Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-01-21 · Civilinė byla Nr. 2S-766-798/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-01-21Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-12-03Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-21
Bylos Nr.
2S-766-798/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34772-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Antanas Rudzinskas
Atsakovas
J. V.
Ieškovas
A. S.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-266-798/2015 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34772-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-42544-845/2014 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovams J. V. ir J. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas A. S. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2013-12-09 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį ir taikyti vienašalę restituciją – grąžinti ginčo butą atsakovo J. V. nuosavybėn. Ieškovas Actio Pauliana pagrindu ginčijo atsakovo J. V. 2013-12-09 sudarytą dovanojimo sutartį, kuria jis atsakovei J. V. perleido savo nuosavybės teisę į vienintelį jam priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakovė nurodytą butą gali perleisti tretiesiems asmenims arba jį papildomai apsunkinti, pavyzdžiui, įkeisti, todėl yra pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 14 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – ieškovo A. S. reikalavimams užtikrinti areštavo atsakovei J. V. nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Teismas atsižvelgęs į bylos medžiagą konstatavo, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, taip pat nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ginčo butas gali būti perleistas tretiesiems asmenims ir tokiu būdu, ieškinio patenkinimo atveju, būtų apsunkintas teismo sprendimo vykdymas.

Šalies argumentai

Atsakovas J. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Anot apelianto, teismas negalėjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi ieškinio reikalavimų nepagrįstumas yra akivaizdus. Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio pagrįstumo, privalėjo patikrinti ir įvertinti viešai prieinamus Nekilnojamojo turto registro duomenis, VSDFV ir kitus duomenis, iš kurių būtų galima spręsti, ar ieškovo reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti.

Atsiliepimas

Ieškovas A. S. atsiliepimu prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog akivaizdu, kad ieškinį pareiškus dėl nekilnojamojo turto perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, egzistuoja reali rizika, kad atsakovė ginčijamą turtą gali perleisti tretiesiems asmenims arba jį papildomai apsunkinti. Tokiu atveju, sprendimo įvykdymas ir restitucijos taikymas pasunkėtų arba taptų neįmanomu.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad šioje byloje buvo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, numatytos CPK 144 str. 1 d.

Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 str. 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.

Ieškovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių išdėstė aplinkybes, kad atsakovas perleido ginčo turtą sąmoningai siekdamas, jog į jį nebūtų nukreiptas išieškojimas už prievolių pagal 2014-06-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo patvirtintą ieškovo ir atsakovo J. V. sudarytą taikos sutartį nevykdymą (civilinė byla Nr. 2-23199-595/2014). Ieškovas tokį atsakovo elgesį vertina kaip nesąžiningą. Įvertinus šalių pateiktus paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus dėl ieškinio nepagrįstumo ir pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesiejamas su ieškinio pagrįstumu ar nepagrįstumu, kurį teismas konstatuoja išnagrinėjęs bylą iš esmės, ištyręs įrodymus ir atlikęs jų vertinimą. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, atlikus ieškovo pateiktų prima facie įrodymų vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Teismui pakanka įsitikinti tuo, jog ieškovas pateikė pakankamai ieškinio faktinį pagrindą patvirtinančių įrodymų, kuriems pasitvirtinus, ieškinys galėtų būti patenkintas. Įrodymų pakankamumo ir ieškinio pagrįstumo klausimas šioje civilinio proceso stadijoje nesprendžiamas. Apelianto išsamių argumentų, susijusių su ieškinio reikalavimų galimu nepagrįstumu įvertinimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje iš esmės reikštų pasisakymą dėl ieškinio pagrįstumo ir bylos išsprendimą iš esmės, nors byla šiuo metu yra nagrinėjama pirmosios instancijos teisme ir būtent pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir aplinkybes, priims sprendimą.

Teismas taip pat atkreipia apelianto dėmesį, kad laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobūdžio suvaržymai, dėl kurių taikymo atsakovas patiria neigiamų padarinių, tačiau tokių priemonių taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir jos galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo. Tokios priemonės taikomos prevenciniu tikslu, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas ` Antanas Rudzinskas