- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- A17.-5861-1058/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04215-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Pažeidėjas
- V. J.
žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J. 2019 m. rugsėjo 17 d., 19.29 val., būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), skambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir prašė atvykti policijos pareigūnus bei jį išgelbėti, žinodamas, kad nėra pagalbos poreikio ir jam joks pavojus negresia.
Motyvuojamoji dalis
Teismo posėdyje V. J. savo kaltę neigė, parodė, kad policijos pareigūnų nekvietė. Patvirtino, kad skambino bendrajam pagalbos centrui, tačiau jam pagalbos nereikėjo, tik norėjo sužinoti informaciją ar galima nustatyti asmens buvimo vietą. Kai atvyko policija jis klausė, ko jie atvažiavo, o policininkai piktai klausė „ko skambinėji“. Jam policijos nereikėjo. Prašė baudos dydį išdėstyti ilgesniam laikotarpiui, nes yra nukentėjęs nuo kito įvykio ir šiuo metu dėl to nedirba, jo pajamos sudaro tik 250 EUR.
Tyrimo metu V. J. nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 17 d. skambino Bendruoju pagalbos numeriu ir domėjosi, ar yra galimybių nustatyti buvimo vietą skambinant be SIM kortelės. Kalbėjosi apie visuomenei žinomą atvejį, kai automobilio bagažinėje buvo sudeginta mergina ir nebuvo galima nustatyti jos buvimo vietos, nes skambino be SIM kortelės. Policijos nekvietė. Policija atvykusi jam atvykimo pagrindo nenurodė (b. l. 6).
Nors V. J. savo kaltės nepripažino, jo kaltę padarius ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina byloje surinkti bei teismo ištirti įrodymai: V. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės; iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2019 m. rugsėjo 17 d., 19.25 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas skambutis, pranešėjas teigė, kad jį veža automobilio bagažinėje nežinomi asmenys (b. l. 3); Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato tyrėjo K. K. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2019 m. rugsėjo 17 d., iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad V. J. veža automobilio bagažinėje nežinomi asmenys. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), buto duris atidarė pranešėjas V. J.. Asmuo atrodė akivaizdžiai neblaivus. Aiškinantis įvykio aplinkybes, V. J. nurodė, kad skambino į policiją aiškindamas, kad jį pagrobė nepažįstami asmenys ir veža automobilio bagažinėje. Tokiu savo pranešimu norėjo išsiaiškinti kaip reaguos policijos pajėgos ir kokių veiksmų imsis. Asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus (b. l. 4); Bendrojo pagalbos centro raštas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 17 d. Centro informacinėje sistemoje yra užregistruoti aštuoni skambučiai iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 8); byloje pateikti garso įrašai, kuriuose girdisi, kaip vyras praneša Bendrajam pagalbos centrui, kad yra automobilio bagažinėje, nežinomi asmenys jį įdėjo į bagažinę, kur šiuo metu yra, nežino. Asmuo Bendrojo pagalbos centro darbuotojo buvo sujungtas su VPK. Sujungus su VPK vyras informavo pareigūnus, kad yra automobilio bagažinėje, kas jį veža nežino, nurodė, kad jam pripurškė dujų, kur buvo tuo metu, kai jam pripurškė dujų, tiksliai nežino. Asmuo nurodė pareigūnams, kad jie pagal jo skambutį turi nustatyti, kur jis yra, prašė jį išgelbėti, nurodė, kad automobilis juda, pasakė „girdžiu variklis veikia“, teigė, kad jį nužudys už kelių minučių. Pranešėjas taip pat sakė, kad eis pranešti, jog neturi pinigų, gal jį paleis. Vėliau pokalbio eigoje (garso įrašo pavadinimas „2019_09_17_19-25-04_25.07“, įrašo laikas 8.20) vyras nurodė, kad tiesiog pirmuoju asmeniu pasakojo istoriją, jam jokia grėsmė negresia. Skambino tikslu pasikalbėti apie žmogaus pagrobimo atvejį. Iš kitų garso įrašų girdėti, kad vyras ne kartą skambino Bendruoju pagalbos centro numeriu, skundėsi, kad pas jį atvyko pareigūnai, nors jis pareigūnų nekvietė, tik pirmuoju asmeniu pasakojo istoriją. Bendrojo pagalbos centro darbuotojas išaiškino vyrui, jog jam nurodžius, kad jis yra automobilio bagažinėje jis buvo sujungtas su policija, pareigūnams atvykus jis turi aiškintis situaciją su pareigūnais (b. l. 9). Šiuose įrodymuose užfiksuoti duomenys patvirtina protokole nurodytas aplinkybes, tarpusavyje neprieštarauja ir vieni kitus papildo. Teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytais faktais bei pateiktais duomenimis. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnas būtų šališkas, suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto nusižengimo padarymu ar jam pakenkti.
ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už žinomai melagingą priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga.
Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl to, kad būtent V. J. skambino Bendruoju pagalbos telefono numeriu, tai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino tiek teisme, tiek tyrimo metu, tačiau V. J. neigė kvietęs policijos pareigūnus ir nurodė nesupratęs, dėl ko jie atvyko. Vis tik teismas šiuos atsakomybėn traukiamo asmens parodymus laiko jo gynybine pozicija ir jais nesivadovauja, juos paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Iš byloje esančio garso įrašo matyti, jog pokalbio metu V. J. pirmuoju asmeniu kalbėjo apie tai, kad yra vežamas bagažinėje, būtent dėl to jis Bendrojo pagalbos centro darbuotojo buvo sujungtas su policijos pareigūnais. Pokalbio su pareigūnu metu V. J. toliau pirmuoju asmeniu kalbėjo, kad jis yra vežamas automobilio bagažinėje, nurodė, kad jį tuoj nužudys bei prašė pareigūnų nustatyti jo buvimo vietą ir imtis veiksmų. Taigi pokalbio turinys liudija, jog V. J. kalbėdamas su pareigūnais iš pradžių pranešė apie jam tariamai gresiantį pavojų, tikėdamasis atitinkamų pareigūnų veiksmų, t. y. jo tyčia buvo nukreipta į tai, jog pareigūnai atitinkamai sureaguotų į gautą pranešimą. Tik vėliau pokalbio eigoje atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, jog jis visą laiką kalbėjo ne apie jam pačiam gresiantį pavojų, o tik atpasakojo žinomą atvejį apie bagažinėje sudegintą merginą. Iš byloje esančio garso įrašo, pavadinimu „2019_09_17_19-25-04_25.07“ matyti, jog šios aplinkybės paaiškėjo tik įpusėjus pokalbiui, t. y. praėjus kiek daugiau nei 8 minutėms nuo pokalbio pradžios.
Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog pareigūnas gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu. Taigi gavę pranešimą apie galimai daromą nusikalstamą veiką pareigūnai turėjo pareigą reaguoti nedelsiant. Dėl šių priežasčių jau vykstant pokalbiui su pranešėju V. J. bei reaguojant į gautą pranešimą 2019 m. rugsėjo 17 d. 19:32:02 val. buvo išsiųstas pirmasis pareigūnų patrulis, kiek vėliau išsiųstas antras patrulis, kuris nustatytu adresu atvyko 2019 m. rugsėjo 17 d. 19:37:53 val. Kaip matyti iš BIRT ataskaitų žiūryklės, pranešėjo skambučio pradžia, t. y. tas laikas, kada asmuo paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, 19.25 val., o informacijos gavimo laikas nurodytas 19.29 val. Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, jog dar prieš V. J. nurodant, jog jam iš tiesų pareigūnų pagalba nereikalinga ir jis tik atpasakoja kitam asmeniui nutikusius įvykius, pareigūnai ne tik jau buvo išvykę nustatytu pranešėjo buvimo adresu patikrinti gautą pranešimą, bet jau ir atvykę, kadangi nuo informacijos gavimo iki patrulio atvykimo pagal iškvietimą praėjo mažiau nei 8 minutės. Tokiu būdu pranešėjo pateikta pirminė informacija apie asmens gyvybei tariamai iškilusi pavojų sutrikdė pareigūnų darbą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog byloje visiškai įrodyta, jog V. J. pranešdamas apie iškilusį pagalbos poreikį bei prašydamas pareigūnų reaguoti nustatant jo buvimo vietą, žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, vien norėdamas patikrinti jų darbą, nors realiai pagalbą jam nebuvo reikalinga, todėl V. J. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį. Teismas tikslina faktinę aplinkybę šalindamas tai, jog V. J. pareigūnus kvietė savo gyvenamosios vietos adresu, kadangi jis prašydamas pagalbos pokalbio metu savo gyvenamosios vietos pareigūnams nenurodė, priešingai prašė pačių pareigūnų nustatyti jo buvimo vietą. Toks tikslinimas veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas viešajai tvarkai) ir pavojingumą (buvo sutrikdytas policijos pareigūnų darbas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, V. J. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusižengimą padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Be to, Administracinių nusižengimų registro išrašas (b. l. 9-15) patvirtina, kad V. J. už ANK 493 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą atsakomybėn traukiamas antrą kartą, pirmą kartą baustas 2019 m. liepos 18 d., t. y. nepasibaigus ANK 40 straipsnyje nustatytam 1 metų terminui. Tai laikytina antrąja jo atsakomybę sunkinančią aplinkybe (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Taip pat įvertinama V. J. asmenybė – baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, baustas už analogiško nusižengimo padarymą, nedirba, registruojasi užimtumo tarnyboje. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti V. J. paskyrus baudą, kurios dydis nustatytinas artimas ANK 493 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkiui.
ANK 675 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, paskirtos baudos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, teismas gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki 2 metų. Atsižvelgiant į V. J. nurodytą gaunamų pajamų dydį, tai, kad šiuo metu asmuo yra bedarbis, jam skirtinos galutinės baudos sumokėjimas per 40 dienų terminą (ANK 675 straipsnio 2 dalis) gali būti sudėtingas. Teismas sprendžia, kad esant asmens prašymui savanoriškai sumokėti skirtą baudą per ilgesnį laikotarpį, yra pagrindas jį patenkinti, nustatant, kad bauda turi būti sumokama per 24 mėnesių (2 metų) laikotarpį. Esant galimybei bauda (nesumokėta jos dalis) gali būti sumokama visa iš karto.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
V. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 750 EUR dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, išdėstyti V. J. paskirtos baudos sumokėjimą 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui. Išaiškinti, kad esant galimybei bauda (nesumokėta jos dalis) gali būti sumokama visa iš karto.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19105959779.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.