Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-11-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-672-366-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-09
Bylos Nr.
1A-672-366-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arnoldas Šukaitis, Bronė Vidzėnienė
Nuteistasis
M. Č., ir T
Advokatai
Raimundas Gargasas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-672-366/2009Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.23.2; 2.4.6; 2.4.9; (S)
NUTARTIS2009 m. lapkričio 9 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus (pranešėjas), teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Arnoldo Šukaičio

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,gynėjui Raimundui Gargasui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Č. ir nuteistojo M. Č. gynėjo advokato Raimundo Gargaso apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-08-24 nuosprendžio, kuriuo M. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal BK 260 str. 1 d. (2008-06-27 psichotropinių medžiagų neteisėtas įgijimas, laikymas bei realizavimas) laisvės atėmimu trejiems metams.

- pagal BK 260 str. 1 d. (2,517 g. psichotropinių medžiagų neteisėtas įgijimas, laikymas bei realizavimas) laisvės atėmimu trejiems metams ir vienam mėnesiui.

- pagal BK 260 str. 1 d. (0,556 g. psichotropinių medžiagų neteisėtas įgijimas, laikymas bei realizavimas) laisvės atėmimu trejiems metams ir dvejiems mėnesiams.

- pagal BK 260 str. 1 d. (0,030 g. ir 0,584 g. psichotropinių medžiagų neteisėtas įgijimas, laikymas bei realizavimas) laisvės atėmimu trejiems metams ir trejiems mėnesiams.

- pagal BK 260 str. 1 d. (0,516 g. psichotropinių medžiagų neteisėtas įgijimas, laikymas bei realizavimas) laisvės atėmimu trejiems metams ir keturiems mėnesiams.

- pagal BK 260 str. 1 d. (2008-09-15 psichotropinių medžiagų neteisėtas įgijimas, laikymas bei realizavimas) laisvės atėmimu trejiems metams ir penkiems mėnesiams.

- pagal BK 260 str. 1 d. (2008-09-25 psichotropinių medžiagų neteisėtas įgijimas, laikymas bei realizavimas) laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta keturių metų laisvės atėmimo bausmė atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2009 m. rugpjūčio 24. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2008-12-16 iki 2009-02-18.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir T. A. bei A. E., tačiau jų atžvilgiu skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Č. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė psichotropinę medžiagą, turėdamas tikslą ją parduoti, ir neteisėtai pardavė psichotropinę medžiagą, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2008-06-27 d., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo 4,830 g miltelių, kurių sudėtyje yra 1,324 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, tęsdamas nusikalstamą veiką Kėdainių mieste, tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2008 m. birželio 27 d., apie 17.00 val. šią psichotropinę medžiagą neteisėtai pardavė T. A..

Taip pat M. Č. neteisėtai įgijo ir laikė psichotropinę medžiagą, turėdamas tikslą ją parduoti, ir neteisėtai pardavė psichotropinę medžiagą, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, M. Č. iš nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo ne mažiau 5,257 g miltelių, kurių sudėtyje yra 2,517 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, tęsdamas nusikalstamą veiką Kėdainių mieste, tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2008 m. liepos 22 d., apie 17.00 val., šią psichotropinę medžiagą neteisėtai pardavė T. A..

Taip pat M. Č. neteisėtai įgijo ir laikė psichotropinę medžiagą, turėdamas tikslą ją parduoti, ir neteisėtai pardavė psichotropinę medžiagą, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, M. Č. iš nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo 10 tablečių, kurių sudėtyje yra 0,556 g psichotropinės medžiagos – MDMA, tęsdamas nusikalstamą veiką Kėdainių mieste, tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau, kaip 2008 m. rugpjūčio 18 d., apie 16.00 val., šią psichotropinę medžiagą neteisėtai pardavė T. A..

Taip pat M. Č. neteisėtai įgijo ir laikė psichotropinę medžiagą, turėdamas tikslą ją parduoti, ir neteisėtai pardavė psichotropinę medžiagą, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, M. Č. turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo 10 tablečių, kurių sudėtyje yra 0,030 g. psichotropinės medžiagos – amfetamino ir 0,584 g. psichotropinės medžiagos - MDMA, tęsdamas nusikalstamą veiką Kėdainių mieste, tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau, kaip 2008 m. rugpjūčio 25 d., apie 14.30 val., šią psichotropinę medžiagą neteisėtai pardavė T. A..

Taip pat M. Č. neteisėtai įgijo ir laikė psichotropinę medžiagą, turėdamas tikslą ją parduoti, ir neteisėtai pardavė psichotropinę medžiagą, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, M. Č. turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo 10 tablečių, kurių sudėtyje yra 0,516 g psichotropinės medžiagos – MDMA , tęsdamas nusikalstamą veiką Kėdainių mieste, tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau, kaip 2008 m. rugsėjo 15 d., apie 16.10 val., šią psichotropinę medžiagą neteisėtai pardavė T. A..

Taip pat M. Č. neteisėtai įgijo ir laikė psichotropinę medžiagą, turėdamas tikslą ją parduoti, ir neteisėtai pardavė psichotropinę medžiagą, o būtent: iki 2008 m. rugsėjo 15 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, M. Č. turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai įgijo 20 tablečių, kurių sudėtyje yra 1,024 g psichotropinės medžiagos – MDMA, ir neteisėtai laikė jas su savimi bei, tęsdamas savo nusikalstamą veiką šias psichotropines medžiagas 2008 m. rugsėjo 15 d., apie 16.45 val., prie namo, esančio Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), už 120 litų neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 1, kuriam Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 8 d. nutartimi leido atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

Taip pat M. Č. neteisėtai įgijo ir laikė psichotropinę medžiagą, turėdamas tikslą ją parduoti, ir neteisėtai pardavė psichotropinę medžiagą, o būtent: iki 2008 m. rugsėjo 25 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, M. Č. turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai įgijo 20 tablečių, kurių sudėtyje yra 1,249 g psichotropinės medžiagos – MDMA , ir neteisėtai laikė jas su savimi bei, tęsdamas savo nusikalstamą veiką šias psichotropines medžiagas 2008 m. rugsėjo 25 d., apie 13.20 val., bute, esančiame Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), už 120 litų neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 1, kuriam Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 8 d. nutartimi leido atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

Šalies argumentai

Nuteistasis M. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendį dalyje dėl psichotropinių medžiagų neteisėto įgijimo, laikymo ir pardavimo T. A. ir jį dėl to išteisinti. Be to, pripažinti, kad 2008-09-15 ir 2008-09-25 psichotropinių medžiagų įgijimas, laikymas ir pardavimas asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamą veiką imituojantį modelį (toliau NVIM) yra vienas nusikaltimas ir BK 62 str. pagrindu skirti jam švelnesnę bausmę, nei numato įstatymas.

Nurodo, kad psichotropinių medžiagų T. A. nepardavė. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes. T. A. parodymai turi būti vertintini kritiškai, nes jis suinteresuotas bylos baigtimi, tikėjosi gauti švelnesnę bausmę, be to jo parodymų nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Pripažįsta, kad 2008-09-15 ir 2008-09-25 pardavė psichotropines medžiagas asmeniui, veikusiam pagal NVIM ir mano, kad ši veika turėtų būti kvalifikuotina kaip vienas nusikaltimas. Nurodo, kad padaryti šias veikas jis buvo kurstomas ir priverstas policijos pareigūnų. Po 2008-09-25 pajėgė atsisakyti pardavinėti psichotropines medžiagas, suprasdamas, kad daro sunkų nusikaltimą. Mano, kad teismas turėjo laikyti, kad jis prisipažino įvykdęs šias dvi veikas ir laikyti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Mano, kad atsižvelgus į visas šių dviejų nusikaltimų padarymo aplinkybes, teismas galėjo laikyti, kad įvykdytas vienas nusikaltimas, be to BK 62 str. pagrindu galėjo skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta įstatymo.

Nuteistojo M. Č. gynėjas advokatas Raimundas Gargasas apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendį dalyje dėl M. Č. įvykdyto psichotropinių medžiagų neteisėto įgijimo, laikymo ir pardavimo T. A. ir jį išteisinti. Be to, pripažinti, kad psichotropinių medžiagų įgijimas, laikymas ir pardavimas 2008-09-15 ir 2008-09-25 asmeniui, veikusiam pagal NVIM yra vienas nusikaltimas ir jį kvalifikuoti pagal BK 22 str. 1 d. 2 d., 260 str. 1 d. ir taikant BK 62 str. paskirti švelnesnę bausmę, nei numato įstatymas.

Nurodo, kad nuosprendis priimtas pažeidžiant BPK normas, nes nuosprendyje nenurodytas kai kurių nusikalstamų veikų padarymo laikas (dėl 2,517 g., 0,556 g., 0,030 g., 0,584 g., 0.516 g., psichotropinių medžiagų įgijimo) bei psichotropinių medžiagų įgijimo kiekis (2008-06-27, 2008-09-15, 2008-09-25 epizoduose). Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad M. Č. psichotropines medžiagas pardavė T. A.. T. A. suinteresuotas bylos baigtimi, todėl jo parodymai turi būti vertinami kritiškai. Psichotropinių medžiagų pardavimas asmeniui, veikusiam pagal NVIM turi būti vertinamas kaip vienas nusikaltimas ir kvalifikuotinas kaip pasikėsinimas padaryti nusikaltimą, nes nusikaltimas baigtas nebuvo, psichotropinės medžiagos į apyvartą nepakliuvo.

Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašo skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Išnagrinėjusi apeliacinius skundus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas.

Vienas iš nuteistojo bei jo gynėjo skundų argumentų susijęs su tuo, kad, jų manymų nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, tai, kad M. Č. pardavė psichotropines medžiagas T. A.. Tačiau apylinkės teismas nuosprendyje vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Tuo tarpu apeliaciniame skunde pateikiami samprotavimai apie įrodymų nebuvimą yra subjektyvūs ir nepaneigia teismo išvadų. Teismas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertinti. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes, įvertinęs nuteistojo T. A. parodymus, paties M. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, specialistų išvadas ir kitus bylos duomenis, motyvuotai konstatavo įrodžius nuteistojo M. Č. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų. Nors M. Č. teisminio nagrinėjimo metu ir apeliaciniame skunde nurodo, kad T. A. narkotinių medžiagų nepardavė, jo parodymus paneigia byloje esantys faktiniai duomenys.

T. A. apklausų metu parodė, kad pažįsta M. Č. kaip asmenį, iš kurio gaudavo narkotinių medžiagų. Jei kokiems nors asmenims reikėdavo narkotinių medžiagų, jis visada skambindavo M. Č., susitardavo dėl narkotinių medžiagų ir tą pačią dieną susitikdavo miesto centre, kur paimdavo iš M. Č. psichotropines medžiagas bei parduodavo jų prašiusiems asmenims. Iš kur narkotikus gaudavo M. Č. nežino. Kalbėdami telefonu, metamfetaminą vadindavo „gaidžiu“, „ekstazi“ tabletes vadino „ratais“ arba „apvaliais“. Nėra jokio pagrindo netikėti šiais nuosekliais ir išsamiais T. A. parodymais, nes jie atitinka M. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei neprieštarauja visai byloje nustatytų aplinkybių visumai. Todėl nuteistojo ir jo gynėjo skunduose nurodyti skundo argumentai, kad T. A. parodymai turi būti vertintini kritiškai, atmestini kaip nepagrįsti. Ikiteisminio tyrimo metu M. Č. prisipažino įvykdęs jam inkriminuotus nusikaltimus, patvirtino aplinkybes, kad įgijęs narkotines medžiagas jas perdavė T. A. ir asmeniui, veikusiam pagal NVIM kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Parodė, kad narkotines medžiagas – tabletes, gaudavo iš vaikino vardu Arūnas po 5 litus. Gautas tabletes perduodavo T. A., kuris jas pardavinėjo po 7-8 litus. Gautą pelną dalijosi. Taip pat nurodė, kad su T. A. nėra susipykę, pastarajam pagrindo jį apkalbėti nėra. Liudytoja I. S. atlikusi byloje ikiteisminį tyrimą parodė, kad apklausiant M. Č., joks fizinis ar psichologinis smurtas vartojamas nebuvo. M. Č. sutiko papasakoti viską kas jam buvo žinoma. Jo apklausoje dalyvavo advokatas.

Liudytojas T.Dzinzinas parodė, kad jis disponavo operatyvine informacija apie tai, kad vaikinas vardu „Tomas“ prekiauja narkotinėmis medžiagomis. Pagal šią informaciją buvo sankcionuotas NVIM. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad „Tomas“- T. A. psichotropines medžiagas įgijo iš M. Č.. Iš tyrimo metu padarytų garso įrašų, fiksavusių nuteistųjų pokalbius, buvo galima suprasti, jog M. Č. spaudė T. A. dėl narkotikų pardavimo.

Iš byloje esančių telefoninių pokalbių suvestinių matyti, kad T. A. bendravo su M. Č.. iš pokalbių turinio seka, kad kalba eina apie prekybą narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, apibūdina medžiagų rūšį bei nurodo kada jas gali realizuoti.

M. Č. parodymai apie tai, kad T. A. narkotinių medžiagų nepardavė, vertintini kritiškai, nes jie prieštarauja nustatytų aplinkybių visumai ir vertintini kaip siekimas išvengti atsakomybės. Tokiu būdu byloje surinktų įrodymu visetu neginčytinai įrodyta, kad M. Č. pagrįstai nuteistas už visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose nurodo, kad M. Č. veikos, 2008-09-15 ir 2008-09-25 parduodant narkotines medžiagas asmeniui, veikusiam pagal NVIM, turėtų būti vertinamos kaip vienas nusikaltimas. Šie skundo argumentai nepagrįsti.

BK 260 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti ar pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Minėtos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo bent vieno iš išvardintų nusikalstamų veiksmų padarymo. Iš byloje esančių nusikalstamos veikos imitacijos elgesio modelio dalyvio ir nuteistojo M. Č. telefoninių pokalbių suvestinių, bei jų parodymų matyti, kad abiejuose epizoduose dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir pardavimo buvo tartasi atskirai. Abu nusikaltimai laikomi baigtais, nuo kiekvieno atskiro narkotinių medžiagų perdavimo momento, todėl veikos, padarytos 2008-09-15 ir 2008-09-25 teisingai kvalifikuotos kaip atskiri nusikaltimai.

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, jei nusikalstama veika buvo padaryta ir išaiškinta NVIM pagalba, ji kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti nusikaltimą. Šioje byloje nustatyta, kad M. Č. turėdamas tikslą parduoti įgijo ir laikė tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurias per du kartus - 2008-09-15 ir 2008-09-25 pardavė asmeniui, veikusiam pagal NVIM. Teismas nustatė, kad psichotropinių medžiagų pardavimas buvo kontroliuojamas policijos pareigūnų, o jo įgijimas ir laikymas teisėsaugos nebuvo kontroliuojamas, todėl abi veikos pagrįstai kvalifikuotos kaip baigti nusikaltimai, numatyti BK 260 str. 1 d..

M. Č. skunde nurodyti argumentai, kad padaryti nusikaltimus jis buvo kurstomas policijos pareigūnų nepagrįsti. Iš įslaptinto liudytojo bei paties M. Č. parodymų ir kitų bylos duomenų matyti, kad M. Č. nebuvo provokuojamas padaryti nusikaltimą. Jo veiksmų pasirinkimo laisvė niekaip nebuvo apribota: jis nebuvo spaudžiamas padaryti nusikaltimą, nebuvo šantažuojamas, jam nebuvo grasinama, nebuvo atliekami kitokie aktyvūs veiksmai, skatinantys padaryti nusikaltimą, t. y. apeliantas žinojo, kad narkotinių medžiagų įgijimas laikymas, platinimas yra nusikaltimas, tačiau vis tiek pardavė psichotropines medžiagas įslaptintam liudytojui, veikusiam pagal NVIM. Prašymas gauti psichotropinių medžiagų realizuojant NVIM nėra provokavimas daryti nusikaltimą.

Nuteistojo gynėjas advokatas R.Gargasas skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis priimtas pažeidžiant BPK normas, nes nuosprendyje nenurodytas kai kurių nusikalstamų veikų padarymo laikas bei psichotropinių medžiagų įgijimo kiekis. Šis gynėjo skundo teiginys nepagrįstas, nes visuose kaltinimuose psichotropinių medžiagų įgijimo kiekis nurodytas, o ta aplinkybė, kad tikslus narkotinių medžiagų įgijimo laikas nenustatytas (ir apie tai nurodyta kaltinime), nepaneigia veikų padarymo fakto.

BK 260 str. 1 d. sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki aštuonerių metų. Teismas skiria bausmę, numatytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje, ir tik nustatęs BK 62 straipsnyje nurodytų aplinkybių visumą gali paskirti švelnesnę bausmę, negu numatyta įstatyme. Šioje byloje sąlygų taikyti BK 62 str. 1 d. nuostatų nėra, nes skirti mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta mažiausia bausmė, teismas gali tik nustatęs BK 62 str. 1 d. numatytų aplinkybių visumą, t. y. jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.

BK 62 str. 2 d. teismas gali taikyti, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko, kaip bendrininko, vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Tokių sąlygų visumos taip pat nėra, todėl remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad taikyti M. Č. BK 62 str. nuostatų nėra įstatyminio pagrindo. Teisingai kvalifikavęs nuteistojo M. Č. veiką, teismas vadovaudamasis BK 54 str. nuostatomis paskyrė jam bausmes už padarytas nusikalstamas veikas. Skundžiamame nuosprendyje išdėstydamas bausmės skyrimo motyvus, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, kitas aplinkybes ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-08-24 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1d. 1p.,

nutarė:

Nuteistojo M. Č. ir jo gynėjo advokato Raimundo Gargaso apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Sigitas BagdonavičiusTeisėjai Bronė VidzėnienėArnoldas Šukaitis