam viena ranka suėmęs suspaudė kaklą. Jis A. ranką traukė nuo savęs ir išsilaisvino. Fizinis skausmas nebuvo stiprus, greit praėjo, kai tik išsilaisvino, skaudėjo tik tą akimirką kai suspaudė kaklą. Kambaryje buvusi A. draugė rėkė, kad jie baigtų taip elgtis. A. tada išėjo iš kambario, o jis pasiėmęs telefoną ėmė skambinti bendruoju pagalbos telefonu, kad iškviestų policiją. Jam bekalbant telefonu, A. grįžo į kambarį. Jis pamatė, kad A. rankoje laiko šakutę. Priėjęs arčiau jis ta šakute jam dūrė į dešinės rankos žastą. Dėl to jis juto fizinį skausmą, kuris truko apie 10-15 min. Dar kartą A. dūrė šakute į kairį šoną, tačiau šiek tiek nepataikė ir pradrėskė tik. Dėl to juto fizinį skausmą apie 10-15 min. Tada A. dar nenurimo, buvo piktas ir šaukė, paėmė telefoną iš jo ir rėkė, kam jis policiją kviečia. Tada A. išbėgo į laiptinę, vėl grįžo į jo namus. Jis iš A. atėmė savo telefoną ir išėjo į laiptinę, paliko A. su M.. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kuriems papasakojo kas nutiko. Dabar jis A. atleidžia, nenori jam nieko blogo ir pretenzijų jokių neturi jam. Tą naktį jam pareigūnai iškvietė medikus, kurie jį apžiūrėjo ir paliko namuose. Rimtų sužalojimų jokių nenustatė, tik šakutės įbrėžimai buvo, kurie išnyko. Civilinio ieškinio nereikš.
Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos J. B. tarnybinio pranešimo dėl nustatytų neblaivumų matyti, jog įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini), A. D., gimusiam (duomenys neskelbtini) m., nustatytas 2,34 promilių neblaivumas, E. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) m., nustatytas 0,72 promilių neblaivumas.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo aprašyta įvykio vieta, t. y. kambarys bute (duomenys neskelbtini), jame yra apverstas sudaužytas stiklinis stalas ir už išskleisto minkšto kampo ant grindų gulinti šakutė, kuri paimta kaip tyrimui reikšmingas daiktas.
Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vietoje paimta 19,5 cm ilgio šakutė (stalo įrankis).
Policijos registruojamų pranešimų duomenų bazės išrašu nustatyta, jog 2024 m. rugpjūčio 27 d. 03 val. 49 min. policijos įstaigoje gautas pranešimas, kad bute (duomenys neskelbtini), neblaivus draugas pradūrė ranką; pokalbio metu prasidėjo konfliktas ir pokalbis nutrūko, perskambinant nekelia.
Iš greitosios medicinos pagalbos tarnybos pateiktos Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, jog 2024 m. rugpjūčio 27 d. 03 val. 50 min. gavus pranešimą ir 03 val. 58 min. atvykus į (duomenys neskelbtini), koridoriuje rastas E. B. nurodė, kad išgertuvių metu su draugu įvykus konfliktui užpuolikas dūrė šakute į ranką; stebimą dešinio žasto srityje nubrozdinimai, taškinės žaizdos.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G333/2024(06) nurodyta, kad E. B. taškinės žaizdelės dešinio žasto srityje galėjo būti padaryta aštraus daikto poveikyje galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis; sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą; dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą.
BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo A. D. kaltė dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo įrodyta. Aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis A. D. tyčia smurtavo prieš nukentėjusįjį E. B., kuriam sudavė rankomis ne mažiau tris smūgius į galvą ir rankas, po šių smūgių, ranka suėmė ir suspaudė jo kaklą bei šakute ne mažiau du kartus dūrė jam į dešinę ranką ir kairį šoną, padarydamas taškines žaizdeles dešinio žasto srityje, taip sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Pranešime, kurį pasirašė kaltinamasis A. D., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi – laisvės apribojimu bei jo trukme.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis A. D. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Bylos duomenimis, kaltinamasis A. D. Lietuvos Respublikoje teisiamas antrą kartą, turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. A. D., būdamas jau teistas už tyčinį nusikaltimą ir turėdamas už jį neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Penkerių metų laikotarpyje A. D. yra ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs. Kaltinamasis yra nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Kaltinamasis psichikos bei priklausomybių ligų įskaitose neįrašytas ir abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).
Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes bei kaltinamojo A. D. asmenybę, sprendžiama, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajam prokurorės pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.
Kaltinamojo A. D. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Prokurorė siūlo paskirti kaltinamajam A. D. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL, <...> įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. <...>. <...>, kartu nustato, jog šios įmokos sumokėjimo terminas negali būti ilgesnis negu treji metai (BK 71 straipsnio 1 ir 3 dalys). Atsižvelgiant į kaltinamojo A. D. asmenybę, padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam prieš kitą asmenį, yra paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas) – nustatant minimalų sankcijoje numatytą dydį (BK 71 straipsnis).
Dėl procesinių prievartos priemonių taikymo
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. D. buvo paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Šios kardomosios priemonės kaltinamajam panaikinamos pradėjus jam paskirtos bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas A. D. laikino sulaikymo nuo 2024 m. rugpjūčio 27 d. 04 val. 30 min – 15 val. 20 min. laikas (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dvejoms laisvės apribojimo dienoms.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,
nusprendžia:
A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti A. D. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimt) MGL (500 (penkių šimtų) Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bei uždrausti visą bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, įskaityti A. D. į jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2024 m. rugpjūčio 27 d. 04 val. 30 min – 15 val. 20 min. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dvejoms laisvės apribojimo dienoms.
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.
Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti A. D. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Bylos nagrinėjimas teisme tokiu atveju bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytos bausmės rūšimi ir dydžiu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti A. D..
Išaiškinti A. D., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Išaiškinti A. D., kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.