- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-22
- Bylos Nr.
- AS-63-598-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- K. K.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės tarybai
- Kategorijos
- 63.3.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. K. pareiškimą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl norminio akto ištyrimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Seimo narys K. K. (toliau – ir pareiškėjas) pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas ištirti, ar norminis administracinis aktas – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. 1-1619 „Dėl Kalvarijų turgavietės nuomos konkurso nuostatų tvirtinimo“ yra teisėtas, o būtent, ar minėtu teisės aktu patvirtintų Kalvarijų turgavietės nuomos konkurso nuostatų 3.14, 3.13, 8.1.1, 3.23, 3.15 ir jų priedo Nr. 11 10.1 punktai atitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 ir 10 punkto, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ straipsnį; nustačius, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 1-1619 „Dėl Kalvarijų turgavietės nuomos konkurso nuostatų tvirtinimo“ patvirtinti nuostatai prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 ir 10 punktams, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ straipsniui, panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 1-1619 „Dėl Kalvarijų turgavietės nuomos konkurso nuostatų tvirtinimo“.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens; nutarė, įsiteisėjus nutarčiai, pareiškimą su priedais ir sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį grąžinti pareiškėjui.
Teismas nurodė, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 110 straipsnį Seimo nariai turi teisę kreiptis į administracinį teismą su pareiškimu, prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas atitinka įstatymą. Norminis teisės aktas, tai administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei (ABTĮ 2 str. 13 d.). Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 1-1619 nuspręsta patvirtinti Kalvarijų turgavietės nuomos konkurso nuostatus ir nustatyti kiti patvarkymai, susiję su šiuo konkursu. Teismas laikė, kad sprendimas yra individualaus pobūdžio – skirtas tik vieno objekto nuomos organizavimui ir juo nenumatytos taisyklės visų savivaldybės teritorijoje nuomojamų objektų tvarkai nustatyti, todėl, teismo manymu, nėra pagrindo jo laikyti norminio pobūdžio aktu. Pažymėjo, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos Seimo statutą Seimo nariui nėra suteikta teisė ginti kitų asmenų interesus teisme. Kadangi pareiškėjo prašomas ištirti aktas – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. 1-1619 „Dėl Kalvarijų turgavietės nuomos konkurso nuostatų tvirtinimo“ nėra norminis teisės aktas, teismas pareiškimą atsisakė priimti, kadangi skundą padavė neįgaliotas skundą paduoti asmuo (ABTĮ 37 str. 2 d. 7 p.).
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 2 d. nutartį panaikinti ir priimti jo pareiškimą.
Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu yra patvirtinti Kalvarijų turgavietės nuomos konkurso nuostatai, o būtent konkurso tikslai ir uždaviniai, konkurso dalyvių ir nuomininko teisės ir pareigos, konkretūs reikalavimai taikytini konkurso dalyviams ir laimėtojams bei kt. Tokio pobūdžio teisės normų reikšmė yra ta, kad vėliau priimti teisės aktai, susiję su šiuo konkursu (pvz., sprendimai dėl pasiūlymų vertinimo, sprendimas sudaryti nuomos sutartį su konkurso laimėtoju ir pan.) negalės prieštarauti jų nuostatoms, todėl prašomas ištirti savivaldybės aktas turi teisės aktui būtiną imperatyvumo požymį. Sprendime įtvirtintos elgesio taisyklės, kurių turi laikytis visi asmenys, norintys dalyvauti Kalvarijų turgavietės nuomos konkurse. Pažymi, kad kategorija „dalyviai“ yra apibrėžta ne individualiais, o rūšiniais požymiais, kadangi reiškia bet kurį asmenį, ketinantį dalyvauti skelbiamame konkurse, o ne konkretų, identifikuojančiais ar unikaliais požymiais apibrėžtą subjektą. Nurodo, jog teismas visiškai neanalizavo klausimo, kam yra skirtos sprendime įtvirtintos elgesio taisyklės – konkrečiam subjektui / individualiais požymiais apibūdintai subjektų grupei ar neapibrėžtam subjektų ratui, t. y. nepasisakė dėl svarbiausio norminį ir individualų teisės aktus skiriančio požymio. Išvadą, jog prašomas ištirti sprendimas yra individualaus pobūdžio, teismas padarė remdamasis vieninteliu argumentu – aplinkybe, kad sprendimas skirtas vieno objekto nuomai ir nenumato taisyklų visų savivaldybės teritorijoje nuomojamų objektų tvarkai nustatyti, tačiau su tokia teismo išvada sutikti negalima, nes aplinkybė, kad akte kalbama apie konkretų objektą (Kalvarijų turgavietę), įtakos akto pripažinimui norminiu ar individualiu neturi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą, kadangi konstatavo, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. 1-1619 yra individualus teisės aktas.
ABTĮ 2 straipsnio 13 dalis norminį teisės aktą apibūdina kaip įstatymą, administracinį ar kitą teisės aktą, nustatantį elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei, o šio įstatymo 2 straipsnio 14 dalis individualų teisės aktą – kaip vienkartį teisės taikymo aktą, skirtą konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei.
Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinės bylos Nr. A5-63/2003, Nr. AS438-763/2009), norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir pan.
Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą aktą ir juo patvirtintų nuostatų turinį, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis vertintinas kaip individualaus pobūdžio administracinis aktas. Sprendimu patvirtinami Kalvarijų turgavietės nuomos konkurso nuostatai, kuriuose nustatytos bendros taisyklės, reglamentuojančios Kalvarijų turgavietės nuomos su įsipareigojimais ją rekonstruoti, eksploatuoti ir administruoti konkurso tvarką ir sąlygas, ir jos taikytinos visiems asmenims, siekiantiems dalyvauti ir dalyvaujantiems Kalvarijų turgavietės nuomos konkurse. Teisėjų kolegijos nuomone, šie nustatymai yra bendro, programinio pobūdžio, orientuojami į ateitį ir yra skirti individualiais požymiais neapibūdintų asmenų grupei. Tokie nustatyti skundžiamo akto požymiai sudaro pagrindą konstatuoti, jog šis aktas yra norminio pobūdžio.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 2 d. nutartis atsisakyti priimti pareiškimą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punktą yra nepagrįsta, todėl naikintina, perduodant pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Seimo nario K. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo pareiškimo priėmimo klausimą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.