Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Z. A. atstovui advokatui Romanui Lupeikai, atsakovui R. T., atsakovo atstovui advokatui Sauliui Zakarevičiui.

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. A. ieškinį atsakovui R. T. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė, jos atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus; paaiškino, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo pasirašyta Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovas R. T. pardavė, o ieškovė Z. A. už 3000 Eur nupirko automobilį Land Rover Range Rover Sport. Iki sudarant šią sutartį atsakovas kreipėsi į ieškovę dėl 6100 Eur paskolos. Ieškovė tuo metu turėjo pinigų, todėl sutiko atsakovui R. T. paskolinti jo prašomą sumą ir, pasitikėdama atsakovu, 2018 m. rugpjūčio 28 d. atliko bankinį mokėjimo pavedimą į atsakovo sąskaitą 8300 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodė, jog pinigai ,,už mašiną, skola“, 2018 m. rugpjūčio 29 d. atliko pavedimą 800 Eur sumai, nurodydama mokėjimo pagrindą ,, už mašiną“. Ieškovė į atsakovo sąskaitą iš viso pervedė 9100 Eur, iš kurių 3000 Eur buvo mokestis už automobilį Land Rover Range Rover Sport, o 6100 Eur ji paskolino atsakovui. Dėl suteiktos paskolos nebuvo parašyta paskolos sutartis, kadangi šalys pasitikėjo viena kita, be to ieškovė manė, jog mokėjimo pavedimas į atsakovo banko atsiskaitomąją sąskaitą bus pakankamas pagrindas paskolinius santykius įrodyti. Rašytinė paskolos sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo, tačiau pinigų perdavimo atsakovui faktą patvirtina bankinio mokėjimo pavedimai, atitinkantys rašytinį elektroninį dokumentą. Šalys konkrečių paskolos grąžinimo terminų neaptarė, tik susitarė, kad atsakovas pinigus grąžins ieškovei pareikalavus. Atsakovas, 2020 m. lapkričio mėnesį ieškovei pareikalavus grąžinti paskolintus pinigus, paskolos negrąžino iki šiol, todėl ieškovė pasijautė apgauta ir kreipėsi į teismą dėl suteiktos paskolos bei procesinių palūkanų priteisimo. Prašo ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė, jos atstovas kategoriškai neigė, jog automobilį iš atsakovo įgijo už 9100 Eur. Nurodė, jog atsakovas sudarė automobilio pirkimo-pardavimo sandorį būdamas pilnametis, turėdamas turto pirkimo pardavimo srityje. Atsakovas žinojo/turėjo žinoti apie savo teisių pažeidimą sudarydamas automobilio pirkimo-pardavimo už 3000 Eur sandorį, nes jį patvirtino savo parašu. Tai, kad po sutarties sudarymo ieškovė nereikalavo grąžinti skolos, nereiškia, kad kaip kreditorė ji buvo atsisakiusi ar praradusi reikalavimo teisę į atsakovą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6. 53 straipsnį, kreditorius yra laisvas bet kuriuo metu pareikalauti, kad skolininkas įvykdytų savo prievolę, todėl atsakovo nurodyti argumentai, kad ieškovė net dvejus metus nereikalavo grąžinti skolos iš atsakovo, taip jam suteikdama lūkestį, kad skolos grąžinti nereikės, yra neracionalus. Kadangi sandoris vienos šalies yra įvykdytas, atsakovas turi būti įpareigotas grąžinti ieškovei 6100 Eur, kuriuos gavo pagal žodinį susitarimą dėl paskolos suteikimo. Tuo atveju, jei teismas laikytų, kad tarp šalių nebuvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai, ieškovė prašė taikyti CK 6.237 - 6.242 straipsniuose nustatytą teisių gynimo būdą ir išreikalauti iš atsakovo jo nepagrįstai gautas pinigines lėšas. Ginčo sumos atsakovas nėra grąžinęs ieškovei, kuri nuostolių atsiradimo rizikos nebuvo prisiėmusi ir neturi galimybės ginti savo pažeistą teisę kitais gynybos būdais, todėl darytina išvada, kad yra nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos, ir yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 6100 Eur sumos priteisimo.

Liudytojas M. A. teismo posėdyje parodė, kad 2018 metais jo mama Z. A. iš atsakovo R. T. už 3000 Eur įsigijo automobilį Land Rover Range Rover Sport su variklio defektais ir šis automobilis iki šiol yra remontuojamas. Automobilis pradėtas remontuoti maždaug po mėnesio nuo jo įsigijimo. Automobilio įsigijimo aplinkybės jam nėra žinomos. Kiek žino, atsakovas automobilį pirko sau. Ar automobilis buvo remontuojamas iki jį įsigijo mama, jam nežinoma.

Ieškinys netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad ieškovė Z. A. atsakovui R. T. padarė du bankinius pavedimus: 2018 m. rugpjūčio 28 d. pervedė atsakovui 8300 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama „ 3000 Eur už mašiną, skola“ ir 2018 m. rugpjūčio 29 d. – 800 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama „už mašiną“, ką patvirtina prie bylos pridėti bankiniai pavedimai. Ieškovė teigė, kad dalis pinigų, būtent pervesta 6100 Eur suma yra atsakovui jo prašymu suteikta paskola.

Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, neginčija pinigų gavimo fakto, tačiau tvirtina, kad jis nesiskolino iš ieškovės 6100 Eur, kad visa dviem bankiniais pavedimais pervesta 9100 Eur suma tai yra jam atliktas mokėjimas už pagal 2018 m. rugpjūčio 29 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo ir ieškovės, atsakovo ieškovei parduotą automobilį Land Rover Range Rover Sport.

Dėl ieškovės atsakovui pervestų lėšų kvalifikavimo

Ieškinio dalykas šioje byloje paskolos priteisimas. Byloje ginčas kilo dėl ieškovės į atsakovo banko sąskaitą 2018 m. rugpjūčio 28 d. ir 2018 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimo pavedimais pervestų 9100 Eur, iš kurių 3800 Eur buvo skirti automobilio Land Rover Range Rover Sport įsigijimui ( pagal nuorodas mokėjimo pavedimų mokėjimų paskirtyse), o likusių 5300 Eur (ieškovės teigimu 6100 Eur), pobūdžio, t. y. ar minėta suma laikytina ieškovės atsakovui suteikta paskola ar tai yra mokestis už automobilį Land Rover Range Rover Sport pagal ieškovės ir atsakovo 2018 m. rugpjūčio 29 d. sudarytą minėto automobilio pirkimo-pardavimo sutartį.

Iš 2018 m. rugpjūčio 29 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad pardavėjas R. T. pardavė pirkėjai Z. A. transporto priemonę Land Rover Range Rover Sport, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonę įkainojo – 3000 Eur, sutartis pasirašyta R. T. ir Z. A..

Vadovaujantis CK 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Pagal CK 6.870 straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Taigi, tik esant šioms sąlygoms pripažįstami šalių paskolos teisiniai santykiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino.

Pažymėtina, jog pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnius praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Taigi įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.

CK 6.871 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jei skolinama suma viršija šešis šimtus eurų. Šio straipsnio 3 dalis nustato, jog rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, o 4 dalyje numatyta, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Pažymėtina, kad įstatyme nenustatyta imperatyvaus nurodymo, kad negalioja sandoris, sudarytas nesilaikant rašytinės formos, taigi žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, galioja, tačiau kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju į bylos dėl paskolos grąžinimo įrodinėjimo dalyką įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties esminių sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys nėra sudariusios rašytinės, notarinės paskolos sutarties, apsikeitusios raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, t. y. raštu neišreiškė savo valios dėl paskolos. Atsižvelgiant į tai, nesant tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos rašytinės paskolos sutarties, ieškovei teigiant, jog jos atsakovui bankiniais pavedimais pervesta pinigų suma yra atsakovui suteikta paskola, o atsakovui neigiant paskolos teisinių santykių buvimą, byloje būtina nustatyti ieškovės atsakovui pervestų lėšų paskirtį, kuri turi įtakos tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimui.

Šiuo atveju paskolos sutarties esminių sąlygų - paskolos susitarimą ir lėšų kaip paskolos perdavimą- egzistavimą turėjo įrodyti ieškovė Z. A. (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Byloje ginčo dėl to, kad tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis nekilo. Savo argumentus dėl paskolos suteikimo atsakovui ieškovė iš esmės grindžia, kaip jau buvo minėta, pavedimo, kuriuo į jo sąskaitą ieškovė pervedė 8300 Eur, nuoroda mokėjimo paskirtyje „3000 Eur už mašiną, skola“, automobilio Land Rover Range Rover Sport pirkimo-pardavimo sutartimi, automobilio remonto išlaidomis ir atsakovo pajamų deklaracija. Ieškovės nuomone, šie įrodymai patvirtina, kad egzistuoja faktas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko - 6100 Eur perdavimą atsakovui ir jo įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes pagrindu ir t. t. Dėl to, kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad banko mokėjimo pavedimas savaime nebūtinai patvirtina paskolos teisinius santykius. Kai lėšų pavedimo paskirtis neįvardijama paskola, tai nėra akivaizdus faktas, kad pervedamas būtent paskolos sutarties dalykas, t. y. nėra raštu išreikštas vienos sutarties šalies (paskolos davėjo) suderintos valios perduoti paskolos dalyką paskolos gavėjui egzistavimas.

Sprendžiant šalių ginčą dėl perduotų pinigų paskirties ir atsiradusių teisinių santykių kvalifikavimo, yra pagrindas vadovautis ir CK 6.193 straipsniu, kuriame numatyta, kad, aiškinant sutartį, yra privalu nagrinėti šalių tikruosius ketinimus, atsižvelgti į tai, kokią prasmę tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, visas sutarties sąlygas aiškinti atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą ir sudarymo aplinkybes bei į sutarties šalių elgesį po sutarties sudarymo. Šios nuostatos aktualios ir vertinant mokėjimo pavedimų, patvirtinančius pinigų pervedimus atsakovui, paskirtį. Kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais.

Paskolos sutarties įrodinėjimo metu teismui vertinant, ar iš tikrųjų sudaryta paskolos sutartis, svarbūs yra byloje esančių rašytinių įrodymų turinys ir kitų įrodymų duomenys, patvirtinantys paskolos teisinių santykių egzistavimą.

Byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių susitarimo dėl paskolos santykių sudarymą, taip pat kiti įrodymai to nepatvirtina. Neįrodyta, kad ieškovė su atsakovu būtų sudarę rašytinę ar žodinę paskolos sutartį ar jų tokį abipusį susitarimą dėl paskolos patvirtintų jų faktiniai (konkliudentiniai) veiksmai.

Nors ieškovė nurodo, kad jos 2018 m. rugpjūčio 28 d. atliktas pavedimas 8300 Eur sumai buvo skirtas 3000 Eur apmokėti už automobilį Land Rover Range Rover Sport pagal 2018 m. rugpjūčio 29 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, o likusius pinigus ji atsakovo prašymu jam paskolino, tačiau šie ieškovės teiginiai vertinti kaip deklaratyvūs ir neįrodyti (CPK 178 straipsnis).

Pažymėtina, kad byloje nekilo ginčo dėl 2018 m. rugpjūčio 29 d. ieškovės ir atsakovo sudaryto automobilio Land Rover Range Rover Sport pirkimo-pardavimo sandorio fakto, ir teismas, kompleksiškai vertindamas per dvi dienas atliktus veiksmus, t. y. tai, kad ieškovės bankiniai pavedimai atsakovui buvo atlikti 2018 m. rugpjūčio 28 d. bei 2018 m. rugpjūčio 29 d. ir šalių Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandoris sudarytas 2018 m. rugpjūčio 29 d., daro tikėtiną išvadą, kad mokėjimo pavedimais pervestos lėšos gali buvo kvalifikuojamos ir vertinamos kaip patvirtinančios atsiskaitymo už perkamą transporto priemonę, o ne paskolos teisinius santykius. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo įsipareigojimą grąžinti skolą paskolos davėjai, kas leistų pripažinti paskolos sutarties sudarymą CK 6.871 straipsnio prasme. Ieškovės atliktų atsakovui banko pavedimų mokėjimo paskirtis „3000 Eur už mašiną, skola“ ir kitas - ,,už mašina“ nurodo patį pinigų perdavimo faktą, bet ne paskolos sutarties sudarymą, kurioje būtų išreikšta tiek abiejų šalių valia, tiek atsakovo įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką (pinigus) paskolos davėjos nuosavybėn. Taigi byloje nustatyta, kad ieškovė Z. A. 3000 Eur sumą, atitinkančią Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą automobilio įvertinimą, ir dar 6100 Eur pervedė atsakovui R. T., nenurodydama, kad pervedamų lėšų mokėjimo paskirtis yra paskola.

Ieškovės pateikti įrodymai, kuriais ji grindžia paskolos teisinių santykių egzistavimą, yra netiesioginiai: pinigų pervedimo faktas ir nuoroda mokėjimo paskirtyje – ,,skola“, atsakovo pajamų deklaravimas, teikiant metinę pajamų deklaraciją už 2018 metus, automobilio remonto išlaidas patvirtinantys dokumentai. Šiuo atveju netiesioginiai įrodymai neįrodo fakto, jog ieškovė perdavė atsakovui pinigus, o šis juos įsipareigojo grąžinti. Tai, kad Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje, šalys patvirtino parduodamo automobilio kainą 3000 Eur, savaime nereiškia, kad taip ir buvo. Atsakovas nuosekliai aiškina, jog automobilis buvo parduotas ieškovei už 9100 Eur. Automobilis Land Rover Range Rover Sport ieškovės iš atsakovo buvo įgytas 2018 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties, kurioje nenurodyti jokie automobilio defektai, pagrindu, o automobilio remontas buvo atliekamas po 2019 m. gegužės 27 d., kas rodo, jog automobilio pirkimo momentu ieškovė jokių pretenzijų atsakovui dėl automobilio būklės nereiškė, o remontas buvo atliekamas jau ieškovei eksploatuojant automobilį. Be to, į bylą pateiktas ieškovės atstovo teiktas atsakovui 2020 m. lapkričio 4 d. Taikos sutarties projektas, kuriuo aptarė neva ieškovės suteiktos 6100 Eur paskolos gražinimo klausimą ir net neminėjo apie jokius parduotos transporto priemonės defektus.

Nors ieškovė nurodė tarp šalių buvus draugiškus santykius, atsakovas taip pat nurodo, jog šalys pasitikėjo viena kita, tačiau mažai tikėtina, kad nesiejami itin artimų draugystės ar giminystės santykių asmenys būtų neįforminę paskolos santykių raštu skolinant nemažą pinigų sumą. Vien pinigų pervedimas ir gavimas, nesant kitų įrodymų, išreiškiančių šalių valią sudaryti paskolos sutartį, neleidžia vienareikšmiškai pripažinti tokių santykių buvimą, todėl nėra pagrindo pervestus atsakovui pinigus laikyti paskola.

Ieškovės teiginiai, kad žodį ,,skola“ ji traktuoja kaip atsakovui suteikiamą paskolą, šiuo atveju atsakovo skolą jai, vertintini kritiškai ir sunkiai įtikimi. Teismas pažymi, kad žodis „paskola“ šnekamojoje kalboje nėra nežinomas ar retai sutinkamas ir nepaisant to, kad šis žodis tuo pačiu yra ir teisinis terminas, jis yra gana plačiai vartojamas įprastiniame žmonių gyvenime ir dauguma atvejų suvokiamas kaip pinigų suteikimas/paskolinimas kitam asmeniui. Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną „skola“ reiškia „nesumokėti arba grąžintinai gauti pinigai ar daiktas“. Ieškovė, vertindama savo atliktame pavedime nurodytą paskirtį „skola“, išimtinai remiasi tik ,,grąžintinai gautų pinigų“ reikšme, t. y. ta reikšme, kad atsakovas turėjo ieškovei grąžinti 2018 m. rugpjūčio 28 d. ir 2018 m. rugpjūčio 29 d. pavedimais pervestas lėšas, t. y. iš jos bankiniais pavedimais pervestų atsakovui 9100 Eur minusavus pagal sutartį įgyto automobilio kainą - 3000 Eur sumą, o ne tai, kad ši pinigų suma buvo galimai pačios ieškovės grąžintini, t. y. mokėtini už įgytą transporto priemonę, pinigai atsakovui. Teismo vertinimu, ieškovė subjektyviai interpretuoja žodžio „skola“ reikšmę jai palankesniu būdu, ir įvertinus tai, kad pagal bankinius pavedimus už įgytą automobilį ieškovė sumokėjo ne 3000 Eur, kaip nurodyta 2018 m. rugpjūčio 29 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje, o 3800 Eur (3000 Eur pagal 2018 m. rugpjūčio 28 d. bankinį mokėjimo pavedimą ir 800 Eur pagal 2018 m. rugpjūčio 29 d. bankinį pavedimą mokėjimo paskirtyse nurodant ,,už mašiną“), nurodyti ieškovės argumentai nelaikytini pagrindžiančiais paskolos suteikimo atsakovui faktą. Priešingai, pagal žodžio „skola“ bendrinę reikšmę labiau tikėtina, kad tokiu būdu buvo įvardijama skola atsakovui. Akcentuotina, jog kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir paprastai silpnos įrodomosios galios įrodymai

Taigi apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad šioje byloje ieškovė Z. A. neįrodė, kad suteikė atsakovui R. T. paskolą, t. y. nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad paskolos dalykas (pinigai) buvo perduoti ieškovui bei ieškovo įsipareigojimas grąžinti pinigus. Mokėjimo nurodymai nėra dokumentai, patvirtinantys paskolos sutarties sudarymo faktą, nes vien tik pinigų pervedimas ir gavimas, nesant kitų įrodymų, išreiškiančių šalių valią sudaryti paskolos sutartį, neleidžia vienareikšmiškai pripažinti tokių santykių buvimą. Kadangi ieškovė neįrodė esminių paskolos sutarties su atsakovu sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus, teismas sprendžia, jog ieškovės Z. A. ir atsakovo R. T. nesiejo paskolos teisiniai santykiai.

Nebūdama tikra dėl paskolos kaip ieškinio pagrindo realumo, ieškovė kaip ieškinio pagrindą nurodė ne tik paskolą, bet ir atsakovo nepagrįstą praturtėjimą. Savo reikalavimą ieškovė grindžia tuo, kad atsakovas be teisinio pagrindo įgijo ieškovės sąskaita 6100 Eur pinigų sumą.

Kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą. Kartu pažymėtina, kad, sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovės Z. A. ir atsakovo R. T. nesiejo paskolos teisiniai santykiai. CK 6.237-6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (CK 6.242 str.), turi būti nustatytos tokios prielaidos: 1) atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo.

Bylose dėl be pagrindo įgyto turto ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui.

Nagrinėjamoje byloje, kaip jau buvo aptarta, neginčijamai nustatyta, kad ieškovė 2018 m. rugpjūčio 28 d. ir 2018 m. rugpjūčio 29 d. į atsakovo R. T. sąskaitą pervedė 9100 Eur sumą, kas reiškia, kad atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovės veiksmų. Antra, dėl šios priežasties ieškovės turtas sumažėjo 9100 Eur suma, kas atitinka atsakovo praturtėjimą. Trečia, atsakovas praturtėjo, nes ieškovė jam perdavė aukščiau nurodytą sumą, t. y. egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp ieškovės turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Tuo pačiu pabrėžtina, kad, bylos šalis siejo sutartiniai Transporto priemonės pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovė perdavė prašomas priteisti lėšas atsakovui, t. y. lėšų perdavimas ir atsakovo praturtėjimas turi teisinį pagrindą ir nepagrįstas praturtėjimas neegzistavo, pareiškus ieškinį. Tai leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju nepagrįsto praturtėjimo institutas kaip subsidiarus teisių gynimo būdas ieškovės pasirinktas nepagrįstai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalį nustato, kad šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, iš kitos šalies priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 417,80 Eur patirtų atstovavimo išlaidų, pateikė įrodymus, patvirtinančius jo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl, atmetus ieškinį, ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas, iš ieškovės atsakovui priteistina 417,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės Z. A. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Z. A. atsakovo R. T. naudai 417,80 Eur ( keturis šimtus septyniolika eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.