Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2006-03-21 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-321/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-03-21
Bylos Nr.
2K-321/2006
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valerijus Čiučiulka (pirm.), Vytautas Piesliakas, Ona Aldona Budienė (pran.)
Nuteistasis
A. S., V. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K-321/2006Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.9.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. kovo 21 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Vytauto Piesliako ir pranešėjos Onos Aldonos Budienės,

sekretoriaujant R. Bartulienei,dalyvaujant prokurorei D. Miliūtei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. (A. S.) kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal BK 149 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 17 d. nutartis, kuria nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestas.

Minėtu nuosprendžiu taip pat nuteistas V. Č., tačiau dėl jo nuteisimo kasacine tvarka nesiskundžiama.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, prokurorės, prašiusios nuteistojo A. S. kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su V. Č., 2005 m. birželio 11d., apie 01.00 val., Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini), lauke, siekdami patenkinti savo lytinę aistrą su D. R., nukentėjusiajai priešinantis, panaudoję fizinį smurtą, pasireiškusį tuo, kad V. Č. sugriebė D. R. iš už nugaros ir panešė į laukus, kur pargriovė, sudavė kumščiu apie dešimt smūgių jai į veidą, taip padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, ir laikė nukentėjusiąją už pečių, rankomis prispaudęs prie žemės. Jis kartu su A. S. užmetė nukentėjusiosios striukę jai ant veido, taip bendrais veiksmais palaužė jos pasipriešinimą. V. Č. numovė nukentėjusiajai kelnes ir suplėšė kelnaites, o A. S. pasikėsino įvesti lytinį organą D. R. į makštį ir atlikti lytinį aktą, tačiau veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo girtas. Po to V. Č. lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią. V. Č. baigus lytinį aktą ir panaudojus fizinį smurtą, t. y. prispaudus nukentėjusiąją prie žemės, A. S. prispaudė nukentėjusiąją ir vėl pasikėsino atlikti su ja lytinį aktą, tačiau veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo girtas. V. Č., panaudodamas fizinį smurtą, prispaudęs nukentėjusiąją savo kūno svoriu ir rankomis laikydamas jos rankas, atliko su ja lytinį aktą ir taip ją išžagino.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktus, 3 dalies 3 punktą, paskirti švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes skirdami jam bausmę nepritaikė BK 62 straipsnio 3 dalies. Jis nebuvo nusikaltimo iniciatoriumi, jo vaidmuo buvo antraeilis (BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punktas), veika nutrūko pasikėsinant daryti nusikaltimą (BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punktas), jis visiškai prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką, padėjo ją išaiškinti bei nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), iki pirmosios instancijos teismo posėdžio atlygino nukentėjusiajai turtinę žalą už kito nuteistojo pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), dalinai (5000 Lt) savo noru atlygino nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą, tačiau teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Nukentėjusioji apeliacinės instancijos teisme taip pat prašė jam paskirti švelnesnę bausmės rūšį. Jis yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka, turi darbą, pagal darbo ir gyvenamąją vietas charakterizuojamas teigiamai, įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajai padarytą visą neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo

Kasatorius skunde neginčydamas savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos teigia, kad teismai jam nepagrįstai netaikė BK 62 straipsnio nuostatų ir nepaskyrė švelnesnės bausmės rūšies, nei įstatymo numatyta. Pažymėtina, kad analogiškas prašymas ir jį pagrindžiantys argumentai buvo nurodyti ir A. S. apeliaciniame skunde.

BK 62 straipsnio 2 dalį teismas gali taikyti, kai yra ne mažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir yra bent viena iš straipsnyje numatytų alternatyvių aplinkybių. Kasatorius nurodo, kad byloje buvo aplinkybės, numatytos BK 62 straipsnio 2 dalyje, nes jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi, atlygino turtinę ir dalinai neturtinę žalą nukentėjusiajai, jo vaidmuo nusikaltimo metu buvo antraeilis, veika nutrūko pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, todėl teismas turėjo taikyti BK 62 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio už padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje.

Tačiau, kaip matyti iš nuosprendžio aprašomosios dalies turinio, priešingai nei teigia kasatorius, teismas atsižvelgė į visas jo paminėtas aplinkybes, išskyrus tai, kad veika nutrūko pasikėsinant padaryti nusikalstamą veiką. A. S. veika pagrįstai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad išžaginimas buvo padarytas veikiant bendrininkų grupe kartu su V. Č. ir tai yra veiką kvalifikuojanti aplinkybė. Nors, kaip nustatyta teismo, A. S. nepavyko atlikti prievartinio lytinio akto su nukentėjusiąja dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, ši aplinkybė veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. A. S. veikė kartu su bendrininku, pats atliko BK 149 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos sudėtį sudarančių veiksmų dalį – naudojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą, todėl jis atsako ne vien tik už savo veiksmus, bet už visą bendrininkų grupės padarytą veiką, kurią apėmė susitarimas ir tyčia. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 49 ,,Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 13 punkto 5 papunktis). Teismas, skirdamas A. S. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos trukmę, įvertino minėtas aplinkybes, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui, kad buvo padarytas sunkus nusikaltimas ir, esant BK 149 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytai laisvės atėmimo bausmei iki dešimties metų, paskyręs A. S. dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, ženkliai mažesnę už straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkį ir trigubai mažesnę už V. Č. paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nei bausmių individualizavimo principo, nei BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, dar kartą išanalizavęs visas bylos aplinkybes ir nuosprendyje išdėstytus bausmės A. S. skyrimo motyvus, padarė išvadą, kad taikyti jam BK 62 straipsnio 2 dalį sąlygų nėra ir kad paskirtą A. S. bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau ją švelninti nėra pagrindo.

Kolegija pažymi, kad net ir esant BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytoms sąlygoms švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas yra diskrecinė teismo teisė, kuri realizuojama, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes. Todėl švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės neskyrimas net ir esant BK 62 straipsnyje nustatytoms sąlygoms nereiškia netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.

Kolegija sprendžia, kad baudžiamasis įstatymas byloje pritaikytas tinkamai, todėl nėra pagrindo teismų sprendimus keisti arba juos naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. S. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Valerijus ČiučiulkaVytautas PiesliakasOna Aldona Budienė