- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-24
- Bylos Nr.
- e2A-1398-555/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00153-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“
- Ieškovas
- R. J.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2665-829/2020 ieškovės R. J. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kontmena“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. J. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Kontmena“ 1 988,06 Eur skolą, 49,56 Eur palūkanų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. kovo 29 d. ji atliko du notarinius veiksmus: patvirtino susitarimą dėl hipotekos reikalavimo (hipotekos teisės) perleidimo tarp pradinės kreditorės – AB Šiaulių banko, ir naujosios kreditorės – atsakovės UAB „Kontmena“, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Hipotekos reikalavimo perleidimas Nr. 1). Pagal Hipotekos reikalavimo perleidimą Nr. 1 atsakovei buvo perleista hipotekos teisė, t. y. hipotekos reikalavimas pagal Kėdainių rajono 3-iojo notarų biuro notarės L. P. 2013 m. sausio 16 d. patvirtintą hipotekos sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); patvirtino susitarimą dėl hipotekos reikalavimo (hipotekos teisės) perleidimo tarp pradinio kreditoriaus – AB Šiaulių banko, ir naujojo kreditoriaus – atsakovės UAB „Kontmena“, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Hipotekos reikalavimo perleidimas Nr. 2. Pagal Hipotekos reikalavimo perleidimą Nr. 2 atsakovei buvo perleista hipotekos teisė, t. y. hipotekos reikalavimas pagal Kėdainių rajono 3-iojo notarų biuro notarės L. P. 2012 m. gegužės 4 d. patvirtintą hipotekos sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei perleistomis hipotekos teisėmis buvo užtikrinta reikalavimo teisė į skolininkę likviduojamą dėl bankroto UAB „Laguna“. Reikalavimo teisę į šią skolininkę pradinis kreditorius AB Šiaulių bankas perleido atsakovei pagal 2017 m. lapkričio 29 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią atsakovei buvo perleistas 943 759,48 Eur reikalavimas (sutarties 1.2 punktas). Pagal Reikalavimo perleidimo sutarties 3.2 ir 3.3 punktus, AB Šiaulių bankas ir atsakovė susitarė, kad jie notarų biure pasirašys „notarinę hipotekos teisių perleidimo sutartį“, kuria bankas perleis atsakovei hipotekos teises, užtikrinančias perleidžiamą reikalavimą; notarines išlaidas, susijusias su hipotekos teisių perleidimo sutarties sudarymu padengs atsakovė. Abejose Hipotekos teisės perleidimo sandoriuose buvo nustatyta, kad: jais perleidžiama hipotekos teisė; visas hipotekos teisės perleidimo įforminimo išlaidas apmoka atsakovė (sandorių 3 pastaba). Atsakovė pasirašė abu Hipotekos teisės perleidimo sandorius. Ieškovė, kaip notarė, patvirtino Hipotekos teisės perleidimo sandorius – parašė tvirtinamąjį įrašą, pasirašė ir uždėjo savo antspaudą. Ieškovė atliktus notarinius veiksmus įregistravo notariniame registre. Atsakovės atstovė pasirašė notariniame registre. Notaro atlyginimo dydis už notarinio veiksmo atlikimą (hipotekos teisės perleidimo sandorio patvirtinimą) bei už sandorio projekto parengimą, kompensacijos dydis už patikrą registruose ir valstybės registrų kainos dydis buvo nurodytas ieškovės, kaip notarės, Hipotekos teisės perleidimo sandoriuose atliktuose tvirtinamuosiuose įrašuose ir notariniame registre, kuriuos pasirašė atsakovė. Notaro atlyginimo dydis buvo paskaičiuotas pagal Notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinuosius dydžius, patvirtintus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 57. Ieškovė notarinio atlyginimo dydį nustatė pagal Laikinųjų dydžių 3.6¹ punktą, pagal kurį už hipotekos (įkeitimo) reikalavimo perleidimo sutarties patvirtinimą imamas 0,1 procento nuo reikalavimo dydžio, bet ne mažiau kaip 28,96 Eur ir ne daugiau kaip 5 792,40 Eur notaro atlyginimas, bei 5.9 punktą, pagal kurį už sandorio projekto parengimą imamas 14,48–28,96 Eur dydžio notaro atlyginimas. Pagal Hipotekos reikalavimo perleidimą Nr. 1 notaro atlyginimas už sandorio patvirtinimą sudarė 943,76 Eur (943 759,48 Eur x 0,1 proc.), už sandorio projekto paruošimą – 15,00 Eur, už duomenų perdavimą valstybės registrams – 8,69 Eur, kompensacija už patikrą registruose 30,57 Eur, valstybės registrų kainos dydis – 8,98 Eur, t. y. notaro atlyginimas viso sudarė 967,45 Eur (8,69 Eur + 943,76 Eur + 15,00 Eur), kompensacija už patikrą registruose 30,57 Eur, VĮ Registrų centro darbų kaina 8,98 Eur. Pagal Hipotekos reikalavimo perleidimą Nr. 2 notaro atlyginimas už sandorio patvirtinimą sudarė 943,76 Eur (943 759,48 Eur x 0,1 proc.), už sandorio projekto paruošimą – 15,00 Eur, už duomenų perdavimą valstybės registrams – 8,69 Eur, kompensacija už patikrą registruose 4,63 Eur, valstybės registrų kainos dydis – 8,98 Eur. Tokiu būdu notaro atlyginimas viso sudarė 967,45 Eur (8,69 Eur + 943,76 Eur + 15,00 Eur), kompensacija už patikrą registruose 4,63 Eur, VĮ Registrų centro darbų kaina 8,98 Eur. Atsakovei tvirtinant Hipotekos teisės perleidimo sandorius, buvo išrašyta 2019 m. rugsėjo 25 d. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 1 988,06 Eur sumai, kurią taip pat pasirašė atsakovė. Nei pasirašant Hipotekos teisės perleidimo sandoriuose, nei notariniame registre (knygoje), nei sąskaitoje atsakovės atstovė nenurodė, kad nesutinka su pagal teisės aktus paskaičiuotais notarinio atlyginimo dydžiais. Atsakovė ieškovės atliktų notarinių veiksmų neskundė. Nors atsakovė sąskaitą gavo, jos neapmokėjo. Ieškovės siunčiamus prašymus apmokėti sąskaitą bei suderinti įsiskolinimo dydį ignoravo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Kontmena“ prašė patikslintą ieškinį atmesti ir nurodė, kad laikinųjų dydžių 3.6¹ punkte nustatyta, kad už hipotekos (įkeitimo) reikalavimo perleidimo sutarties patvirtinimą imamas 0,1 procento nuo reikalavimo dydžio, bet ne mažiau kaip 28,96 Eur ir ne daugiau kaip 5 792,40 Eur notaro atlyginimas. Šiuo atveju buvo tvirtinama ne hipotekos (įkeitimo) reikalavimo perleidimo sutartis, o keičiamas prievolės, kurios vykdymas užtikrintas hipoteka, kreditorius, t. y. buvo pakeistas vienas kreditorius kitu, jau egzistuojančioje prievolėje (jokia nauja reikalavimo perleidimo sutartis tvirtinama nebuvo). Toks aiškinimas, kai faktiškai už keleto žodžių, t. y. „AB Šiaulių bankas“ pakeitimą į UAB „Kontmena“ dvejose vietose įrašymą yra reikalaujamas 1 988,06 Eur atlygis, yra nepagrįstas, nesąžiningas, prieštaraujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Jei šie argumentai būtų atmesti, kyla klausimas, ar tokia tvarka (patvirtinta teisingumo ministro įsakymu ir aprašyta laikinuose dydžiuose) yra suderinama su aukštesnės galios teisės aktų nuostatoms.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. birželio 5 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino: ieškovei R. J. priteisė iš atsakovės UAB „Kontmena“ 1 988,06 Eur skolą, 49,56 Eur palūkanų, penkis procentus (5 proc.) procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 46,00 Eur žyminio mokesčio ir 1 210,00 Eur už teisines paslaugas.
5. Teismas pažymėjo, kad atsakovė UAB „Kontmena“ notarės veiksmų įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 511 straipsnis) neskundė.
6. Teismas, įvertinęs reikalavimo perleidimo sutarties sąlygas, nurodė, kad atsakovei, pasirašiusiai 2017 m. lapkričio 29 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, buvo ir turėjo būti žinoma, kad bus sudaroma hipotekos teisių perleidimo sutartis. Be to, abejuose Hipotekos teisės perleidimo sandoriuose buvo nustatyta, kad jais perleidžiama hipotekos teisė (sandorių 1 pastaba) bei visas hipotekos teisės perleidimo įforminimo (patvirtinimo, duomenų perdavimo, įregistravimo) išlaidas apmoka atsakovė (sandorių 3 pastaba). Dėl to, teismas atmetė atsakovės argumentą, kad buvo tvirtinama ne hipotekos (įkeitimo) reikalavimo perleidimo sutartis, o keičiama prievolės, kurios vykdymas užtikrintas hipoteka, kreditorė.
7. Teismas taip pat nurodė, kad notarams už atliekamus notarinius veiksmus numatytas atlyginimas pagal teisingumo ministro nustatytą tvarką, o atlyginimo už atliktus notarinius veiksmus apskaičiavimas pagal teisingumo ministro nustatytus atlyginimo dydžius (įkainius) yra notaro prerogatyva. Notarų veiksmų atlyginimo dydžius nustato teisingumo ministras ir jie yra privalomi visiems notarams. Teismas, vertindamas notaro teisę, įtvirtintą Notariato įstatyme, atleisti ar iš dalies atleisti asmenis nuo mokesčio, pažymėjo, kad tai yra taikoma socialiai pažeidžiamoms asmenų grupėms. Notaras negali susitarti su klientu dėl kitokio dydžio atlyginimo mokėjimo, negu nustatyta teisingumo ministro įsakymu.
8. Ieškovė atliko du notarinius veiksmus: patvirtino susitarimą dėl hipotekos reikalavimo (hipotekos teisės) perleidimo tarp AB Šiaulių banko ir naujosios kreditorės UAB „Kontmena“, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), bei patvirtino susitarimą dėl hipotekos reikalavimo (hipotekos teisės) perleidimo tarp AB Šiaulių banko ir naujosios kreditorės UAB „Kontmena“, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Nei pasirašant Hipotekos teisės perleidimo sandoriuose, nei notariniame registre, nei sąskaitoje faktūroje atsakovės atstovė nenurodė, kad nesutinka su pagal teisės aktus paskaičiuotais notarinio atlyginimo dydžiais. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad hipotekos (įkeitimo) reikalavimo perleidimo sutarties patvirtinimai, lyginant su kitais sandoriais, sąlyginai yra nedidelės apimties, o pasirašytoms dviem sutartims taikyti ne maksimalūs koeficientai. Notarė teisėtai vadovavosi teisingumo ministro 2014 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1R-329 ir už notarinių veiksmų atlikimą teisėtai taikė praktiškai minimalius koeficientus.
9. Teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių teigti, jog ginčijamoje nuostatoje numatytas atlygio notarui dydis savaime ir abstrakčiai pažeidžia aukštesnę galią teisės aktų nuostatas, kurių atsakovė net nenurodė. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl teisingumo ministro įsakymu patvirtintų notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų rengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių 3.6¹ ir 5.9 punktų teisėtumo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Kontmena“ prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 57 „Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo“ 3.6¹ punktas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies nuostatai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, ir Notariato įstatymo 19¹ straipsnio daliai ta apimtimi, kuria: 1) už hipotekos (įkeitimo) reikalavimo perleidimo sutarties patvirtinimą nustatytas 0,1 procentų nuo reikalavimo dydžio? 2) nenustatyta atlygio diferenciacija, pagal kurią už didesnę tvirtinamą sumą būtų numatytas mažesnės procentinės išraiškos atlygis. Atsakovė taip pat prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Atsakovė reikalavimą į pradinį skolininką UAB „Laugina“ įgijo ne pagal teismo įvardintus Hipotekos teisės perleidimo sandorius, o pagal 2017 m. lapkričio 29 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią jai buvo perleistas 943 759,48 Eur reikalavimas (sutarties 1.2 punktas), ką pažymėjo ir pats pirmosios instancijos teismas. Atsakovei perleistomis hipotekos teisėmis buvo tik užtikrinta reikalavimo teisė į skolininkę UAB „Laugina“ ir jos atliko prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių funkciją, tačiau šiuo atveju negalėtų būti savarankišku sandorio objektu.
1.2. Teismo įvardinti kaip Hipotekos teisės perleidimo sandoriai išties buvo nekilnojamojo daikto hipotekos patvirtinimas – prievolės užtikrinimo priemonės savininko pasikeitimas, kuris turėjo būti atliktas pagal reikalavimo perleidimo sutartį. Šiuo atveju buvo tik pakeistas vienas kreditorius kitu jau egzistuojančioje prievolėje, t. y. jokia nauja reikalavimo perleidimo sutartis nebuvo nei sudaryta, nei tvirtinama.
1.3. Tai, kad nebuvo patvirtinta hipotekos (įkeitimo) reikalavimo perleidimo sutartis, patvirtina ir formalus dokumentų, teismo įvardintų Hipotekos teisės perleidimo sandoriais, turinio vertinimas – iš jo akivaizdu, kad notaro nėra tvirtinama jokia sutartis, o tik pakeičiami keletas žodžių jau esamoje sutartyje. Juose iš esmės nėra jokių reikalavimo perleidimo sutarčiai būdingų rekvizitų, kadangi visi tam būtini rekvizitai ir nuostatos ir šalių susitarimo dėl reikalavimo perleidimo turinys, tarpusavio įsipareigojimai ir teisės buvo nurodyti 2017 m. lapkričio 29 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartyje.
1.4. Pirmosios instancijos teismas išvis nepasisakė dėl teisingumo ministro 2014 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. 1R329 „Dėl Teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12d. įsakymo Nr. 57 1.7 ir 3.6¹ punkto atribojimo, nenurodė, kodėl atlikti notariniai veiksmai yra kvalifikuojami kaip hipotekos (įkeitimo) reikalavimo perleidimo sutarties tvirtinimas ir netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius bei neatskleidė bylos esmės, kas sudaro savarankišką pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą.
1.5. Prašoma priteisti 1 988,06 Eur suma už nurodytų dokumentų (kurių apimtis – keletas sakinių) parengimą yra neproporcinga ir neteisėta, netgi lupikiška. Net jei hipotetiškai laikytume, kad nagrinėjamu atveju išties buvo patvirtinta hipotekos (įkeitimo) reikalavimo perleidimo sutartis, minėto įsakymo 3.6¹ punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą, bei konstituciniam proporcingumo principui ir Notariato įstatymo 19¹ straipsnio daliai, kad įkainiai už notarinius veiksmus nustatomi atsižvelgiant į teikiamos paslaugos pobūdį ir sąnaudas. Net jei hipotetiškai laikytume, kad nagrinėjamu atveju išties buvo patvirtinta hipotekos (įkeitimo) reikalavimo perleidimo sutartis, įsakymo 3.6¹ punkte nustatytas atlygis notarui už notarinio veiksmą atlikimą, jį susiejant su sandorio verte (o ne faktinėmis sąnaudomis) yra ne regresyvus, bet tiesiogiai proporcingas tvirtinamo sandorio sumai. Ginčijama nuostata notarui nėra pagrįsta ekonominiais skaičiavimais ir kitais objektyviais kriterijais, todėl įtvirtinamas atlygis notarui prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai.
Atsiliepimas
11. Ieškovė R. J. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovės apeliacinis skundas turi esminiu procesinių trūkumų: nėra tinkamai suformuluotas apeliacinio skundo reikalavimas, t. y. yra reiškiami vienas kitam prieštaraujantys reikalavimai; nenurodytas apeliacinio skundo faktinis pagrindas, kodėl byla turėtų būti grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; iškeltas naujas atsikirtimo į pareikštą ieškinį argumentas dėl teisingumo ministro 2014 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. 1R329 atitikties teisės aktams, kai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tebuvo apsiribota bendro pobūdžio pamastymais; nors apeliaciniu skundu yra ginčijama tik dalis sprendimu ieškovei priteistų sumų, tačiau atsakovė, nenurodydama jokių motyvų, nesutinka su visu sprendimu; prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą nėra tinkamai apibrėžtas.
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė atsakovės argumentą, kad buvo tvirtinama ne hipotekos (įkeitimo) reikalavimo perleidimo sutartis, o keičiama prievolės, kurios vykdymas užtikrintas hipoteka. Ieškovė (notarė) atliko du notarinius veiksmus, t. y. patvirtinto du hipotekos teisės perleidimo sandorius, kuriais atsakovei buvo užtikrinta reikalavimo teisė į skolininką UAB „Laugina“. Reikalavimo teisę į šį skolininką AB Šiaulių bankas perleido atsakovei pagal 2017 m. lapkričio 29 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Atsakovės veiksmai neabejotinai patvirtina, kad ji siekė sudaryti ir sudarė būtent hipotekos teisės perleidimo sandorį.
2.3. Atsakovė skundo dėl ieškovės atliktų notarinių veiksmų neteikė. Atsakovė tik prieštaravimuose dėl teismo įsakymo, pradėjo reikšti nuomonę, kad notaro paskaičiuotas atlyginimas yra per didelis, o notaras [ieškovė] netinkamai įvertino patvirtintą sandorį, t. y. tik ieškovei pradėjus teisminį susidariusios skolos išieškojimą.
2.4. Atsakovė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ginčijo pagal minėto įsakymo 3.6¹ punktą nustatyto atlyginimo dydžio pagrįstumą, o ne teigė, kad notaro atlyginimas, buvo paskaičiuotas pritaikius netinkamą Laikinųjų dydžių nuostatą. Be to, teismui konstatavus, kad ieškovė patvirtino hipotekos teisės perleidimo sandorius, nebuvo pagrindo atriboti Laikinųjų dydžių 1.7 ir 3.6¹ punktų reikalavimus.
Atsiliepimas
2.5. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad įsakymo 3.6¹ punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą, bei konstituciniam principui ir Notariato įstatymo 19¹ straipsnio daliai, kad įkainiai nustatomi atsižvelgiant į teikiamos paslaugos pobūdį ir sąnaudas. Teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Atsakovė net nebando paneigti teismo išdėstytų argumentų, kuriais buvo motyvuotas atsisakymas kreiptis į minėtą įstaigą.
2.6. Atsakovė nepagrįstai apsiriboja tik suteiktos paslaugos pobūdžiu ir sąnaudomis, ir visiškai ignoruoja kitus Notariato įstatymo 19¹ straipsnyje nustatytus kriterijus, apsprendžiančius teisingumo ministro įsakymu nustatytus notaro atlyginimo dydžius (patvirtintų sandorių vertę, notaro ekonominio nepriklausomumo užtikrinimą, notaro profesinės veiklos ir civilinės atsakomybės riziką, kryžminį subsidijavimą). Be to, nėra aišku, kaip yra pažeidžiama konstitucinė teisė į teisingą atlyginimą ir su kuo turėtų būti lyginama skunde nurodoma tariamai privilegijuota notaro padėtis. Byloje nėra jokių aplinkybių, leidžiančių teigti, jog ginčijamoje laikinųjų dydžių nuostatoje nustatytas atlyginimo notarui dydis savaime ir abstrakčiai pažeidžia konstitucinę teisę, t. y. nedera su bendruoju konstitucinio teisingumo principu notarų gaunamo atlyginimo už atliktą darbą kontekste
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl notarės atlyginimo už hipotekos reikalavimo (hipotekos teisės) perleidimo sutarčių patvirtinimą priteisimo.
14. Byloje nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 25 d. ieškovė notarė R. J. atliko du notarinius veiksmus: patvirtino susitarimą dėl hipotekos reikalavimo (hipotekos teisės) perleidimo tarp pradinio kreditoriaus AB Šiaulių banko ir naujojo kreditoriaus atsakovės UAB „Kontmena“, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), bei patvirtino susitarimą dėl hipotekos reikalavimo (hipotekos teisės) perleidimo tarp pradinio kreditoriaus AB Šiaulių banko ir naujojo kreditoriaus atsakovės UAB „Kontmena“, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Hipotekos reikalavimo perleidimą Nr. 1 atsakovei buvo perleista hipotekos teisė, t. y. hipotekos reikalavimas pagal 2013 m. sausio 16 d. Kėdainių rajono 3-iojo notarų biuro notarės L. P. patvirtintą hipotekos sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), o pagal Hipotekos reikalavimo perleidimą Nr. 2 atsakovei buvo perleista hipotekos teisė, tai yra hipotekos reikalavimas pagal 2012 m. gegužės 4 d. Kėdainių rajono 3-iojo notarų biuro notarės L. P. patvirtintą hipotekos sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).
15. Byloje nėra ginčo, kad notarė atliko notarinius veiksmus, už kurių atlikimą atsakovei buvo pateikta PVM sąskaita faktūra, kuri nėra apmokėta. Apeliantė (atsakovė) UAB „Kontmena“ ginčija atliktų notarinių veiksmų įkainį, ir taip pat teigia, kad hipotekos teisės perleidimo sandoriais pasikeitė prievolės užtikrinimo priemonės savininkas, todėl, jos vertinimu, jokia nauja reikalavimo perleidimo sutartis nebuvo nei sudaryta, nei tvirtinama.
16. Hipoteka užtikrinta reikalavimo teisė yra civilinių teisių objektas, todėl jeigu hipotekos sandoryje ar įstatymuose nenustatyta kitaip, kreditorius turi teisę reikalavimu ar jo dalimi disponuoti, įskaitant ir teisę perleisti kitiems asmenims. Kreditoriaus asmuo gali turėti esminės reikšmės ne tik skolininkui, bet ir įkaito davėjui. Viena pagrindinių hipotekos, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, savybių yra akcesoriškumas – hipoteka ir jos galiojimas priklauso nuo hipoteka užtikrintos pagrindinės prievolės galiojimo (CK 4.170 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į šią hipotekos savybę, CK 4.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad perleidžiant hipoteka užtikrintą turtinę prievolę perleidžiama ir hipotekos teisė. Šio straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad hipoteka užtikrintas reikalavimas perleidžiamas laikantis reikalavimo teisės perleidimą reglamentuojančių šio kodekso šeštosios knygos nuostatų (CK 6.101-6.110 straipsniai), įskaitant ir CK 6.103 straipsnio nuostatas, kurios skelbia, kad reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei. Atvejai, kada hipotekos teisės perleidimo sutartis atskirai neprivalo būti sudaryta numatyti CK 6.112 straipsnyje ir tokiu atveju notaras gali pasiūlyti sandorio šalims sudaryti hipotekos sandorio pakeitimą (hipotekos sandoris būtų keičiamas notarine forma).
17. Byloje pateikti duomenys, jog dėl hipotekos teisės perleidimo sandorio sudarymo apeliantė su AB Šiaulių banku sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios nuostatose susitarė dėl notarinės formos hipotekos teisių perleidimo sutarties sudarymo, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad notarė patvirtino hipotekos (įkeitimo) reikalavimo perleidimo sutartis.
18. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnį, notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnis įtvirtina notarų galimus atlikti veiksmus, o šio įstatymo 19 ir 19¹ straipsniai reglamentuoja notarų atlygį už šių veiksmų atlikimą. Už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas notaras ima atlyginimą, kurio dydį (įkainius) nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 19¹ straipsnyje nurodytus notarų atlyginimo dydžių (įkainių) nustatymo kriterijus. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 19¹ straipsnį notarų atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas dydžiai (įkainiai) nustatomi atsižvelgiant į šiuos kriterijus: tvirtinamo sandorio ar kito notarinio veiksmo vertę, atliekamo notarinio veiksmo ar teikiamos paslaugos pobūdį, notaro ekonominio nepriklausomumo užtikrinimą, notaro profesinės veiklos ir civilinės atsakomybės riziką, kryžminį subsidijavimą, sąnaudas.
19. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė atliko du notarinius veiksmus: patvirtino susitarimą dėl hipotekos reikalavimo (hipotekos teisės) perleidimo tarp AB Šiaulių banko ir naujosios kreditorės UAB „Kontmena“, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), bei patvirtino susitarimą dėl hipotekos reikalavimo (hipotekos teisės) perleidimo tarp AB Šiaulių banko ir naujosios kreditorės atsakovės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantės kvestionuojamas Teisingumo ministro 2014 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1R-329 „Dėl Teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 57 „Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo“ 31 punktas nustato, kad už hipotekos (įkeitimo) reikalavimo perleidimo sutarties patvirtinimą imamas 0,1 procentai nuo reikalavimo dydžio, bet ne mažiau kaip 28,96 Eur ir ne daugiau kaip 5 792,40 Eur bei 5.9 punktas numato, kad už sandorio projekto parengimą imamas 14,48 Eur–28,96 Eur dydžio notaro atlyginimas. Bylos duomenimis nustačius, kad buvo atliktas ne hipotekos pakeitimo tvirtinimo veiksmas, bet buvo patvirtini susitarimai dėl hipotekos perleidimo, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad notarė, skaičiuodama atlygį už notarinių veiksmų atlikimą, teisėtai vadovavosi Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2014 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1R-329 ir už notarinių veiksmų atlikimą teisėtai taikė neviršijantį koeficientą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta, kaip teisiškai nepagrįstus, apeliacinio skundo argumentus dėl notarės taikytų koeficientų neteisėto taikymo.
20. Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas argumentu, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų rengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių 3.6¹ punktas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą, bei konstituciniam proporcingumo principui.
21. Pasisakydama dėl šio argumento, teisėjų kolegija pažymi, jog atlygio notarui dydis turėtų būti toks, jog nepažeistų notaro teisėtų lūkesčių užsidirbti iš jo vykdomos veiklos, nes remiantis nustatytu įkainių už notarinius veiksmus teisiniu reglamentavimu, susiklosto teisėti notarų ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo notarui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai, jeigu jie veiks teisėtai, yra pagrindas notarams tikėtis tam tikro rezultato. Patvirtinti notarinių veiksmų atlikimo įkainiai ir jų taikymo taisyklės turi sukurti reikiamas finansines paskatas notarui atlikti notarinius veiksmus ekonomiškai efektyviausiu būdu bei užtikrinti tinkamas klientų aptarnavimo sąlygas pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintus reikalavimus. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, leidžiančių teigti, jog ginčijamoje nuostatoje numatytas atlygio notarui dydis savaime ir abstrakčiai pažeidžia minėtąją konstitucinę teisę. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų rengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių 3.6¹ punkto teisėtumo.
22. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliantės UAB „Kontmena“ apeliacinis skundas netenkinamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
23. Netenkinus apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, yra pagrindas ieškovės naudai priteisti jos apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė R. J. prašo priteisti iš atsakovės UAB „Kontmena“ 1 452,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimas, taip pat pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (reg. Nr. DOK-24726).
24. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 7, 8.11 punktais, sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos iš atsakovės.
25. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“, j. a. k. 304708672, ieškovės R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 1 452,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.