Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens N. B. atstovei advokatei J. U.

suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento socialinės paramos skyriaus atstovei L. Č.

vertėjai H. Ž.

žodinio proceso teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal N. T. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, globos įsteigimo bei globėjos bei turto administratoriaus paskyrimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja N. T. a.k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu pripažinti N. B. a.k. (duomenys neskelbtini) -, neveiksnia turtinių (Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo, toliau-Aprašo 10.1.1., 10.1.2., 10.1.3., 10.1.4., 10.1.5., 10.1.6., 10.1.7. p.p.) ir asmeninių neturtinių santykių (Aprašo 10.2.1., 10.2.2., 10.2.3., 10.2.4., 10.2.5., 10.2.6 p.p.) srityse pagal Vilniaus miesto socialinės paramos centro į.k. 190997565, 2018-11-02 d. išvadą Nr. 130-1487.

Dėl ligos N. B. negali pasirūpinti savimi bei buitiniais poreikiais, savarankiškai priimti sprendimų, realizuoti savo asmeninių, socialinių ir pilietinių teisių.

Tiek pareiškėja, tiek N. B. gyvena bute, esančiame-.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad N. B. a.k. (duomenys neskelbtini) yra registruota VšĮ Šeškinės poliklinikoje. Šios poliklinikos medicininiai dokumentai patvirtina pareiškėjos pareiškime nurodytas N. B. ligas. Ji neįgali, ką patvirtina Rusijos Sveikatos apsaugos ministerijos medicininės-socialinės ekspertizės biuro Nr. 6 pažyma Nr. MCE-2014 Nr. 1848972, išduota N. B. neterminuotam terminui.

N. T. nori būti motinos N. B. globėja ir turto administratore, o kitų asmenų, norinčių būti jos globėju, nėra. N. B. reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra ir globa.

Vilniaus miesto socialinės paramos centras į.k. 190997565, pateikė teismui 2018-11-02 išvadą Nr. 130-1487 dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kurioje nurodė, kad N. B. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų bei nurodė visas turtinių ir asmeninių neturtinių santykių sritis, nurodytas Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos apraše (Aprašo 10.1.1.-10.1.7. p.p.; 10.2.1. – 10.2.6. p.p.).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento socialinės paramos skyriaus atstovė su N. T. pareiškimu sutiko bei prašė jį tenkinti, pateikiant išvadą (b.l. 71), buities tyrimo aktą (b.l. 72-73), nurodant, kad pareiškimui tenkinti kliūčių nėra. Atstovė nurodė, kad N. B. turi būti pripažinta neveiksnia tik aktualiose pastarajai turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Suinteresuoto asmens N. B. atstovė su N. T. pareiškimu sutiko bei prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais.

Pareiškimas tenkintinas dalinai (Lietuvos CPK 465-468 str., LR CK 2.10 str.).

Pagal Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 str. 14 p., psichikos sveikata – tai natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. Pagal to paties straipsnio 3 punktą, asmuo, sergantis psichikos liga, laikomas psichikos ligoniu. Nurodyto įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad psichikos ligoniai turi visas politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises. Tačiau tokie asmenys labiau pažeidžiami nei kiti tas pačias teises turintys visuomenės nariai. Tuo atveju, kai fizinis asmuo dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu. Pripažinimas neveiksniu - tai procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialinėmis ir teisinėmis pasekmėmis iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo: pripažintas neveiksniu asmuo praranda daugelį savo prigimtinių ir pilietinių teisių, tarp jų teisę disponuoti savo turtu bei tvarkyti su juo susijusius reikalus, teisę į darbą, santuoką, teisę balsuoti, rinktis gyvenamąją vietą, taip pat teisę keiptis į teismą bet kokiais klausimais, įskaitant ir klausimą dėl jo statuso peržiūrėjimo, o teismo paskirtas neapibrėžtam laikotarpiui tampa jo įstatyminiu atstovu, sprendžiančiu visus su neveiksniu pripažintu asmeniu ir jo turtu susijusius klausimus be specialaus pavedimo (LR CK 3.240 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-07-11 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-370/2008). Atsižvelgiant į tai, kad teismui yra suteikta teisė spręsti dėl asmens pripažinimo neveiksniu, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, privalo maksimalų tokio asmens teisių ir laisvių suvaržymą – pripažinimą neveiksniu - naudoti tik kaip išimtinio pobūdžio priemonę.

Lietuvos CK 2.10 str. 1 d. numato, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu, jam nustatoma globa.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015-12-10 d. įsakymu Nr. A1-742 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ buvo patvirtintas Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašas (toliau-Tvarkos aprašas), įsigaliojęs nuo 2016-01-01 d.

Lietuvos CPK 465 str. (2016-01-01 d. redakcija) nustatyta, kad pareiškime dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti išdėstytos aplinkybės, rodančios fizinio asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio tas asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, taip pat turi būti pateikta sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, kiti įrodymai apie asmens psichinę būklę, socialinio darbuoto išvada apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse. Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Šiame straipsnyje numatytame pareiškime turi būti nurodytos sritys, kuriose pareiškėjas siūlo pripažinti asmenį neveiksniu.

Tvarkos aprašo 4 str., 5 str. įpareigoja savivaldybės administraciją, gavus asmenų, nurodytų LR CK 2.10 str. 4 d., ar teismo rašytinį prašymą ar pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos paveda socialiniam darbuotojui įvertinti asmens gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečioje srityje (-yse-) ar kitose prašyme nenurodytose srityse ir parengti išvadą.

Vertinant asmens gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, asmens gebėjimai tam tikroje srityje vertinami pagal kriterijus, nurodytus Tvarkos aprašo 9.1-9.4 p.p.

Tvarkos aprašo 10 str. nurodytos rekomenduojamos asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus sritys : 10.1.-10.1.6. p. p. nurodytos turtinių santykių sritys, o 10.2.-10.2.6. p.p nurodytos asmeninių neturtinių santykių sritys.

Tvarkos aprašo 13 str. numato, kad socialinis darbuotojas asmens gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus vertina užduodamas asmeniui klausimus (Tvarkos aprašo 1 priedas) ir užpildydamas vertinimo išvadą (Tvarkos aprašo 2 priedas).

Be to, Tvarkos aprašo 15 str. numato, kad socialinis darbuotojas asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečioje srityje vertinimą atlieką ir išvadą (Tvarkos aprašo 3 priedas) parengia bei pateikia savivaldybės administracijai ne vėliau kaip per 60 dienų nuo pavedimo gavimo dienos, o pastaroji nė vėliau kaip per 3 darbo dienas išvadą pateikia prašymą pateikusiam asmeniui ar teismui. Jei išvadoje yra pažymėtas socialinių paslaugų reikalingumas, savivaldybės administracija inicijuoja asmens poreikio socialinėms paslaugoms nustatymą vadovaudamasi LR socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka (Tvarkos aprašo 16 str.).

Kaip jau minėta, Vilniaus miesto socialinės paramos centras į. k. 190997565, pateikė teismui 2018-11-02 d. išvadą Nr. 130-1487 dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kurioje nurodė, kad N. B. (duomenys neskelbtini), negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų bei nurodė visas turtinių ir asmeninių neturtinių santykių sritis, nurodytas Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos apraše (Aprašo 10.1.1.-10.1.7. p.p.; 10.2.1. – 10.2.6. p.p.) (b.l. 5-7). Šioje išvadoje nurodoma, kad N. B. serga kraujagyslinė demencija. Moteris yra bendraujanti, tačiau geba atsakyti tik į nesudėtingus, nuoseklaus atsakymo nereikalaujančius klausimus, dažniausiai atsako vienu arba keletu žodžių. Apie save pasakė tik savo vardą, o pavardės, gyvenamosios vietos adreso nepasakė. Nežino, kam priklauso butas, kiek gauna pajamų, kiek reikia mokėti komunalinių paslaugų, kam eiti į parduotuvę. N. B. negali įvertinti sutarties ar sandorio, susijusio su lizingu, vartojimo kreditu, turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, esmės, sudarymo pasekmių bei atsakomybės.

Be to, moteris negali savarankiškai be pagalbos pasirūpinti asmenine higiena, pakeiti patalinės, apsirengti. Ji negali pasigaminti ar pasišildyti maisto, negeba naudotis buitiniais prietaisais, nesuvokia , kaip jais naudotis, pati pavalgo tik kitų asmenų pagamintą ir jai pateiktą maistą. Naudoja sauskelnes. Būsto priežiūra rūpintis negeba. Negali įvardinti, kokioje medicinos įstaigoje lankosi, pasirūpinti vaistais. Nežino savo poreikių. Negali dalyvauti teisniuose santykiuose, nemotyvuota užsiimti jokia veikla. N. B. reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba, skatinimas ir kontrolė, savarankiškai gyventi negali.

Civilinėje byloje, siekiant pasiruošti teisminiam nagrinėjimui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-03 d. nutartimi byloje buvo paskirta N. B. psichiatrinė ekspertizė, kuri 2019-01-02 – 2019-01-18 d. aktu Nr.78TPK-1/2019 nustatė, kad N. B. serga kita kraujagysline demencija, todėl ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir neturtinių santykių srityse; dėl psichikos sveikatos būsenos N. B. negali dalyvauti teismo posėdyje ir būti jame apklausiama (b.l. 49-50, 79-81).

Pažymėtina, kad pagal LR CK 2.10 str. 1 d. ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 str. nuostatas, yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu LR CPK 466 str., 467 str. 4 d.), ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Esant tik vienam kriterijui, kuris reikalingas neveiksnumui nustatyti – medicininiam – asmens psichinei ligai, tačiau nesant antrojo kriterijaus, būtino pripažinti asmenį neveiksniu - psichinės ligos ar proto negalios nulemto asmens negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškimo.

Atsižvelgiant į N. B. psichinę būklę, kuri nustatyta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2019-01-02 – 2019-01-18 d. aktu Nr.78TPK-1/2019, kad pastaroji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti visuose turtinių ir neturtinių santykių srityse, N. B. pripažintina neveiksnia pagal šio teismo psichiatrinės ekspertizės akto išvadą bei Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2018-11-02 d. išvadą Nr. 130-1487 dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus; teismas pareiškėjos N. T. reikalavimą šioje dalyje tenkina visiškai.

Globa nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus (Lietuvos CK 3.238 str. 1 d.).

Lietuvos CK 3.277 str. 1 d. numato, kad globa teismo sprendimu skiriama pilnamečiam asmeniui, kuris teismo pripažintas neveiksniu, t.y. dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų, todėl N. B. įsteigiama globa.

N. T. teisminio nagrinėjimo metu sutiko būti motinos N. B. globėja bei turto administratore, nes pastaroji gauna pensiją (b.l. 33-34) šiam turtui reikalingas administravimas. N. T. šeimos nariai A. T., J. T., A. T. raštu išreiškė sutikimus, kad pareiškėja taptų motinos N. B. globėja (b.l. 26, 45-47). N. B. deklaravo gyvenamąją vietą pareiškėjos bute, esančiame Ukmergės g. 138-2, Vilniuje (b.l. 52).

Iš Informatikos ir ryšių departamento prie LR VRM pareikalauti duomenys apie N. T. teistumą; ir iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos viešosios policijos valdybos- duomenys ar ji bausta administracine tvarka, iš kur gauti atsakymai, kad N. T. neteista ir nebausta administracine tvarka (b.l. 63-64).

Teismo atsižvelgtina ir į tai, kad šiuo metu N. B. gyvena su pareiškėjos N. T. šeima penkių kambarių bute, esančiame Ukmergės g. 138-2 Vilniuje. N. T. rūpinasi motina. N. B. sutuoktinis mirė (b.l. 35-36). Daugiau asmenų, kurie norėtų būti N. B. globėju bei turto administratoriumi (išskyrus N. T.), nėra.

N. T. gauna netekto darbingumo pensiją (b.l. 14-17), prižiūri senyvo amžiaus motiną.

N. T. dėl sveikatos būklės gali būti motinos globėja (b.l. 13), todėl ji skirtina motinos N. B. globėja bei turto administratore. VĮ Registrų centro duomenimis, N. B. neturi nekilnojamojo turto, kuriam reikalingas administravimas(b.l. 57-62).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento socialinės paramos skyriaus pateikė teismui 2018-12-19 išvadą Nr. A104-3462/18-(2.11.2.9-SR2) bei buities tyrimo aktą Nr. 55-145(F), kuriais siūlo įsteigti N. B. globą, globėją paskiriant dukrą N. T. (b.l. 71-73).

Tokiu būdu, teismas laiko, kad nėra kliūčių tenkinti N. T. pareiškimą jos nurodytais motyvais.

Teismas netenkina pareiškėjos reikalavimo pripažinti N. B. neveiksnia turtinių santykių srityje dėl dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.) bei kitose turtinių santykių srityse, o taip pat, asmeninių neturtinių santykių srityse dėl šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.), kitose asmeninių neturtinių santykių srityse, nes šios sritys N. B. yra nebeaktualios, ji yra senyvo amžiaus, gaunanti senatvės pensiją.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti dalinai.

Pripažinti N. B., gim, , a.k. (duomenys neskelbtini) neveiksnia šiose srityse:

1.1. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);

1.2. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

1.3. kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

1.4. nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

1.5. paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

2.1. savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.);

2.2. sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.).

Į. N. B. a.k. (duomenys neskelbtini) globą, globėją bei turto administratorę nurodytose srityse paskiriant dukrą N. T. a.k. (duomenys neskelbtini)

Išaiškinti globėjai bei turto administratorei paskirtai N. T. jos teisės ir pareigos, įtvirtintos CK 3.243, 3.244 straipsniuose (CPK 508 str. 4 d.), t. y.:

– globėjas, kuris yra globotinio tėvas, motina ar kitas artimasis giminaitis, pareigas atlieka neatlygintinai;

– globėjai privalo informuoti globos (rūpybos) instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą;

– jeigu išnyksta aplinkybės, dėl kurių asmuo buvo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, asmens globėjas turi kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo veiksniu;

– neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais;

– sandoriams, kurių suma didesnė kaip tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti reikalingas išankstinis teismo leidimas;

– visais atvejais reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės;

– globėjas, jo artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.