Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su pareiškėjo R. K. pareiškimu dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-224-657/2024 nagrinėjimo ir prašymu perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apygardos teismo teisėjos Ž. B. rezoliucijos pagrindu Lietuvos apeliaciniam teismui 2024 m. vasario 6 d. perduotas išspręsti R. K. pakartotinis pareiškimas dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-224-657/2024 nagrinėjimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui. Pareiškime dėl nušalinimo nurodoma, kad Lietuvos apeliacinis teismas, nuspręsdamas netenkinti pirmojo pareiškėjo prašymo dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo, neatsižvelgė į paties apeliacinės instancijos teismo praktiką didelę dalį bylų pagal atskiruosius skundus iš Kauno apygardos teismo perduoti nagrinėti kitiems apygardų teismams. Nebuvo išsklaidytos abejonės dėl Kauno apygardos teismo nešališkumo, t. y. teisėjų ir kitų teismo darbuotojų galimo artimo ryšio su antstoliu R. S., kurio veiksmus skundžia pareiškėjas. Be to, susipažinus su pastarųjų metų Kauno apygardos teismo bylomis dėl nurodyto antstolio veiksmų įvertinimo, matyti, kad visi asmenų skundai buvo atmesti. Pareiškėjo žiniomis, kreditoriaus Plus Plus Baltic OU Lietuvos filialo darbuotojų artimi giminaičiai galimai dirba Kauno apygardos teisme.

Pareiškimas dėl teismo nušalinimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam teismui netenkinami

2. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).

3. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.

4. Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų apygardos teismo teisėjų nešališkumu.

5. Pareiškime dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nurodyti teiginiai nesudaro pagrindo pareiškimą patenkinti. Ta aplinkybė, kad dalį Kauno apygardos teisme nagrinėtinų bylų Lietuvos apeliacinis teismas perduoda nagrinėti kitiems apygardų teismams, konstatavus esminį darbo krūvių skirtumą apygardų teismuose (CPK 62¹ straipsnis) nesudaro pagrindo nuspręsti dėl Kauno apygardos teismo (teisėjų) šališkumo. Sprendžiant nušalinimo klausimą atliekamas individualus kiekvienoje byloje susiklosčiusios situacijos įvertinimas. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ar duomenų, kurie sudarytų prielaidas abejoti nešališku civilinės bylos Nr. e2S-224-657/2024 išnagrinėjimu Kauno apygardos teisme. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl kreditoriaus Plus Plus Baltic OU Lietuvos filialo bei antstolio R. S. ryšių su Kauno apygardos teismo teisėjais nėra pagrįstos jokiais įrodymais, todėl vertinamos kaip deklaratyvios.

6. Pareiškėjas nenurodė objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad Kauno apygardos teismo teisėjai yra suinteresuoti civilinėje byloje sprendžiamais klausimais ar turi asmeninį išankstinį nusistatymą byloje. Todėl pareiškėjo R. K. pareiškimas dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-224-657/2024 nagrinėjimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinami.

7. Pastebėtina, kad pareiškėjo veiksmai, reiškiant nepagrįstus nušalinimo pareiškimus, turi piktnaudžiavimo nušalinimo teise požymių. Kauno apygardos teismui paskyrus civilinės bylos Nr. e2S-224-657/2024 nagrinėjimą 2024 m. sausio 23 d., pareiškėjas posėdžio dieną pateikė nušalinimo pareiškimą. Dėl šios priežasties bylos nagrinėjimas 2024 m. sausio 23 d. posėdyje neįvyko. Nušalinimo pareiškimas kaip nepagrįstas buvo netenkintas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2024 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2KT-8-790/2024. Kauno apygardos teismui paskyrus bylos nagrinėjimą 2024 m. vasario 6 d. posėdyje, pareiškėjas 2024 m. vasario 5 d. padavė naują pareiškimą dėl nušalinimo, dėl to Kauno apygardos teismas vėl atidėjo numatytą posėdį. Šia nutartimi 2024 m. vasario 5 d. paduotas pareiškimas dėl nušalinimo nebuvo patenkintas. Taigi, pareiškėjas iš esmės prieš pat paskirtus teismo posėdžius pareikšdamas nepagrįstus nušalinimo pareiškimus trikdo iš anksto suplanuotą teismo darbą, vilkina galutinio procesinio sprendimo priėmimą, todėl tokie pareiškėjo veiksmai turi piktnaudžiavimo nušalinimo teise požymių. Pareiškėjui išaiškintina, kad teismas turi teisę už piktnaudžiavimą nušalinimo teise skirti asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą (CPK 69 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo R. K. pareiškimo dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-224-657/2024 nagrinėjimo ir prašymo perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinti.