Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G., 2013-09-19, apie 16.49 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Škoda Octavia Combi, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, kliudė stovėjusį automobilį VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) ir apgadinęs stovėjusį ir savo automobilius iš įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais G. G. įvykdė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Apklaustas teismo posėdyje G. G. kaltės nepripažino. Jis neneigė, kad jam surašytame administracinio teisės protokole nurodytoje vietoje ir laiku, vairuodamas automobilį Škoda Octavia Combi pajudėjo atbuline eiga. Išgirdęs, kad už jo stovėjusiame automobilyje įsijungė garsinė signalizacija, sustojo, išlipo iš automobilio ir apžiūrėjo savo bei stovėjusį VW Passat automobilį. Nepastebėjęs ant savo bei kito automobilių kėbulo ar jų bamperių pažeidimų, sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Po kurio laiko jam paskambino policijos pareigūnai ir pakvietė grįžti į įvykio vietą. Jam atvykus buvo sudaryta įvykio schema, tačiau jis atsisakė ją pasirašyti, kaip ir jam surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, nes nemoka valstybinės (lietuvių) kalbos ir bijojo būti apgautas. Po kurio laiko susisiekė su automobilio VW Passat savininku ir jam sumokėjo 400 litų.

Atvykęs į teismo posėdį liudytojas E. A. paaiškino, kad 2013-09-19, jam priklausantis automobilis VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini), buvo paliktas stovėti aikštelėje, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Sugrįžęs vakarę į namus, pastebėjo prie automobilio stiklo priklijuotus lapelius, kad jam reikia kreiptis į kelių policiją dėl įvykusio eismo įvykio. Kitą dieną nuvykęs į kelių policiją sužinojo, kad jo automobilį kliudė kito asmens vairuojamas automobilis ir iš įvykio vietos pasišalino. Apžiūrėjęs savo automobilio kėbulą, jo pažeidimų nepastebėjo. Po kelių dienų jį susirado kito automobilio vairuotojas G. G., kuris jam sumokėjo materialinį atlygį, o pastarajam surašė ir perdavė patvirtinimą, kad jokių pretenzijų Škoda Octavia Combi vairuotojui jis neturi ir prašo nutraukti bylą (b.l.16-17).

Atvykęs į teismo posėdį liudytojas S. Ž. paaiškino, kad 2013-09-19 apie 16.00-17.00 val. miegojo savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jį pažadino stiprus smūgio sukeltas garsas bei įsijungusi automobilio signalizacija. Kadangi jo automobiliai stovėjo kieme, todėl susirūpinęs dėl jų saugumo pažvelgė per langą ir pamatė, kad šviesios spalvos automobilio Škoda Octavia Combi vairuotojas galimai kliudė stovėjusį vyšninės spalvos automobilį VW Passat. Iš Škodos išlipęs vyriškis apžiūrėjo savo bei VW Passat automobilius, sėdo už savo automobilio vairo ir nuvažiavo. Liudytojas užsirašė nuvažiavusios Škodos valstybinius numerius ir paskambino į policiją. Atvykus policijos pareigūnams jis nuėjo prie automobilio VW Passat ir policijai paaiškino matytą situaciją. Jis pastebėjo, kad Škodos automobilis stovintį VW Passat buvo nustūmęs kokius 15 cm, nes ant kelio dangos matėsi pastūmimo žymė. VW Passat kėbulo ar bamperio atidžiai neapžiūrinėjo, todėl apie jų sugadinimus nieko negali pasakyti.

Atvykusi į teismo posėdį policijos pareigūnė, liudytoja E. B. nurodė, kad 2013-09-19 apie 16.00-17.00 val., pagal gautą pranešimą, kartu su kolega S. J. nuvyko į įvykio vietą. Jiems buvo pranešta, kad automobilio Škoda vairuotojas kliudė stovėjusį VW Passat ir iš įvykio vietos pasišalino. Jiems buvo žinomi pasišalinusio automobilio valstybiniai numerius, todėl susisiekus su jo vairuotoju buvo liepta sugrįžti į įvykio vietą. Į įvykio vietą atvykęs G. G. pareiškė, kad ant jo bei VW Passat automobilio jis nematė pažeidimų, todėl ir pasišalino iš įvykio vietos.

Administracinėje byloje surinktų įrodymų vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Įstatymas reikalauja, kad teisėjas įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamiesi įstatymu. Pagal šią normą, surinktus įrodymus teismas vertina ne atskirai vienas nuo kito, o jų visumą, nustatydamas, kiek jie tarpusavyje sutampa ir atitinka faktines bylos aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, jog jų visuma leidžia teigti, kad G. G., suvokdamas, kad jo vairuojamas automobilis kliudė kitą transporto priemonę, sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos. Teismų, nagrinėjančių pagal LR ATPK 130 str. 1 d. iškeltas administracines teisės pažeidimų bylas praktika, kad būtina įrodyti, asmens pasišalinusio iš įvykio vietos tyčios elementą yra teisinga, tačiau manytina, kad šiuo elementu negalima piktnaudžiauti. Teismo nuomone, vertinant, ar asmuo suprato, jog savo neatsargiais veiksmais kliudė kitą autotransporto priemonę ar kliūtį bei sąmoningai siekė tai nuslėpti, turėtų būti sprendžiama ne tik vertinant šio asmens parodymus, nes asmuo kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 130 str. 1 d. paprastai nurodo, jog nejuto ir negirdėjo, kad kliudė kitą automobilį ir neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos, bet ir analizuojant bei vertinant įvykį mačiusių asmenų – liudytojų parodymus, autoįvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimus bei kitas aplinkybes.

Teismo nagrinėjamoje byloje liudytojas S. Ž. patvirtino, kad ji pažadino automobilių kontakto metu sukeltas stiprus garsas bei nurodė, kad atėjęs prie VW Passat pamatė, kad minėtas automobilis, nuo kontakto su kita transporto priemonė, net buvo pajudėjęs iš stovėjimo vietos. Minėto asmens parodymai paneigia G. G. parodymus, kad jis nejuto, kad kliudė stovėjusį VW Passat ir iš automobilio išlipo tik todėl, jog pastebėjo įsijungusią minėto automobilio garsinę signalizaciją. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirminiame paaiškinime (b. l. 7-8) G. G. nurodė, kad išvažiuodamas iš stovėjimo vietos jis kliudė kitą transporto priemonę, tačiau jas apžiūrėjo ir pamatęs, kad jos neapgadintos, iš įvykio vietos nuvažiavo. Policijos pareigūno S. J. tarnybiniame pranešime (b. l. 11) pažymėta, kad telefonu susisiekus su G. G. ir jo paklausius, kodėl pasišalino iš įvykio vietos, pastarasis atsakė, kad automobilių apgadinimai buvo labai nežymūs, todėl jis ir išvažiavo. Tai, kad automobiliai Škoda Octavia Combi ir VW Passat teismo nagrinėjamo įvykio metu buvo apgadinti, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 6), Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos pareigūnės E. B. išduota pažyma, kad automobiliui VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini), apgadinta priekinė dalis (b. l. 10) na ir be abejo G. G. ir automobilio VW Passat savininko, liudytojo E. A. veiksmai po įvykio, kai G. G. jam sumokėjo 400 litų ir pastarasis nurodė, kad pretenzijų jam neturi.

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina G. G. kaltę, dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų įvykdymo. Padarytos veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d. – nes jis padarė eismo įvykį, pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisykles, kurios nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) ir suvokęs, kad padarė eismo įvykį, tyčia pasitraukė iš įvykio vietos.

Teismas nenustatė G. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kad jis atlygino padarytą žalą (LR ATPK 31 str. 2 p.) teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Skirdamas nuobaudas, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį ir pažeidėjo asmenybę. G. G. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad 2012 metais du kartus baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus (leistino greičio viršijimą bei kelių eismo taisyklių pažeidimas nulėmęs turto sugadinimą), o 2007 metais už tai, kad pasišalino iš įvykio vietos. Minėtos ankstesnės nuobaudos leidžia G. G. vertinti kaip nepakankamai drausmingą vairuotoją, linkusį pažeidinėti kelių eismo taisykles. Tačiau teismas, įvertinęs administracinės teisės pažeidimo bylos medžiagą, mano, kad G. G. taikytinos LR ATPK 30¹ str. nuostatos skiriant mažesnę administracinę nuobaudą nei LR ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali piniginė bauda ir mažesniam, nei sankcijoje nurodytam minimaliam terminui atimant teisę vairuoti transporto priemones. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Taikydamas G. G. atžvilgiu LR ATPK 30¹ str. nuostatas, teismas, vadovaujasi teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgia į tai, kad automobiliams VW Passat bei Škoda Octavia Combi nebuvo padarytą didelių sugadinimų bei į G. G. nustatytą lengvinančią aplinkybę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 30¹ str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str., 288 str., teismas,

nutarė:

G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., ir jį nubausti 100 litų bauda.

G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d., ir jį nubausti 1000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d. GENRIK GALINSKIJ paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 1000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiam.

Išaiškinti G. G., kad Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.