Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokuroro Mindaugo Ražausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. ir gyv. vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2021 m. balandžio 7 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis, ir uždraudžiant per visą laisvės apribojimo bausmės laiką vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas;

2) 2022 m. sausio 10 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu be intensyvios priežiūros 8 mėnesiams, įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis;

3) 2022 m. balandžio 26 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį subendrinta 90 parų arešto bausme, kurios vykdymas atidėtas 9 mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros ir įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, taip pat per 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2023 m. vasario 2 d. bausmę atlikęs, turintis neišnykusį teistumą,

kaltinamas pagal BK140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. J. 2024 m. rugpjūčio 17 d., apie 19.00 val., gyvenamojo namo kieme (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą savo artimo giminaičio – tėvo A. J. atžvilgiu, t. y. žodinio konflikto metu, tyčia, kumščiu sudavė ne mažiau keturių smūgių į galvą, po suduotų smūgių A. J. parkritus ant žemės ir krentant trenkiantis galva į namo sieną, o paskui atsistojus, tęsdamas nusikalstamą veiką rankomis A. J. pastūmė, dėl ko šis parkrito ant žemės ir A. J. gulint kojomis spyrė ne mažiau trijų kartų į galvą – ir tokiu būdu sukėlė A. J. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. J., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo bei jį apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 17 d. , apie 13 val., atvyko pas tėvus į svečius, adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo pavėsinėje kartu su broliu M. J., jo drauge A. Š., tėvu A. J., mama V. J. vartojo alkoholį – gėrė alų. Apie 19 val. pavėsinėje liko abu su tėvu bei A. Š.. Įvyko žodinis konfliktas, kurio metu vienas kitą su tėvu vadino necenzūriniais žodžiais ir pradėjo pavėsinėje stumdytis. Iš pavėsinės abu su tėvu išėjo į lauką, toliau tarpusavyje stumdėsi, konfliktavo žodžiais. Apimtas pykčio kumščiais A. J. sudavė į galvą ne mažiau keturių smūgių. Viskas įvyko labai greitai. Po suduotų smūgių tėvas A. J. parkrito ant žemės šalia namo. Ar tėvas trenkėsi galva į namo sieną , nežino. Nematė, nes tuo metu prie jo buvo pribėgę A. Š. ir brolis M. J.. Su jais taip pat stumdėsi. Besistumdant prie vėl pribėgo tėtis A. J., kurį pastūmė ir šis vėl parkrito ant žemės. Tuomet kojomis ne mažiau trijų kartų spyrė tėvui į galvą. Labai gailisi dėl įvykio, pažada ateityje niekada taip nebesielgti. Neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Prašo paskirti kuo mažiausią bausmę, nes augina trijų metų dukrelę, gyvena kartu su dukrelės mama E. B., kuri neseniai sulaukė pilnametystės, yra niekur nedirbanti, todėl jis yra vienintelis šeimoje pajamų gavėjas, materialiai išlaiko šeimą ir gyvenamąjį būstą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš nukentėjusiojo A. J. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog įvykio dieną kartu su šeima vartojo alkoholį. Po kažkiek laiko nuėjo miegoti. Prabudęs grįžo į pavėsinę, kur kartu su šeima toliau vartojo alkoholį. Sūnus A. J. pradėjo konfliktuoti ir stumdytis. Iš pradžių A. J. išstūmė į lauką ir pradėjo muštis. Atsimena tik tai, kad du kartus po kelias sekundes buvo praradęs sąmonę. Taip pat prisimena, kad kai kėlėsi, A. J. vėl puolė. Su kuo puolė, nežino. Po incidento pradėjo skaudėti kairę ranką, abiejų kojų kelius, kurie yra nubrozdinti. Po įvykio ir iki dabar jaučia fizinį skausmą. Buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, jį apžiūrėjo, tačiau į ligoninę vykti apžiūrai atsisakė. Pas teismo medicinos ekspertus taip pat nevyko, nes nebuvo padaryti rimti sužalojimai. Po įvykio dešinėje pusėje virš kaktos buvo guzas, skaudėjo kairę krūtinės pusę, buvo nubrozdinti keliai. A. J. atsiprašė ir dėl įvykio labai gailėjosi.

Iš liudytojos A. Š. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog 2024 m. rugpjūčio 17 d. kartu su sugyventiniu M. J. nuvyko pasisvečiuoti pas šio tėvus A. J. ir V. J.. Visi vartojo alkoholį, kitų pašalinių asmenų namuose nebuvo. Apie 16 val. atvyko A. J.. Tuomet visi toliau vartojo alkoholį, jokių tarpusavio pykčių nebuvo ir visi gražiai bendravo namų kieme esančioje pavėsinėje. V. J. ir A. J. išėjo į namus pailsėti. Sugyventinis M. J. atsigulė kieme ant pripučiamo čiužinio ir užmigo. Ji liko dviese su A. J. pavėsinėje. Apie 19 val. iš namo atėjo A. J.. Nepamena tiksliai ką A. J. pasakė A. J., tačiau tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Tuomet A. J. priėjo prie tėvo A. J. ir pradėjo stumdytis. Abu išėjo iš pavėsinės ir toliau kieme stumdėsi. Matė kaip A. J. kumščiais sudavė į galvą A. J. ne mažiau keturių smūgių. Tiksliai įvardinti skaičiaus negali, nes buvo labai išsigandusi. Po suduotų smūgių A. J. nugara griuvo ant žemės, prieš tai galva trenkėsi į namo sieną. Pasirodė, kad tuo metu A. J. neteko sąmonės, nes jis į nieką nereagavo. Garsiai pradėjo šauktis pagalbos, nuo riksmo atsibudo M. J.. Šis atbėgo prie A. J. ir bandė jį sulaikyti. Jie stumdėsi ir kadangi M. J. turėjo kojos traumą iš anksčiau, jam koją skaudėdavo, todėl po kiekvieno stipresnio pastūmimo parkrisdavo ant žemės. Tuomet nuo žemės atsistojo A. J.. A. J. vėl prie jo prilėkė ir stipriai pastūmė A. J., kuris vėl parkrito ant žemės. A. J. gulint ant šono, A. J. spyrė į galvą. Kiek tiksliai kartų spyrė, nežino, nes buvo labai išsigandusi, bet ne mažiau trijų kartų. Nuo žemės atsikėlė M. J. kažkam skambino mobiliojo ryšio telefonu ir prašė pagalbos.

Iš 2024 m. rugpjūčio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Kiemo vakarinėje pusė stovi pilkos spalvos dviejų aukštų medinis namas su rudos spalvos pavėsine. Pavėsinėje ant grindų yra išmėtyti įvairūs daiktai. Vakarų pusėje yra šviesiai rudos spalvos minkštasuolis prie kurio yra du šviesiai rudos spalvos stalai, ant kurių yra sudėti įvairūs daiktai. Šiaurinėje pusėje ant pavėsinės sienos yra pakabintas veidrodis, bei rudos spalvos spintelė. Rytų pusėje yra pastatytas rudos spalvos baseinas. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų objektų nepastebėta. Iš įvykio vietos niekas nepaimta.

Iš 2024 m. rugpjūčio 17 d. Panevėžio apskr. VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjos E. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 17 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), kieme, išgertuvių metu, A. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), sudavė dešinės rankos kumščiu vieną kartą savo tėvui A. J., gyv. (duomenys neskelbtini), į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiam fizinį skausmą.

Iš 2024 m. rugpjūčio 17 d. Panevėžio apskr. VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjos E. S. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 17 d., būnant adresu (duomenys neskelbtini), dienos metu lauko pavėsinėje asmenys vartojo alkoholinius gėrimus. Tuomet įvyko žodinis konfliktas ir vėliau susimušė. M. J. paaiškino, kad tėvas A. J. pamiegojęs atėjo iš kambario į pavėsinę ir jo sūnus A. J. pradėjo žodžiais konfliktuoti su tėvu ir jie susimušė. A. Š. nurodė, kad jie kartu vartojo alkoholį. A. J. atėjo iš namo į pavėsinę ir A. J. pradėjo žodžiais konfliktuoti. Paskui A. J. su A. J. išėjo iš pavėsinės ir pradėjo stumdytis ir A. Š. norėjo juos išskirti. A. Š. teigė, kad A. J. trenkė tėvui dešiniu kumščiu į galvos sritį ir šis griūdamas atsitrenkė į namo sienos kampą. A. J. papasakojo, kad daug dalykų neatsimena, nes buvo praradęs sąmonę bei stipriai neblaivus. A. J. teigė, kad jam tokie sūnaus padaryti sužalojimai sukėlė fizinį skausmą ir skauda iki šiol. Buvo išsiaiškinta, kad M. J., išgirdęs grumtynių garsus ir A. Š. riksmus, kad sūnus su tėvu nustotų muštis, atsikėlė ir stengėsi išskirti juos. Norėdamas išvengti A. J. smūgio pasilenkė ir trenkė broliu,i dėl ko pats susižalojo ranką. Jam VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo skyriuje nustatytas 2 delnakaulio lūžis, išleistas į namus gydytis. Paties įvykio nematė.

Iš 2024 m. rugsėjo 6 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti įvykio vietoje buvusių pareigūnų BODYCAM vaizdo kamerų įrašai. Įraše matomas privataus namo kiemas, greitosios medicinos pagalbos medikai, policijos pareigūnai, nukentėjusysis A. J., liudytojai: A. Š., V. J., N. J., M. J.. N. J. paaiškino įvykio aplinkybes ir nurodė, kad jo brolis A. J. pabėgo iš įvykio vietos. Tuomet A. Š. papildomai papasakojo apie įvykį. A. J. nustatytas 2,29 prom. neblaivumas. R. J. nustatytas 2,52 prom. neblaivumas.

Aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. J. 2024 m. rugpjūčio 17 d., apie 19.00 val., gyvenamojo namo kieme (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą savo artimo giminaičio – tėvo A. J. atžvilgiu, t. y. žodinio konflikto metu, tyčia, kumščiu sudavė ne mažiau keturių smūgių į galvą, po suduotų smūgių A. J. parkritus ant žemės ir krentant trenkiantis galva į namo sieną, o paskui atsistojus, tęsdamas nusikalstamą veiką rankomis A. J. pastūmė, dėl ko šis parkrito ant žemės ir A. J. gulint kojomis spyrė ne mažiau trijų kartų į galvą – ir tokiu būdu sukėlė A. J. fizinį skausmą. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis ne kartą teistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, nėra duomenų apie registraciją psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose. A. J. prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką, sutiko dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina bausmė – areštas.

Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. rugpjūčio 18 d., 00.03 val., iki 2024 m. rugpjūčio 19 d., 15.20 val. (2 dienos).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo pradėjimo vykdyti įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. J. skirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. rugpjūčio 18 d., 00.03 val., iki 2024 m. rugpjūčio 19 d., 15.20 val. (2 dienas) ir laikyti, kad A. J. yra atlikęs 2 (dvi) paras arešto bausmės.

Arešto bausmę skirti atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti A. J., kad jis privalo per 7 (septynias) dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nuvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), arba susisiekti su šia įstaiga telefonu (duomenys neskelbtini). Su savimi turėti asmens dokumentą ir šį teismo baudžiamąjį įsakymą. Jei nuteistasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto 7 dienų termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyksta atlikti arešto bausmės ir nepraneša laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Išaiškinti A. J., kad atlikdamas arešto bausmę nuteistasis turi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 27 straipsnyje įtvirtintas teises ir pareigas, o arešto bausmė atliekama minėto kodekso 23-29 straipsniuose nustatyta tvarka.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo pradėjimo vykdyti įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Išaiškinti A. J., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.