- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-03
- Bylos Nr.
- ATP-283-332/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-23-3-00235-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimundas Jurgaitis
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubaustos R. R. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015-05-15 nutarties, kuria R. R. skundas netenkintas ir Administracinės komisijos prie Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2015-03-10 nutarimas, kuriuo R. R. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d. paskirta 217 Eur bauda, paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Administracinės komisijos prie Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2015-03-10 nutarimu R. R. buvo pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d. ir skirta jai 217 Eur bauda už tai, kad ji neužtikrino, jog aptvertoje namų valdoje, tačiau nepririštas laikomas šuo nekeltų grėsmės žmonėms, nedarytų žalos asmenų sveikatai ir gyvybei. 2014-08-18 R. R. priklausantis šuo, iššokęs (persisvėręs) per tvorą užpuolė ir įkando į kairę ranką A. G., važiavusiai dviračiu (duomenys neskelbtini) gatve. A. G. 2014-08-18 buvo pristatyta į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, kur jai buvo nustatyta kairės rankos piršto dalinė amputacija su nutraukta sausgysle. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. G. padaryta kairės plaštakos III piršto kąstinė žaizda su tiesiosios sausgyslės sužalojimu ir piršto išnirimu. A. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes kairės rankos plaštakos III piršto tiesiamosios sausgyslės sužalojimas ir piršto išnirimas sutrikdo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Tuo R. R. pažeidė Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-05-29 įsakymu Nr. A-453 patvirtintas „Gyvūnų laikymo Kelmės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisykles“.
Kelmės rajono apylinkės teismas, nustatęs, kad R. R. pažeidė Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. 2 d. 3 p. ir Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-05-29 įsakymu Nr. A-453 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Gyvūnų laikymo Kelmės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių“ 41 p. reikalavimus, tinkamai neprižiūrėjo savo šuns, kuris 2014-08-18 iššokęs (persisvėręs) per tvorą užpuolė ir įkando į kairę ranką A. G., važiavusiai dviračiu (duomenys neskelbtini) gatve, tuo padarydamas jai sužalojimus, taip pat nustatęs, kad pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, išsiaiškinęs visas bylos aplinkybes, kurios turi reikšmės teisės pažeidimo faktui bei patraukimo administracinėn atsakomybėn teisėtumui išspręsti, pagrįstai konstatavo R. R. kaltus veiksmus bei paskyrė nuobaudą (jos dydį) proporcingą padarytam administraciniam teisės pažeidimui, 2015-05-15 nutartimi R. R. skundo netenkino ir Administracinės komisijos prie Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2015-03-10 nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. R. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015-05-15 nutartį ir administracinę bylą nutraukti arba panaikinti nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo Kelmės rajono apylinkės teismui.
Apeliaciniame skunde R. R. nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina. Apeliantės teigimu, ji nepažeidė Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-05-29 įsakymu Nr. A-453 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Kelmės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių“. Apeliantės nuomone, teismas į bylos esmę neįsigilino ir tinkamai neištyrė aplinkybių ir įrodymų, pagrindžiančių jos kaltę arba nekaltumą, taip pat neišsiaiškino kitų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
R. R. įsitikinimu, nutarimas skirti jai administracinę nuobaudą yra priimtas suėjus senaties terminui (Lietuvos Respublikos ATPK 35 str.), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 7 p. administracinė byla turėjo būti nutraukta. Nurodo, kad dėl byloje nagrinėjamo įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris 2014-10-27 nutrauktas. 2014-12-27 Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos nutarimu administracinio poveikio priemonės taikymo terminas buvo pratęstas iki 2015-10-27. Tačiau šis nutarimas kelią pagrįstų abejonių, kadangi jis atsirado paslaptingomis aplinkybėmis, t.y. susipažįstant su administracinės bylos medžiaga jo nebuvo, apie jo priėmimą ji nebuvo informuota. Be to, nutarimas pratęsti terminą priimtas nedarbo dieną ir tai dar labiau kelią įtarimą šio nutarimo teisėtumu ir jo atsiradimo aplinkybėmis (2014-12-27 – šeštadienis). Todėl teismas privalėjo patikrinti, ar šis nutarimas buvo tinkamai įregistruotas vadovaujantis raštvedybos taisyklėmis. Be to, ji niekur nebuvo išvykusi, nesislapstė, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbo vietą, kviečiama nedelsiant atvykdavo pas ją kviečiantį pareigūną. Tai rodo, kad pratęsti terminą nebuvo jokio teisėto pagrindo.
R. R. pažymi, kad organas, nagrinėjęs jos bylą, visiškai nekreipė dėmesio į jos parodymus, į tai, kad 2014-08-18, apie 18 val., ji pati išvedė savo kambarinę kalytę atlikti gamtinius reikalus ir nuo to laiko jos kalytė visą laiką kartu su ja buvo namuose. Ji (apeliantė) virtuvės langą uždaryti priėjo tuomet, kai kalytė su ja išėjusi iš miegamojo (kur prieš tai abi buvo), girdėdama už lango garsus, pradėjo garsiai loti. Tuo momentu, kai virtuvėje lojant kalytei, ji priėjo prie lango, nukentėjusioji stovėjo jau apibintuotu pirštu. Teigia, kad jos 30 cm aukščio, 9 metų amžiaus kambarinė kalytė net įsibėgėjusi tvoros neperšoktų. Mieste daugybė rusvos spalvos, didesnių ar mažesnių šunų, kurie laksto palaidi ar vedžiojami pavadėliu. Nukentėjusiosios teiginys, kad dažnai kieme matydavo „tą“ šunį, melagingas, nes jos kambarinė kalytė į kiemą būdavo išvedama tik jai grįžus iš darbo, su pavadėliu. Nei voljero, nei būdos jos namų kieme nėra ir niekada nebuvo, nes jos kalytė kambarinis šuo. Todėl apeliantė įsitikinusi, kad ji jokių taisyklių ar Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d. reikalavimų nepažeidė.
Šalies argumentai
R. R. nurodo, kad tiek nukentėjusioji A. G., tiek liudytojai M. B. ir I. J. parodė, jog tariamai jai (apeliantei) priklausantis šuo nebuvo išbėgęs iš kiemo, buvo su pavadėliu. Pati A. G. bei abu liudytojai M. B. ir I. J. ankstesniuose parodymuose parodė, kad kieme ant vejos matė stovintį šunį, kurį už pavadėlio laikė kažkoks jaunuolis. Tačiau teisme nukentėjusioji be jokių motyvų pakeitė parodymus ir nurodė, kad kieme buvo jos (apeliantės) sūnus, kuris tik gulėjo ant vejos, o šuo lakstė su pavadžiu. Apeliantės teigimu, jos namuose yra vidinis kiemas ir visiškai absurdiška teigti, kad fasadinėje namo pusėje, prie pat važiuojamojo kelio, ant vejos galėtų gulėti kas nors iš namiškių. Tačiau nukentėjusioji pripažįsta, kad šuo nebuvo palaidas (su pavadėliu), buvo kieme aptvertame tvora. Apeliantė nurodo, kad nuo įvykio vietos kurią nurodo nukentėjusioji, yra pagrindiniai kiemo vartai, kurie visuomet yra atviri, todėl bet kuris svetimas (vedžiojamas ar palaidas) šuo galėjo užeiti ant jos kiemo vejos. Be to, liudytojai teismo posėdžio metu nurodę, kad šunį už pavadžio laikė kažkoks jaunuolis, vėliau posėdžio metu teisėjai klausinėjant, jau nebebuvo tikri, iš kur tas šuo atsirado. Vienas iš liudytojų teismo posėdžio metu parodė, kad tai buvo didelis šuo apie 60-80 cm. aukščio. Be to ir pats teismas be jokio pagrindo, t.y. priešingai visiems įrodymams nutartyje teigia, jog tariamai jos šuo buvo peršokęs per tvorą, tačiau tiek nukentėjusioji, tiek liudytojai teigia, kad šuo per tvorą nebuvo peršokęs. Taigi byloje yra daug prieštaravimų ir nelogiškumų tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojų parodymuose, tačiau teismas tai aiškino, kaip dar išsamesnius parodymus duotus teisme.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į R. R. apeliacinį skundą nukentėjusioji A. G. prašo R. R. 2015-06-02 apeliacinį skundą atmesti ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2015-05-15 nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepime A. G. nurodo, kad R. R. apeliacinis skundas nepagrįstas ir neteisėtas, todėl atmestinas. Teigia, kad R. R. nepagrįstai nurodo, kad nutarimas skirti jai administracinę nuobaudą yra priimtas suėjus senaties terminui, nes Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos 2014-12-27 nutarimu administracinio poveikio priemonių taikymo terminas buvo pratęstas iki 2015-10-27. Todėl terminas administracinei nuobaudai skirti byloje nebuvo praleistas. Nurodo, kad Kelmės rajono apylinkės teismas vadovavosi ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktais duomenimis, jos (A. G.), liudytojų M. B. ir I. J., apklaustų teismo posėdžio metu ir betarpiškai dalyvavusių įvykyje parodymais, kurie yra nuoseklūs, papildantys vieni kitus. A. G. nuomone, remiantis šių įrodymų visuma galima daryti išvadą, kad būtent R. R. kovinis šuo ją sužalojo nukąsdamas jai pirštą. Administracinėje byloje nėra nei vieno fakto (išskyrus pačios apeliantės teiginius), kad ne jos kovinis šuo padarė jai sužalojimus. Todėl Kelmės rajono apylinkės teismas negalėjo priimti kitokio sprendimo, nes R. R. kaltė pilnai ir neginčijamai įrodyta surinktais įrodymais.
Atsiliepimu į R. R. apeliacinį skundą Administracinė komisija prie Kelmės rajono savivaldybės tarybos prašo R. R. apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime Administracinė komisija prie Kelmės rajono savivaldybės tarybos nurodo, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2015-05-15 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistina ir nenaikintina. R. R. Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d. numatytas pažeidimas užfiksuotas 2015-02-09 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 67P-25598144 ir 2015-03-10 Administracinės komisijos prie Kelmės rajono savivaldybės tarybos nutarimu jai už minėtą pažeidimą skirta 217 Eur bauda. Teigia, kad R. R. pažeidė Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. A-453 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Kelmės rajono savivaldybės gyvenamosiose teritorijose taisyklių“ 45 punktą, pagal kurį uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs. R. R. 2014-08-18 laikė šunį gyvenamojo namo teritorijoje nepririštą, ir jis, peršokęs per tvorą, užpuolė ir įkando dviračiu važiavusiai A. G. į kairę ranką. Todėl Administracinė komisija prie Kelmės rajono savivaldybės tarybos teisingai nustatė, kad R. R. pažeidė Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. A-453 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Kelmės rajono savivaldybės gyvenamosiose teritorijose taisykles“ ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d.
Motyvuojamoji dalis
R. R. apeliacinis skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 7 str. nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. nustato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 7 p. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 str. numatyti terminai.
Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. inter alia numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos, arba nutraukus baudžiamąjį procesą, jei atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos, arba nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą įsiteisėjimo dienos.
Pažymėtina, kad administracinė nuobauda turi būti skiriama per Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. numatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus, todėl jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. numatytus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. numatytų terminų paskirtis garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo.
Konkrečiu atveju byloje esantys duomenys tvirtina, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamas įvykis įvyko 2014-08-18. Taip pat iš bylos duomenų matyti ir tai, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2014-10-27 nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo. Taigi, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 2 d. nuostatas, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – R. R. – administracinė nuobauda turėjo būti paskirta per du mėnesius nuo 2014-10-27 nutarimo įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2014-12-29, kuomet minėtas prokurorės nutarimas įsiteisėjo, iki 2015-02-28 arba, pasinaudojant Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 3 d. numatyta galimybe, esant įstatyme įtvirtintoms sąlygoms, administracinės nuobaudos skyrimo terminas šioje byloje turėjo būti pratęstas, tačiau dar iki 2015-02-28. Bylos medžiaga tvirtina, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas iki 2015-10-27 Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos 2014-12-27 nutarimu, o R. R. Administracinės komisijos prie Kelmės rajono savivaldybės tarybos nutarimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d. nubausta buvo 2015-03-10.
Taigi, kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja 2014-12-27 nutarimu pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą iki 2015-10-27. Tačiau tam, kad priimtas nutarimas būtų teisėtas, jį priimti turi tam įgaliojimus turintis subjektas. Apeliaciniame skunde R. R. pagrįstai nurodo, kad minėtas tyrėjos nutarimas buvo priimtas ne darbo dieną, t. y. šeštadienį, be to, apeliantės teigimu, jai susipažįstant su administracinės bylos medžiaga šio nutarimo nebuvo ir apie jo priėmimą ji nebuvo informuota. Taigi šioje byloje labai svarbu išsiaiškinti, ar Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja, 2014-12-27 priimdama minėtą nutarimą turėjo įgaliojimus priimti tokį sprendimą, ar šis nutarimas, priimtas tyrėjos darbo metu. Kitu atveju, nustačius, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja neteisėtai 2014-12-27 nutarimu pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą iki 2015-10-27, tai reikštų, kad R. R. Administracinės komisijos prie Kelmės rajono savivaldybės tarybos nutarimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d. 2015-03-10 nubausta pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, t. y. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R. R. turėtų būti nutraukta.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį neištyrė ir nevertino visų bylos išnagrinėjimui reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos ATPK 248 str. įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl, siekiant pašalinti iškilusius neaiškumus, skundžiama Kelmės rajono apylinkės teismo 2015-05-15 nutartis naikinama ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nepasisako dėl kitų R. R. apeliacinio skundo argumentų, nes, pasisakydamas dėl jų, apeliacinis teismas gali pažeisti bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo nepriklausomumą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015-05-15 nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti šiame teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.