Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-10-13 · Civilinė byla Nr. 2A-722-265/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-13
Bylos Nr.
2A-722-265/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Žerlauskas (pirm.), Erika Misiūnienė, Rimvida Zubernienė
Ieškovas
sodininkų bendrijos „Minija“
Atsakovas
M. N. N.
Trečiasis asmuo
AB „VST“
Advokatai
Svietlana Baracevičienė
Kategorijos
  • 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-722-265/2010Teisėja G. Seselskytė Procesinio sprendimo kategorijos:34.5.; 121.19.2.; 121.21. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. spalio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės ir Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Daivai Žaldarienei, dalyvaujant ieškovo sodininkų bendrijos „Minija“ atstovams A. Z. K. ir advokatei Svietlanai Baracevičienei, atsakovei M. N. N., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo sodininkų bendrijos „Minija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-29 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo sodininkų bendrijos „Minija“ ieškinį atsakovei M. N. N., trečiajam asmeniui AB „VST“ dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė teismo priteisti iš atsakovės 20 646,51 Lt skolą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė kaip bendraturtė po vyro J. N. mirties 2001-10-17 paveldėjo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį SB (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., ir tapo sodininkų bendrijos „Minija“ nare bei sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė. Sodininkų bendrija „Minija“ 2007-12-15 surašė aktą, kad sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukiamas elektros energijos tiekimas laikinajame sodo namelyje, nes automatinė jungiklio dėžė ant atramos yra avarinės būklės. 2009-03-14 buvo surašytas Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. 18, pagal kurį nustatyta, kad atsakovė savavališkai prisijungė prie bendrųjų elektros tinklų atramos, akte pasirašyti atsakovė atsisakė. 2009-03-26 buvo surašytas sodininkų bendrijos „Minija“ aktas, pagal kurį apskaičiuotas atsakovės įsiskolinimas už suvartotą elektros energiją sudaro 19 180,80 Lt. Be to, remiantis sodininkų bendrijos „Minija“ įstatais, Vidaus tvarkos taisyklėmis, protokolais, atsakovė yra skolinga 1 465,71 Lt mokesčių ir delspinigių.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Pripažįsta, kad sodininkų bendrijai „Minija“ per 2004 - 2008 metus nesumokėjo sodininkų mokesčių, tarp jų už suvartotą elektros energiją 618,64 Lt dėl lėšų stygiaus. Nesutinka mokėti už galbūt nutekėjusią elektros energiją 19 180,80 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-12-29 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovo sodininkų bendrijos „Minija“ naudai iš atsakovės 1 108,64 Lt skolą, 290,26 Lt delspinigius, 3 000 Lt žalos atlyginimą ir 531,96 Lt bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas nurodė, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais. Atsakovė laiku ir tinkamai nevykdo prievolės mokėti jai, kaip sodininkų bendrijos „Minija“ narei, priklausančius mokesčius, todėl susidaręs 490 Lt įsiskolinimas iš atsakovės ieškovo naudai priteistinas, taip pat priteistinas 618,64 Lt įsiskolinimas už suvartotą elektros energiją. Kadangi atsakovė laiku ir tinkamai nevykdė piniginės prievolės, iš jos priteistinos netesybos – 290,26 Lt delspinigiai. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovo apskaičiuota 19 180,80 Lt žala mažintina, atsižvelgiant į atsakovės sunkią turtinę padėtį, tai patvirtina byloje esantis faktas, kad atsakovei teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba; į tai, kad nuostoliai apskaičiuoti pagal formulę ir kad galbūt atsakovė nesuvartojo elektros energijos už tokią sumą, iš atsakovės priteistina 3 000 Lt žala ieškovui.

Šalies argumentai

Ieškovas sodininkų bendrija „Minija“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl dalies žalos priteisimo ir ieškovo ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad kreipdamasi į teismą su ieškiniu dėl nuostolių priteisimo iš atsakovės, vadovavosi visų bendrijos narių interesais, nes sodininkų bendrija „Minija“ atsiskaito už elektrą AB „VST“ surinkus iš sodininkų - elektros vartotojų pinigus. Jeigu suvartotas elektros energijos kiekis viršija surinktas pinigines lėšas, bendrija gauna įspėjimus apie tai, kad bus atjungta šviesa visiems sodo sklypams nepriklausomai nuo to, ar žmonės sąžiningai sumokėjo už suvartotą elektrą. Teismas, sumažinęs žalos priteisimą iki 3000 Lt, likusią skolos dalį užkrovė ant kitų SB „Minija“ narių, nes 2010-01-14 atlikus 2009 m. SB „Minija“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimus nustatyta, kad už suvartotą elektros energiją iš SB „Minija“ narių nesurinkta 49 551 Lt. Teismas savo sprendime motyvavo, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki.

Atsiliepimas

Atsakovė M. N. N. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas objektyviai ištyrė bei įvertino visas bylos aplinkybes, esamus įrodymus, klausimą išnagrinėjo visapusiškai ir savo sprendime išdėstė teisinius argumentus. Be to, ieškovas negali ir neturi teisės nuspręsti, kaip ir kas perims mirusio sutuoktinio turtą.

Apeliacinis skundas artmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės sutuoktinis J. N. 1986-06-27 kolektyvinio sodo „Minija“ pirmininkui pateikė prašymą leisti prisijungti elektros srovę nuolatiniam naudojimui (sodo namo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 17). AB „VST“ ir sodininkų bendrija „Minija“ 2002-08-01 sudarė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį (b. l. 16). Gyventojų registro tarnybos Išrašas apie asmenį patvirtina, kad J.N. mirė 2001-10-17 (b. l. 19). Atsakovė 2002-03-13 Klaipėdos miesto 5-ajam notarų biurui pateikė pareiškimą dėl mirusio sutuoktinio palikimo priėmimo, juo išreiškė valią priimti po jos vyro mirties likusį turtą, tarp jo ir sodininkų bendrijoje „Minija“ esantį žemės sklypą (b. l. 18). Ieškovas 2009-03-14 surašė Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą Nr. 18, pagal kurį nustatė, kad atsakovė savavališkai prisijungė prie bendrųjų elektros tinklų atramos, akte atsakovės atstovas pasirašyti atsisakė (b. l. 21). Sodininkų bendrija „Minija“ atsakovei 2009-04-09 išsiuntė raštą, kuriuo pareikalavo iki 2009-04-27 sumokėti susidariusį 20 646,51 Lt įsiskolinimą bendrijai (b. l. 15).

Byloje kilo ginčas, ar atsakovė turi apmokėti susidariusį įsiskolinimą sodininkų bendrijai „Minija“ už elektros energiją.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisingam bylos išnagrinėjimui yra būtina nustatyti, kam nuosavybės teise priklauso sodo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė 2002-03-13 Klaipėdos miesto 5-ajam notarų biurui pateikė pareiškimą dėl mirusio sutuoktinio palikimo priėmimo, juo išreiškė valią priimti po jos vyro mirties likusį turtą. Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro notarė R. K. paliudijo, kad Marija N. N. palikimą po J. N. priėmė (b. l. 18).

Tačiau apeliacinės instancijos teisme posėdžio metu apklaustas liudytojas D. N. (atsakovės sūnus) paaiškino, kad paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas. Šeimoje dar yra kitų pilnamečių vaikų, t. y. D. N., V. N. ir K. N., kuris kreipsis į teismą dėl dalies palikimo priteisimo. Jis savo dalį atidavė mamai, tačiau kiti vaikai nesutinka, kad paveldėjimo teisės liudijimas būtų išduotas tik atsakovei. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad tarp įpėdinių yra kilęs ginčas dėl žemės sklypo ir kito turto paveldėjimo.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis).

CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. CK 5.13 straipsnyje teigiama, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais.

Pažymėtina, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (CK 5.8 straipsnis).

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas pareiškė reikalavimus tik vienai atsakovei, tačiau palikimo priėmimo klausimas dar nėra išspręstas, kadangi į palikimą (kartu ir į minėtą sodo sklypą) pretenduoja ir palikėjo vaikai. Todėl yra pagrindas teigti, jog teismas priimdamas sprendimą nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, ar sodo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., iš tikrųjų nuosavybės teise priklauso atsakovei.

Teismas nenustatė, ar mirus J. N. paveldėjimo teisės liudijimas yra išduotas, t. y. ar palikimas, likęs po palikėjo mirties, yra priimtas ir ar dėl to nėra ginčo. Be to, pati atsakovė pirmosios instancijos teisme posėdžio metu nurodė, kad jos vardu nėra registruota jokio turto (b. l. 77). Todėl darytina išvada, kad paveldėjimo byla nėra baigta.

Absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad į palikėjo turtą pretenduoja ir jo vaikai (pirmos eilės įpėdiniai), kurie gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą, teisėtai pretenduodami į savo palikimo dalį, yra neaišku, kas ir kokiomis dalimis bus tikrieji sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., savininkai (as). Tik išsiaiškinus, kam ir kokiomis dalimis priklauso minėtas sodo sklypas, galima bus pareikšti reikalavimus dėl elektros energijos suvartojimo (CK 5.1 straipsnio 2 dalis). Kadangi paveldėjimo byla nėra baigta, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų (mirusiojo J. N. vaikų) teisių ir pareigų. Todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindu ir grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl konstatuotina, jog pasisakyti dėl kitų apeliaciniuose skunduose išdėstytų motyvų nėra tikslinga.

Esant nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-29 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkas Alvydas ŽerlauskasKolegijos teisėjos Erika MisiūnienėRimvida Zubernienė