- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-06
- Bylos Nr.
- e2A-299-781/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00475-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Jūratė Varanauskaitė, Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Unishop“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 2.6.39.2.5.8Kito turto draudimas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Rasos Gudžiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Unishop“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Unishop“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Unishop“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, naudai iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ 371 233,35 Eur draudimo išmoką, 12 632,10 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodo, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2018 m. rugpjūčio 1 d. sudaryta Verslo turto draudimo sutartis serija LD Nr. 112540858 (toliau – Draudimo sutartis). Draudimo sutarties sudarymas buvo patvirtintas Verslo turto draudimo liudijimu serija LD Nr. 433713087. Draudimo sutartimi inter alia (be kita ko) buvo apdraustos atsargos, esančios sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – Atsargos). Atsargos buvo apdraustos nuo Draudimo sutartyje išvardintų rizikų, tarp jų – nuo vagystės su įsilaužimu. Į ieškovės nuomojamas sandėliavimo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpos), 2019 m. vasario 17 d. buvo įsilaužta ir pavogta Atsargų, kurių įsigijimo vertė sudarė 441 349,35 Eur. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl 441 349,35 Eur draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau draudikas (atsakovė) 2019 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. 2140644 nurodė, kad sutinka išmokėti tik 70 000 Eur (15,86 procentus viso žalos dydžio) draudimo išmoką, o likusią žalos sumos dalį (371 349,35 Eur) išmokėti atsisako.
3. Ieškovė pažymi, jog Draudimo sutartyje buvo nustatyta, kad draudimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), yra įrengtos šios atsargas saugančios turto apsaugos priemonės: „Įrengta įsilaužimo apsaugos sistema: signalizavimas – į saugos firmos „Jungtis“ postą; davikliai – judesio, durų atidarymo; sistema įrengta – visame plote“. Draudimo vietoje įrengta turto apsaugos sistema (kaip apsaugos priemonių visuma) buvo įrengta visame plote, kuriame buvo sandėliuojamos atsargos. UAB „AVS servisas“ (bendrovė, teikusi ieškovei apsaugos signalizacijos sistemos priežiūros paslaugas) 2020-01-28 rašte nurodyta, kad „apsauginės signalizacijos sistema nurodytu adresu buvo sumontuota visame sandėliuojamame plote (...)“. Judesio jutiklių nesumontavimas pagalbinėje patalpoje, į kurią vagys įsibrovė išgriovę išorinę pastato sieną, nereiškia, kad turto apsaugos sistema nebuvo sumontuota visame plote. Pagalbinėje patalpoje atsargos ar kitas apdraustas turtas nebuvo sandėliuojamas, todėl judesio jutikliai šioje patalpoje ir neturėjo būti sumontuoti.
4. Ieškovė akcentuoja, kad net ir laikant, jog atsakovės pozicija dėl turto apsaugos priemonių įrengimo ne visame plote yra pagrįsta, ji nesudarė atsakovei pagrindo mažinti draudimo išmoką. Atsakovė, mažindama draudimo išmoką iki 70 000 Eur, neįrodė aplinkybių, suteikiančių atsakovei teisę sumažinti draudimo išmoką. Tarp atsakovės nurodyto tariamo Draudimo sutarties sąlygų pažeidimo ir vagystės bei patirtos žalos dydžio nėra priežastinio ryšio. Iš UAB „AVS servisas“ 2020 m. sausio 28 d. rašto ir prie rašto pridėtos schemos matyti, kad vieta, kurioje buvo sudėtos pavogtos atsargos, bei vieta, kurioje vagys naikino vagystės pėdsakus (skalbimo priemonių bala, matoma pridedamoje nuotraukoje, darytoje po vagystės) pateko į lubinių judesio jutiklių Nr. 3 ir Nr. 5 veikimo sritį, tačiau šie jutikliai nesuveikė.
Atsiliepimas
5. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti. Teigia, kad Draudimo sutarties skiltyje „Papildomos sąlygos“ nurodyta: Draudėjas patvirtina, kad visose patalpose įrengtos veikiančios priešgaisrinės ir turto apsaugos signalizacijos, pajungtos į saugos firmos pultą su nuolatiniu (24 val. per parą) reagavimu. Šios informacijos neatitikimas tikrovei draudiko bus laikomas rizikos padidėjimu ir draudžiamojo įvykio atveju draudikas turi teisę mažinti arba nemokėti draudimo išmokos. Administravimo procedūros metu nustatyta, kad įvykio metu įsilaužimo apsaugos sistema, signalizacija buvo įrengta ne visame draudėjo nuomojamų patalpų plote, ne visose patalpose. Būtent tai – įsilaužimo apsaugos sistemos, signalizacijos daviklių buvimas ne visame draudimo vietos plote, ne visose patalpose – buvo vagystės priežastis ir sudarė esmines sąlygas ypač dideliam nuostolių dėl vagystės mastui. Remiantis šalių sudarytos Draudimo sutarties nuostatomis, draudikas informavo draudėją, kad draudikas turi teisę draudimo išmokos nemokėti, tačiau vertinant draudėją, kaip klientą, siekiant išlaikyti verslo santykių tęstinumą, buvo priimtas išimtinis sprendimas išmokėti 70 000 Eur draudimo išmoką.
6. Atsakovė pažymi, kad vagystės metu įsilaužimo apsaugos sistema, turto apsaugos signalizacija buvo įrengtos ne visame draudėjo nuomojamų ir apdraustų patalpų plote ir ne visose patalpose. Ieškovė pripažįsta, kad vagystės metu tam tikrame ieškovės nuomojamo statinio plote, tam tikrose statinio patalpose, tiek sandėlininko kabinete, į kurį tiesiogiai ir buvo patekta įsilaužiant per skylę sienoje, tiek tam tikrame plote tarp lentynų ir stelažų, turto apsaugos sistema nebuvo sumontuota taip, kad veiktų visame plote, visose patalpose. Siekdama, jog turto apsaugos sistema būtų įrengta visose patalpose, kuriose sandėliuojamos atsargos, t. y. išskyrus tas patalpas ir tą plotą, kuriose atsargos nebuvo sandėliuojamos, ieškovė netinkamai vykdė Draudimo sutarties sąlygas. Signalizacijos daviklio (-ių) nebuvo ne tik sandėlininko kabinete ir tose vietose, kur daviklių veikimą ribojo aukštos lentynos, stelažai, tačiau ir tame apie 72 kv. m plote, iš kurio ir buvo išneštos atsargos, t. y. vagystės zonoje, vietoje, kur atsargos buvo faktiškai sukrautos. UAB „AVS servisas“ pateiktoje schemoje matyti, kad dalis vagystės vietos (tikėtina visa) nepateko nei į lubinio jutiklio Nr. 3, nei į Nr. 5 veikimo plotą. Tai, kad vagystė įvykdyta būtent šioje vietoje, iškart už sandėlininko kabineto, patvirtina ir chemikalų balos nuotrauka. Draudėjas nesilaikė Draudimo sutartyje sulygtos sąlygos dėl įsilaužimo apsaugos sistemos, turto apsaugos signalizacijos įrengimo visame plote, visose patalpose. Teigia, kad Draudimo sutartimi šalys susitarė, jog draudimo rizikos padidėjimu bus laikomas informacijos, kad visose draudėjo patalpose įrengtos veikiančios turto apsaugos signalizacijos, pajungtos į saugos firmos pultą su nuolatiniu (24 val. per parą) reagavimu, kad įsilaužimo apsaugos sistema įrengta visame patalpų plote, neatitikimas tikrovei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.
8. Teismas pažymėjo, jog Draudimo liudijime (polise) apibrėžtos sutarties sąlygos yra laikomos individualiai suderėtomis sąlygomis, o tai reiškia, kad ieškovė turėjo galimybę daryti įtaką draudimo liudijime (polise) esančių nuostatų turinio apibrėžimams, prisiimamiems įsipareigojimams bei duodamiems patvirtinimams.
9. Teismo vertinimu, jeigu ieškovei tam tikros draudimo liudijime (polise) numatytos sąlygos (prievolės) jau prieš sudarant sutartį kėlė abejonių, ieškovė turėjo galimybę tikslinti / pildyti / derinti / tiksliau apibrėžti draudimo liudijime (polise) įrašytas sąlygas, ypač susijusias su prievole įrengti turto apsaugos priemones pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų pasinaudojusi tokia galimybe.
10. Teismas konstatavo, jog turto apsaugos priemonių įdiegimo reikalavimai buvo susieti su pastate esančiomis patalpomis, o tai reiškia, kad turto apsaugos priemonių įdiegimas nesusietas tik su patalpomis, kuriose faktiškai sandėliuojamos atsargos.
11. Teismo vertinimu, turto apsaugos priemonės turėjo būti įdiegtos visame pastato plote, neišskiriant pastate esančių patalpų (arba kitų erdvių), be to, Draudimo liudijime nenurodyta, kad draudžiamas turtas yra tik tose pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose, kuriose turtas (atsargos) yra faktiškai sandėliuojamas.
12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, jog aplinkybė, kad biuro patalpa buvo įrengta sandėlyje (angare), t. y. sandėlio (angaro) dalį erdvės įstiklinant stikline siena (pertvara) rodo, kad draudimo liudijime numatytas reikalavimas įrengti turto apsaugos priemones (signalizaciją) turėjo apimti ir sandėlio (angaro) viduje įrengtas patalpas, t. y. biurą. Konstatuota, kad turto apsaugos priemonės turėjo būti įdiegtos visame pastato, esančio (duomenys neskelbtini), esančių patalpų plote (erdvėje), nepaisant to, kokia bebūtų aptariamame pastate esančios patalpos funkcinė paskirtis.
13. Teismas pažymėjo, kad sandėlininko kabinete (biuro patalpose) ieškovei neįrengus turto apsaugos sistemų, konstatuotina, jog ieškovė pažeidė Draudimo sutarties nuostatą, kurioje ji įsipareigojo įrengti turto apsaugos sistemas visose pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose.
14. Teismo sprendime konstatuota, kad ieškovė nepaneigė atsakovės apskaičiuoto 440 662,03 Eur nuostolio dydžio, kadangi neįrodė aplinkybių, dėl kurių susidarė 687,32 Eur skirtumas ieškovės nenaudai.
15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog draudimo liudijimo (poliso) nuostatos sudarė teisinį pagrindą atsakovei nemokėti arba mažinti ieškovės patirtų nuostolių atlyginimą. Atsižvelgęs į tai, kad Draudimo sutarties nuostatos buvo pažeistos išimtinai dėl ieškovės kaltės, teismas konstatavo, jog atsakovė, mažindama draudimo išmokos dydį iki 70 000 Eur, proporcingumo principo nepažeidė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
16. Ieškovė UAB „Unishop“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
16.1. Atsakovė, parengusi tiek Draudimo taisykles, tiek draudimo liudijimą, turėjo pareigą draudimo sutarties sąlygas parengti aiškiai, suprantamai ir nedviprasmiškai, tačiau nedetalizavo ir neinformavo apie tai, ar ginčo sąvokos reiškia, jog visose patalpose turi būti įrengti judesio jutikliai (ir tose patalpose, kurios nenaudojamos atsargų sandėliavimui) bei kad judesio jutiklių kontroliuojamas laukas turi padengti visų patalpų visą plotą.
16.2. Atsakovė nepateikė ieškovei jokių pageidavimų dėl patalpose įrengtų apsaugos signalizacijos sistemų, jų tobulinimo ar papildomų apsaugos priemonių įrengimo. Ieškovė neturėjo jokio pagrindo manyti, kad įrengta apsaugos sistema netenkina atsakovės. Atsakovė turėjo teisę apžiūrėti patalpas, kuriose buvo laikomos atsargos, ir įvertinti savo prisiimtą draudimo riziką.
16.3. Teismas 2015 m. draudimo liudijimą analizavo, nepasiteiravęs šalių, ar ši draudimo sutartis buvo sudaryta dėl toje pačioje vietoje esančio turto, todėl klaidingai sprendė, kad draudimo vietos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra skirtingos. Pastatas adresu (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. kovo 20 d. turėjo kitą adresą – (duomenys neskelbtini). Taigi, 2015 m. sudaryta draudimo sutartis buvo sudaryta dėl toje pačioje vietoje esančio turto, o teismo išvados dėl ankstesnės ieškovės patirties įgyvendinant analogiškas draudimo sutarties sąlygas kitoje vietoje, yra nepagrįstos.
16.4. Draudimo objektu pagal Draudimo sutartį buvo būtent atsargos (prekės), ieškovė buvo įsitikinusi, jog Draudimo sutarties reikalavimai dėl apsaugos signalizacijos įrengimo buvo keliami būtent toms patalpoms, kurioje yra laikomos draudžiamos atsargos. Draudimo sutarties nuostatas „visame plote“, „visose patalpose“ nepateikia vienareikšmio atsakymo, jog kalbama apie visą pastato plotą bei visas šio pastato patalpas, o ne tik apie visas patalpas ir visą plotą, kuriame yra laikomi draudimo objektai – įrengimai ir atsargos.
16.5. Teismas nepagrįstai laikė, kad administravimo patalpa sudarė sandėliavimo patalpų dalį.
16.6. Patekus į administracijos kabinetą, vagys turėjo patekti į sandėliavimo patalpoje įrengtų jutiklių Nr. 3 ir Nr. 5 lauką. Taigi, signalizacijos jutiklių neįrengimas administracijos kabinete neturėjo esminės reikšmės vagystės trukmei. Jutiklio Nr. 5 veikimo laukas apima visą prekių buvimo iki vagystės vietą, todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog jutikliai Nr. 3 ir Nr. 5 neapima tam tikros sandėlio (angaro) patalpų zonos, kurioje buvo sandėliuojama dalis pavogtų prekių.
16.7. Aplinkybė, jog faktinių aplinkybių protokolas parengtas praėjus metams nuo vagystės, nereiškia, kad jame nurodytomis aplinkybėmis negalima remtis, nes pats savaime praėjęs laiko tarpas nereiškia faktinės situacijos pasikeitimo. Teismui nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, kad po vagystės atlikti apsaugos signalizacijos tobulinimo darbai pakeitė faktinę situaciją, dėl ko negalima vadovautis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotomis aplinkybėmis. Teismas, atsisakydamas vadovautis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, užkirto ieškovei galimybę įrodyti, kad jutiklių Nr. 3 ir Nr. 5 veikimo laukas apėmė ne tik prekių buvimo vietą, bet ir iš esmės visą vagių judėjimo vietą nuo išėjimo iš administracijos kabineto iki prekių buvimo vietos, taip pat tą vietą, kurioje vagys naikino pėdsakus.
16.8. Teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovės apskaičiuotas dėl vagystės padarytos žalos dydis – 440 662,03 Eur – yra teisingas. Iš prekių nurašymo akto matyti, kad bendra pavogtų prekių vertė yra 441 349,35 Eur. Atsakovės paskaičiuota mažesnė pavogtų prekių verčių suma atsirado todėl, kad atspausdinus Prekių nurašymo aktą jame nurodytos sumos ir kainos rodomos tik dviejų ženklų po kablelio formatu, tuo tarpu tikroji kaina buhalterinėje programoje vaizduojama šešių ženklų po kablelio tikslumu.
16.9. Teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė turėjo teisę sumažinti draudimo išmoką. Teismas, darydamas išvadą, kad ieškovė neįvykdė visų Draudimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dėl draudžiamo objekto saugumo, t. y. neįrengė apsauginės signalizacijos visose patalpose ir visame plote, netinkamai aiškino Draudimo sutarties sąlygas „visose patalpose“ ir „visame plote“, be to, nepagrįstai konstatavo, kad apsauginė signalizacija nepadengė to ploto, kuriame buvo pavogtos prekės. Be to, nepagrįstai spręsta, kad ieškovės padarytas Draudimo sutarties sąlygų pažeidimas sudarė atsakovei teisinį pagrindą mažinti draudimo išmoką. Teismas turėjo vertinti Draudimo sutarties sąlygų pažeidimo įtaką žalos dėl draudžiamojo įvykio (vagystės) atsiradimo tikimybei, ir tai daryti vertinant draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos dydį.
Atsiliepimas
17. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Teigia, kad įsilaužimo apsaugos sistema, signalizacija pagal Draudimo sutartį turėjo būti įrengtos ir apimančios visas sandėlio patalpas, visą jo plotą, be to, sandėliu laikytinas visas pastatas, ne tik jame esantis plotas, kuriame laikomos atsargos, tačiau ir visos kitos jame esančios patalpos, ypač su sandėliavimo veikla neabejotinai funkciškai neatsiejamai susijęs sandėlininko (administracinis) kabinetas. Akcentuojama, kad ieškovė galėjo dėl šių sąlygų derėtis, prašyti jas keisti, tikslinti arba, nepavykus susitarti dėl abi puses tenkinančių sąlygų, draudimo sutarties nesudaryti. Atsakovė teigia, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog turto apsaugos sistemos, signalizacijos, tokia apimtimi, kaip šalys buvo sulygusios Draudimo sutartyje, vagystės metu nebuvo ne tik sandėlininko kabinete, bet ir kitame sandėlio plote, vagystės zonoje. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog faktinių aplinkybių konstatavimas atliktas praėjus metams po vagystės, o per tą laiką galėjo pakisti daug aktualių faktinių aplinkybių. Ieškovė nevykdė Draudimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, už kurių nesilaikymą šalys buvo sulygusios taikyti atitinkamą sankciją – teisę draudimo išmokos nemokėti arba ją mažinti. Atsakovė itin akcentuoja, jog pagal ieškovės pateiktus duomenimis 40 procentų visų sandėlyje saugomų atsargų pagal vertę vagystės metu buvo sandėliuojamos 3 procentuose sandėlio ploto (sandėlio plotas 2 400 kv. m, o pavogtos prekės užėmė apie 72 kv. m). Ieškovė nepateikė tikslesnio atsargų vertės skaičiavimo. Atsakovė pažymi, kad išmokėta 70 000 Eur draudimo išmoka yra didesnė, nei atsakovė turėjo teisę išmokėti, įvertinusi ieškovės elgesį tiek dėl įsilaužimo apsaugos sistemos, signalizacijos įrengimo visose sandėlio patalpose, visame plote, tiek dėl nuostolį pagrindžiančių įrodymų pateikimo.
18. Trečiasis asmuo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Teigia, jog ieškovė nepažeidė Draudimo sutarties sąlygų, nustatančių, kad įsilaužimo apsaugos sistema turi būti įrengta visose patalpose ir visame plote. Pažymi, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo sumažinti draudimo išmoką.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
20. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė 2017 m. kovo 20 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo kartu su priedu kopiją.
21. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
22. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, pažymi, kad šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau ieškovė nenurodė svarių priežasčių, leidžiančių spręsti, kad būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo tik po bylos išnagrinėjimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo bei paskelbimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
23. Apeliantė teigia, kad atsakovė, parengusi tiek Draudimo taisykles, tiek draudimo liudijimą, turėjo pareigą draudimo sutarties sąlygas parengti aiškiai, suprantamai ir nedviprasmiškai, tačiau nedetalizavo ir neinformavo apie tai, ar ginčo sąvokos reiškia, jog visose patalpose turi būti įrengti judesio jutikliai (ir tose patalpose, kurios nenaudojamos atsargų sandėliavimui) bei kad judesio jutiklių kontroliuojamas laukas turi padengti visų patalpų visą plotą. Be to, ieškovės teigimu, atsakovė nepateikė pageidavimų dėl patalpose įrengtų apsaugos signalizacijos sistemų, jų tobulinimo ar papildomų apsaugos priemonių įrengimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „Unishop“ (draudėjos) ir atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ (draudikės) 2018 m. rugpjūčio 1 d. sudaryta Verslo turto draudimo sutartis, kurios pagrindu išduotas Verslo draudimo liudijimas Nr. 433713087 su priedais. Draudimo sutartyje šalys susitarė, jog draudimo objektu yra įrengimai bei atsargos, esančios (duomenys neskelbtini). Taip pat Draudimo sutartyje numatyta, jog yra įrengtos turto apsaugos priemonės, t. y. turi būti įrengta įsilaužimo apsaugos sistema: signalizavimas – į saugos firmos UAB „Jungtis“ postą; davikliai – judesio, durų atidarymo; sistema įrengta – visame plote. Papildomose sąlygose įtvirtinta, jog draudėja patvirtina, kad visose patalpose įrengtos veikiančios priešgaisrinės ir turto apsaugos signalizacijos, pajungtos į saugos firmos pultą nu nuolatiniu (24 val. per parą) reagavimu. Taip pat iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovės sandėlyje nuo 2019 m. vasario 16 d., apytikriai nuo 18:34 val. iki 2019 m. vasario 17 d. 05:34 įvyko vagystė, kurios metu buvo pavogtos sandėlyje buvusios atsargos. Iš atsakovės pranešimo ieškovei matyti, kad pagrindinė draudimo išmokos mažinimo priežastis – vagystės metu turto apsaugos priemonės buvo įrengtos: i) ne visame sandėlio plote; ir ii) ne visose patalpose.
25. Iš draudimo liudijimo sąlygų turinio matyti, kad turto apsaugos priemonė – įrengta įsilaužimo apsaugos sistema turi būti įrengta „visame plote“. Draudimo liudijimo papildomose sąlygose nurodyta, kad draudėja (ieškovė UAB „Unishop“) patvirtina, jog visose patalpose įrengtos veikiančios priešgaisrinės ir turto apsaugos signalizacijos, pajungtos į saugos firmos pultą su nuotoliniu (24 val. per parą) reagavimu, o šios informacijos neatitikimas tikrovei draudikės (atsakovės AB „Lietuvos draudimas“) bus laikomas rizikos padidėjimu ir draudžiamojo įvykio atveju draudikė turi teisę mažinti arba nemokėti draudimo išmokos.
26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011). Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012).
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Draudimo sutarties sąlygas, konkrečiai Papildomų sąlygų 1 punktą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog turto apsaugos priemonių įdiegimo reikalavimai buvo susieti su pastate esančiomis patalpomis, t. y. turto apsaugos priemonių įdiegimas nesusietas tik su patalpomis, kuriose faktiškai sandėliuojamos atsargos. Kaip matyti iš Draudimo sutarties sąlygų, ieškovė patvirtino, jog visose patalpose įrengtos veikiančios priešgaisrinės ir turto apsaugos signalizacijos, pajungtos į saugos firmos pultą su nuolatiniu reagavimu. Taigi, konstatuotina, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės valia buvo visų patalpų apsauga, įdiegiant signalizaciją, nedetalizuojant patalpų pagal jų paskirtį. Priešingai nei teigia apeliantė, draudimo sutarties sąlygos yra aiškios, suprantamos ir nedviprasmiškos, o jose įtvirtinta sąvoka „visos patalpos“ nesudaro pagrindo išvadai, jog judesio jutikliai turi būti įrengti tik patalpose, kurios naudojamos atsargų sandėliavimui ar kad judesio jutiklių kontroliuojamas laukas turi padengti ne visų patalpų visą plotą (CPK 178 straipsnis). Be to, kaip teisingai pažymėta apskųstame sprendime, tuo atveju, jeigu šalys būtų susitarusios tik dėl sandėliavimo patalpų apsaugos sistemų įdiegimo, šias patalpas Draudimo sutartyje apibūdintų individualiais požymiais (sandėlis, angaras). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Draudimo sutarties sąlyga yra aiški, nedviprasmiška ir ji patvirtina, jog turto apsaugos sistemos turėjo būti įrengtos visose ieškovės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Nustačius, jog Draudimo sutarties sąlygose eksplicitiškai įtvirtintas reikalavimas visose patalpose įrengti signalizaciją, laikytinas nepagrįstu apeliacinio skundo argumentas, kad Draudimo sutarties sąlyga sudarė pagrindą ieškovei manyti esant įsipareigojimui įrengti turto apsaugą tik patalpoms, kuriose faktiškai buvo sandėliuojamos atsargos.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog sandėlininko kabinetas buvo įrengtas sandėlyje, atskiriant dalį jo stikline pertvara, nepaneigia Draudimo sutarties sąlygos dėl prievolės įrengti signalizaciją visose patalpose, t. y. ir minėtame kabinete. Kaip minėta nutarties 27 punkte, Draudimo sutarties sąlygos aiškiai numatė pareigą turto apsaugos sistemas įrengti visose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) nesiejant šios pareigos su patalpų paskirtimi.
29. Ieškovė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą dėl jos ankstesnės patirties sudarant draudimo sutartis, teigdama, jog klaidingai nustatyta, kad draudimo vietos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra skirtingos. Apeliantė nurodo, kad pastatas adresu (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. kovo 20 d. turėjo kitą adresą – (duomenys neskelbtini), todėl 2015 m. draudimo sutartis buvo sudaryta dėl toje pačioje vietoje esančio turto.
30. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kartu su ieškiniu pateikė 2015 m. birželio 10 d. Verslo turto draudimo sutartį, sudarytą tarp jos ir atsakovės dėl įrengimų ir atsargų draudimo, esančių (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių elgesį sudarant ginčo Draudimo sutartį, pažymėjo, jog ieškovė 2015 m. buvo sudariusi draudimo sutartį analogiškomis sąlygomis, todėl turi patirties tokias sąlygas įgyvendinant, jai turėjo būti suprantami ir žinomi sąlygų įgyvendinimo aspektai.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame sprendime analizuota ieškovės patirtis draudimo teisiniuose santykiuose, siejant ją ne su apdraustais turto objektais, jų kiekiu, bet su draudimo sutarčių sudarymu analogiškomis ginčo Draudimo sutarčiai sąlygomis, todėl apeliantės argumentas, kad draudimo sutarčių sudarymas dėl toje pačioje vietoje esančio turto nepatvirtina jos turimos patirties įgyvendinant analogiškas sutarties sąlygas, atmestinas kaip nepagrįstas.
32. Apeliantė apeliuoja į tai, jog jutiklio Nr. 5 veikimo laukas apima visą prekių buvimo iki vagystės vietą, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad jutikliai Nr. 3 ir Nr. 5 neapima tam tikros sandėlio (angaro) patalpų zonos, kurioje buvo sandėliuojama dalis pavogtų prekių. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog po vagystės atlikti apsaugos signalizacijos tobulinimo darbai pakeitė faktinę situaciją, dėl ko negalima vadovautis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotomis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.
33. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).
34. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi, įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).
35. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Jungtis“ 2019 m. vasario 26 d. bei 2019 m. balandžio 24 d. pranešimuose nurodyta, jog ginčo objekte yra daug vietų (zonų), kurios nepatenka į objekte instaliuotų judesių jutiklių kontroliuojamą lauką. Taip pat UAB „AVS servisas“ 2020 m. sausio 28 d. pranešime detalizuotas turto apsaugos sistemos (judesio jutiklių) veikimo principas, nurodant, kad apsaugos signalizacijos sistema buvo sumontuota pagal išorines sandėliuojamų patalpų sienas. Kartu su 2020 m. sausio 28 d. UAB „AVS servisas“ pranešimu pateikta schema, kurioje pavaizduoti sandėlyje išdėstyti jutikliai ir jų veikimo laukas. Iš pateiktos schemos matyti, kad jutikliai Nr. 3 ir Nr. 5 neapima tam tikros sandėlio (angaro) patalpų zonos, konkrečiai zonos, kurioje buvo sandėliuojamos vagystės metu pavogtos prekės.
36. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtus įrodymus, konstatuoja, kad pavogtų prekių sandėliavimo vieta nepatenka į jutiklių Nr. 3 ir Nr. 5 kontroliuojamą lauką, t. y. ieškovė neįvykdė Draudimo sutartimi prisiimto įsipareigojimo įrengti turto apsaugos sistemą visame patalpų plote. Be to, akcentuotina, jog ieškovė tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde neneigia aplinkybės, jog po vagystės buvo atlikti tam tikri apsaugos signalizacijos tobulinimo darbai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria apskųstame sprendime padarytai išvadai, jog antstolio M. P. 2020 m. vasario 24 d. faktinių aplinkybių protokolas negali būti vertinamas kaip patvirtinantis reikšmingas aplinkybes, buvusias objekte vagystės metu, t. y. 2019 m. vasario 17 d., kadangi jis parengtas praėjus daugiau kaip metams po įvykio. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, laikotarpiu nuo vagystės iki faktinių aplinkybių konstatavimo, t. y. per metus, galėjo būti pakeista turto apsaugos sistema, jos parametrai, techninės galimybės, juolab, kad pati ieškovė pripažįsta atlikusi signalizacijos tobulinimo darbus.
37. Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys dėl atsisakymo mokėti draudimo išmoką arba jos mažinimo susitarė Draudimo sutarties papildomų sąlygų 1 punkte, kuriame nurodyta, kad draudėjos (ieškovės) patvirtinimo, jog visose patalpose įrengtos veikiančios priešgaisrinės ir turto apsaugos signalizacijos, pajungtos į saugos firmos pultą su nuolatiniu (24 val. per parą) reagavimu, informacijos neatitikimas tikrovei draudikės (atsakovės) bus laikomas rizikos padidėjimu ir draudžiamojo įvykio atveju draudikė turi teisę mažinti arba nemokėti draudimo išmokos.
38. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, netinkamai aiškinęs Draudimo sutarties sąlygas „visose patalpose“ ir nepagrįstai sprendęs, jog ieškovė neįvykdė visų Draudimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dėl draudžiamo objekto saugumo (signalizacijos įrengimo), padarė neteisėtą išvadą dėl atsakovės teisės sumažinti draudimo išmoką. Teisėjų kolegija atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą.
39. Bylos nagrinėjimo metu nustačius, jog ieškovė pažeidė Draudimo sutarties sąlygas, neįvykdė savo įsipareigojimų, t. y. neįrengė visame pastato, esančio (duomenys neskelbtini), plote ir visose jo patalpose turto apsaugos priemonių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Draudimo sutarties papildomų sąlygų 1 punkto nuostatos sudarė teisinį pagrindą atsakovei sumažinti ieškovei mokėtinos draudimo išmokos dydį. Be to, analogiško turinio nuostata įtvirtinta ir Draudimo taisyklėse, kurių 64.2 punkte numatyta, jog jeigu draudėja nevykdė visų esamų ir Draudimo sutarties sudarymo metu su draudike papildomai sutartų ir Draudimo sutartyje įvardytų nurodymų dėl draudžiamo objekto saugumo ir (arba) draudimo rizikos sumažinimo, draudimo išmoka gali būti mažinama arba nemokama. Esant nustatytam faktui, kad nebuvo įrengta visame pastate ir visame pastato plote turto saugos signalizacija, atsakovė pagrįstai vadovavosi minėtomis Draudimo sutarties ir taisyklių nuostatomis bei sumažino mokėtiną draudimo išmoką ieškovei iki 70 000 Eur sumos.
40. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio proceso metu nenustačius pagrindo priešingai išvadai dėl ieškovės Draudimo sutarties nuostatų pažeidimo ir atsakovės teisėto draudimo išmokos sumažinimo negu konstatuota apskųstame sprendime, plačiau nepasisakytina dėl apeliantės argumentų, susijusių su patirtos žalos dydžio apskaičiavimu, kadangi šie argumentai neturi reikšmės teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui.
41. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui.
Dėl procesinės bylos baigties
42. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliantės apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).
44. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
45. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiasis asmuo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.