- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-02-04
- Bylos Nr.
- 1-847-957/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-02232-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- E. L.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro moksleivis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje;
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. L. 2014 m. rugsėjo 13 d., apie 00.20 val., klube „Loftas“, esančiame Vilniuje, Panerių g. 33, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš kito asmens nusipirkdamas už 40 Lt, neteisėtai įgijo 0,6945 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir 0,7673 g mišinio - tabako bei narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir neteisėtai laikė su savimi iki 2014 m. rugsėjo 13 d., 00.30 val., kol prie klubo „Loftas“, esančio Vilniuje, Panerių g. 33, policijos pareigūnai pas jį rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir minėtą kiekį mišinio - tabako bei narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Taip E. L. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis E. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2014 m. rugsėjo 13 d., apie 00.30 val. jis buvo klube „Loftas“, kuris randasi Vilniuje, Panerių g. 33. Kurį laiką buvo klube, o vėliau nusprendė išeiti parūkyti „žolės“. Atsisėdo netoli klubo esančio suoliuko ir pradėjo sukti „suktinį“, kurio sudėtyje buvo narkotinių medžiagų, liaudyje vadinamu „žole“. Jam sėdint ant suoliuko, privažiavo tarnybinis policijos pareigūnų automobilis. Policijos pareigūnai iškart pamatė, kad jis turi rankoje „žolės“ suktinį. Policijos pareigūnai jam liepė iškraustyti visas kišenes. Jis taip ir padarė. Kišenėje turėjo vieną „žolei“ skirtą smulkinti prietaisą. Taip pat pačiame prietaise buvo dar „žolės“, kiek gramų, jis pasakyti negali. Atlikę jo apžiūrą, policijos pareigūnai jį išvežė į antrąjį policijos komisariatą tolimesniam įvykių aiškinimuisi. Narkotines medžiagas, o būtent „žolę“, rūko du metus. Narkotinių medžiagų nusiperka klube iš jam nepažįstamų asmenų, vieno gramo „žolės“ kaina, 40 lt. Narkotinę medžiagą „žolę“ perka savo reikmėms, kadangi tokiu būdu atsipalaiduoja. Minėtos narkotinės medžiagos neplatina. Labai gailisi, kad padarė minėtą nusikalstamą veiką. Sutinka, kad bylą bus pabaigta teismo baudžiamuoju įsakymu. (b. l. 29-30, 36).
Liudytojas A. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. rugsėjo 13 d., apie 00.30 val., darbo metu kartu su patruliu A. J., Vilniuje, Panerių g., netoli pastato Nr. 33, pastebėjo kelių jaunuolių kompaniją. Kai jie privažiavo arčiau, jis pamatė, kaip vienas iš jaunuolių paslėpė rankas už nugaros, tuo jam sukėlė įtarimą. Sustojus minėtas jaunuolis pradėjo akivaizdžiai nervintis ir jaudintis, drebėjo, todėl jis paklausė, ką turi rankose. Kairėje rankoje minėtas jaunuolis laikė susuktą popieriaus lapą, kurio viduje, kaip įtariama, buvo augalinės kilmės narkotinė medžiaga „marihuana“. Jaunuolis buvo sulaikytas, prisistatė E. L. vardu. Po to jis atliko E. L. apžiūrą ir kairės pusės striukės kišenėje rado marihuanai smulkinti skirtus prietaisus. Vieno smulkinimui skirto prietaiso viduje taip pat buvo galimai augalinės kilmės narkotinė medžiaga. E. L. paaiškino, kad tai yra „marihuana“ skirta jo paties vartojimui. Jaunuolis taip pat paaiškino, kad šiandien jau vartojo šias narkotinės medžiagas (b. l. 4-5).
2014 m. rugsėjo 13 d. tarnybiniame pranešime pareigūnas A. B. nurodė aplinkybes, neprieštaraujančias išdėstytosioms ikiteisminio tyrimo apklausoje (b. l. 3)
2014 m. gruodžio 1 d. Lietuvos teismo ekspertizės centras specialisto išvadoje Nr. 11-2428 (14) nurodyta, kad tirti pateiktuose dviejuose, smulkintuvuose yra narkotinės medžiagos – kanapių pėdsakų. Plastiko smulkintuvo dangelyje pateikta augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys). Šių kanapių masė – 0,6945 g juose esančios veikliosios medžiagos delta – 9 -tetrahodrokanabinolio koncentracija – 0,6 %. Popieriaus lankstinuke pateikta augalinė medžiaga yra smulkintų tabako lapų ir narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) – mišinys. Šio mišinio masė yra 0,7673 g, šiame mišinyje esančiose kanapėse delta-9-tetrahodrokanabinolio koncentracija yra didesnė nei 4,1 %. Nustatyti mišinyje esančių kanapių kiekio ir tikslios delta-9-tetrahodrokanabinolio koncentracijos negalima, nes kanapės yra mišinyje su tabaku (b. l.11-13).
2014 m. rugsėjo 15 d. specialisto išvadoje Nr. Nr. T-N 2429/14(01) ir medicininės apžiūros apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1514, nurodyta, kad E. L. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties ir 0,63 % (promilės) etilo alkoholio, apsvaigimas nenustatytas (vartojęs kanabinoidų ir alkoholio) (b. l. 17-18).
Motyvuojamoji dalis
E. L. nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai
Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyti nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra augalai, preparatai, priemonės arba medžiagos, kurios remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra į rašytos į sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Vadovaujantis minėtu įsakymu, kanapės (jų dalys) yra narkotinė medžiaga.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. L. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 13 d., apie 00.30 val. jis buvo klube „Loftas“, kuris randasi Vilniuje, Panerių g. 33. Išėjęs į lauką, ėmė sukti „suktinį“, kurio sudėtyje buvo narkotinių medžiagų „žolės“. Tuo metu privažiavę policijos pareigūnai iškart pamatė, kad jis turi rankoje „žolės“ suktinį ir jį apieškojo. Kišenėje jis turėjo vieną „žolei“ skirtą smulkinti prietaisą, taip pat pačiame prietaise buvo dar „žolės“. Narkotines medžiagas, o būtent „žolę“, rūko du metus, savo reikmėms jas perka klube iš nepažįstamu asmenų, vieno gramo „žolės“ kaina, 40 Lt, šios medžiagos kitiems asmenims neplatina. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę įgijus ir laikius 0,6945 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir 0,7673 g mišinio - tabako bei narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti, patvirtina ir kitų byloje esančių įrodymų visuma. Iš liudytojo A. B. parodymų matyti, kad patruliuodamas 2014 m. rugsėjo 13 d., apie 00.30 val., Vilniuje, Panerių g., netoli pastato Nr. 33, pastebėjo kelių jaunuolių kompaniją ir pamatė, kaip vienas iš jaunuolių paslėpė rankas už nugaros, tuo jam sukeldamas įtarimą. Jaunuolį patikrinus nustatyta, jog kairėje rankoje jis laikė susuktą popieriaus lapą, kurio viduje, kaip įtariama, buvo augalinės kilmės narkotinė medžiaga „marihuana“. Atlikus asmens apžiūrą, kairės pusės striukės kišenėje rado marihuanai smulkinti skirtus prietaisus. Vieno smulkinimui skirto prietaiso viduje taip pat buvo galimai augalinės kilmės narkotinė medžiaga. Jaunuolis, prisistatęs E. L. paaiškino, kad tai yra „marihuana“, skirta jo paties vartojimui. Analogiškas aplinkybes pareigūnas A. B. nurodė ir 2014 m. rugsėjo 13 d. tarnybiniame pranešime. 2014 m. gruodžio 11 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2428 (14) patvirtinta, jog tirti pateiktuose dviejuose, smulkintuvuose yra narkotinės medžiagos – kanapių pėdsakų; plastiko smulkintuvo dangelyje pateikta augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys) ir šių kanapių masė – 0,6945 g, juose esančios veikliosios medžiagos delta – 9 -tetrahodrokanabinolio koncentracija – 0,6 %; popieriaus lankstinuke pateikta augalinė medžiaga yra smulkintų tabako lapų ir narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) – mišinys, šio mišinio masė yra 0,7673 g, šiame mišinyje esančiose kanapėse delta-9-tetrahodrokanabinolio koncentracija yra didesnė nei 4,1 %. Specialisto išvadoje be kita ko nurodyta, jog nustatyti mišinyje, rastame pas E. L. esančių kanapių kiekio ir tikslios delta-9-tetrahodrokanabinolio koncentracijos negalima, nes kanapės yra mišinyje su tabaku, tačiau šiuo atveju, min4ta aplinkybė neturi įtakos jo veikos kvalifikavimui. Vadovaujantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, pas kaltinamąjį rastos grynos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir tabako bei kanapių mišinio bendras kiekis neviršija 5 g, todėl laikytinas nedideliu. Konstatuotina, kad E. L. tikslo platinti narkotines medžiagas nenustatyta, kadangi jis apklausų metu nurodė, jog narkotinę medžiagą vartojo pats, be to, atsižvelgus ir į patį rastos kontroliuojamos medžiagos kiekį (0,6945 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir 0,7673 g tabako bei kanapių mišinio), išvada, kad ji buvo skirta platinimui, būtų nepagrįsta. Be to, iš specialisto išvados Nr. T-N 2429/14(01) bei Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1514, matyti, kad E. L. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties ir 0,63 promilės etilo alkoholio, kaltinamasis buvo pavartojęs kanabinoidų ir tai tik sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, jog turėtas narkotines medžiagas jis vartojo pats.
Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes konstatuoja, jog E. L. veika peržengė administracinės atsakomybės ribas, todėl ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu E. L. pareiškė, kad neprieštarauja tokiam prokuroro sprendimui, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 58).
Dėl E. L. skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis baudžiamasis nusižengimas). Be to, teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį E. L. – jauno amžiaus, mokosi Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre, nedirba, teisės registruotis darbo biržoje neteko už pažeidimus (b. l. 37; 39), anksčiau neteistas (b. l. 50), administracine tvarka baustas, tačiau veikos padarymo metu nuobaudos nebegaliojo (b. l. 49), Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašytas (b. l. 54), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 53, 55). Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kurios dydis nustatytinas artimesnis minimaliam.
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam E. L. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas 2014 m. rugsėjo 13 d., 00.30 val., paleistas 2014 m. rugsėjo 13 d., 15.30 val. (b. l. 19; 21), todėl šis laikas įskaitytinas į skiriamą bausmę BK 66 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Be to, jam 2014 m. rugsėjo 13 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 22-23), kuri paliktina iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Dėl nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikšmingų daiktų
Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai):
- 0,1 g tirti pateiktų kanapių ir 0,2 g popieriaus lankstinuke pateikto kanapių ir tabako mišinio paliktini saugoti LTEC kaip kontroliniai pavyzdžiai.
- po tyrimo likusios medžiagos – 0,4445 g kanapių ir 0,3673 g kanapių ir tabako mišinio iš popieriaus lankstinuko, tirti pateiktų objektų pakuotė bei smulkintuvai, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugykloje Vilniuje, Buivydiškių g. 19 (2015 m. sausio 29 d. Kvitas B serija BBB Nr. 2PK000875), sunaikintini (b. l. 12, 14-15).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
E. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 12 MGL (451 Eur ir 92 eurocentų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. L. skirti galutinę bausmę – 8 MGL (301 Eur ir 28 eurocentų) dydžio baudą.
Į paskirtą bausmę įskaityti vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną nuo 2014 m. rugsėjo 13 d., 00.30 val. iki 2014 m. rugsėjo 13 d., 15.30 val., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir laikyti E. L. nubaustu galutine 6 MGL (225 Eur ir 96 eurocentų) dydžio bauda.
E. L. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
po tyrimo likusias medžiagas – 0,4445 g kanapių ir 0,3673 g kanapių ir tabako mišinio iš popieriaus lankstinuko, tirti pateiktų objektų pakuotę bei smulkintuvus, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugykloje Vilniuje, Buivydiškių g. 19 (2015 m. sausio 29 d. Kvitas B serija BBB Nr. 2PK000875), sunaikinti.
Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.Sumokėjęs baudą nuteistasis baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.