Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirb. UAB (duomenys neskelbtini) staklininku, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. G. 2012 metų birželio 15 dieną, apie 16 val. 53 min., Panevėžyje, Klaipėdos- Dariaus ir Girėno gatvių reguliuojamoje sankryžoje, vairuodamas automobilį „Opel Corsa“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 161 punkto reikalavimus – sukdamas į kairę pusę ir privalėdamas duoti kelią transporto priemonėms važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, nedavė kelio tiesiai važiuojančiam motociklui „Kymco People 150“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamam G. J., ko pasėkoje įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta motociklo vairuotojo G. J. sveikata,- jam nustatyta odos nubrozdinimai dešinėje blauzdoje, fragmentinis dešinės šlaunies lūžis.

Kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012-06-15 apie 16.50 val. šviesiu paros metu, esant geram matomumui, sūnaus žmonai priklausančiu automobiliu Opel Corsa važiavo Klaipėdos gatve. Klaipėdos – Dariaus ir Girėno gatvių sankryžoje ruošėsi sukti į Dariaus ir Girėno gatvę. Degant žaliam šviesoforo signalui, jau buvo įvažiavęs į sankryžą. Sankryža buvo užimta, daug automobilių, todėl laukė, kol pravažiuos visi automobiliai. Praleidęs paskutinį automobilį, pradėjo važiuoti ir į priekinį jo vairuojamo automobilio ratą atsitrenkė motoroleris. Motorolerį užstojo paskutinis sankryža važiuojantis aukštesnis už kitus automobilis, todėl jo nepamatė. Pripažįsta, kad neįsitikino, kad gali būti dar ir kitų transporto priemonių, nors tuo metu manė, kad daugiau transporto priemonių sankryžoje nėra. Pagal Kelių eismo taisykles motorolerį turėjo praleisti. Su nukentėjusiuoju po įvykio bendravo ligoninėje. Kalbėjosi dėl žalos atlyginimo, tačiau nesusitarė dėl sumos. Nukentėjusysis paprašė 15000 Lt sumos. Žalos neatlygino. Mano, kad nukentėjusiojo reikalaujama suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė. Žalą atlygintų kartu su draudimo bendrove. Gailisi dėl nusikalstamos veikos.

Kaltinamojo kaltė įrodoma.

Nukentėjusysis G. J. parodė, kad 2012-06-15 apie 17 val. važiavo nuo Nemuno

g. į PC „Babilonas“ pusę Klaipėdos gatve motoroleriu „Kymco People 150“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos – Dariaus ir Girėno gatvių sankryža važiavo vidurine eismo juosta, apie 40 km/val. greičiu. Jam degė žalias šviesoforo signalas. Trys priekyje stovėję automobiliai atliko manevrą. Tarp jo ir paskutinio automobilio buvo likęs apie 20 m tarpas. Matė, kad kaltinamojo vairuojamas automobilis stovi sankryžoje, nori sukti į kairę tačiau, galvodamas, kad jis turi jį praleisti, važiavo tiesiai. Likus nedideliam atstumui, kaltinamojo vairuojamas automobilis pajudėjo ir išvažiavo į jo eismo juostą. Nebeturėjo galimybės nei stabdyti, nei išvengti susidūrimo. Trenkėsi į automobilio „Opel Corsa“ keleivio pusės priekinį ratą. Įvykio metu nukrito ant automobilio kapoto, nuo kapoto ant žemės. Buvo iškviesta greitoji pagalba. Ligoninėje nustatytas kojos šlaunikaulio lūžis, klubo lūžiai. Turtinę žalą atlygino draudimo bendrovė. Nedirbo, prarado dalį darbo užmokesčio. Draudimo bendrovė atlygino 8000 Lt neturtinę žalą. Gydymo išlaidų draudimo bendrovė neatlygino. Koja negyja. Reikalinga atlikti operaciją. Turi siuntimą į ligoninę, nes reikalinga atlikti operaciją. Po operacijos 3-4 mėnesius negalės vaikščioti, dirbti. Reiškia ieškinį 3241,84 Lt turtinei žalai dėl negauto darbo užmokesčio ir 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes patyrė skausmą, nepatogumus. Mano, kad suma neturtinei žalai atlyginti nėra didelė, nes po įvykio praėjo beveik metai. Draudimo bendrovė žadėjo, kad atlygins išlaidas už vaistus. Už gydymo procedūras apmoka pats, čekius turi, juos pateiks draudimo bendrovei. Visos gydymo išlaidos susijusios su patirta trauma. Iki įvykio buvo sveikas žmogus. Po įvykio visą laiką buvo nedarbingas. Gali vairuoti transporto priemonę su automatine pavarų dėže. Iki bylą perduodant į teismą, prašė, kad kaltinamasis atlygintų 15000 Lt neturtinę žalą. Tuo metu gulėjo ligoninėje, nebuvo pasveikęs. Šiuo metu jam nustatytas invalidumas, reikalinga atlikti operaciją, todėl ieškinyje nurodė 20000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti. Nedarbingumas nustatytas prieš mėnesį. Vaikšto su lazda, nes negyja kojos kaulai, per visą šlaunikaulį įdėtas vinis. Dabar operacijos metu, pagal gydytojų konsultacijas, bus įdėtas „Jelizarovo“ aparatas. Po operacijos turės gulėti mažiausiai 3 mėnesius. Be lazdos galėtų paeiti 2-3 žingsnius, tačiau judant, koją skauda. Nuo 2012-06-15 pusę metų vaikščiojo su dviem lazdomis. Paskutinius 3 mėnesius pradėjo vaikščioti su viena lazda. Dabar vėl bus atliekama operacija, po kurios apie 3 mėnesius negalės vaikščioti, dirbti. Iki įvykio autoservise dirbo autoelektriku. 2 metus nuo įvykio tokio darbo negali dirbti. Kaltinamasis buvo atvykęs apie 5 kartus, atsiprašė jo. Kaltinamajam neatleido, nes neatlygino žalos. Jį sužalojo ne draudimo bendrovė. Draudimo bendrovei parašė pareiškimą dėl žalos atlyginimo. Draudimo bendrovė atlygino 8000 Lt neturtinės žalos ir žadėjo, kad galutinai žalą atlygins, kai pasveiks. Nesutinka mažinti ieškinio neturtinei žalai atlyginti iki įstatymo nustatytos sumos. Prašo priteisti 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti, neskaitant 8000 Lt sumos, kurią draudimo bendrovė jau sumokėjo. Viso padarytą žalą vertina 28 tūkst. litų. Jei išsispręstų klausimas dėl žalos atlyginimo, sutiktų, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Ekspertas R. Ž. paaiškino, kad iš darbingumo lygio pažymos negalima nustatyti sveikatos sutrikdymo masto. Pagal dabartinę specialisto išvadą nukentėjusiajam konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tik visiškai pabaigus gydymą , atlikus reabilitaciją, įvertinus visą medicininę dokumentaciją galima peržiūrėti ir iš naujo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą. Dabartiniu metu, kada nepabaigtas gydymas, sveikatos sutrikdymo mastas nukentėjusiajam nesikeistų.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 5704/12(01) matyti, kad A. G. kraujyje etilo alkoholio nerasta ( 31 b.l.).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo ir plano matyti, kad automobilis Opel Corsa, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Klaipėdos- S. Dariaus ir D.Girėno g. sankryžoje suko į kairę, o motociklas Kymco People, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo Klaipėdos gatve tiesiai priešpriešiais automobiliui Opel Corsa. Automobilis Opel Corsa rastas Klaipėdos gatvės važiuojamojoje dalyje, motociklo judėjimo juostoje, skersai važiuojamosios dalies, priekiu į S. Dariaus ir D. Girėno gatvę, jo priekinis dešinysis ratas 3,0 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies ( išvestinės tiesiosios nuo jos) krašto ( pagal motociklo judėjimo kryptį); automobilio dešinėje pusėje, prie automobilio šono rastas gulintis ant šono motociklas Kymco People, motociklo galinis ratas 4,30 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Tarp automobilio dešiniojo šono ir motociklo - plastmasės šukių vieta; priekyje automobilio, 1,20 m atstumu nuo priekinio bamperio- raudona žymė, panaši į kraują ( 8-9, 10 b.l.).

Iš apžiūros protokolo priedo matyti, kad motociklo Kymco People, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadintas vairo mechanizmas, vairo rankenos, priekinis ratas, dešinės pusės galinis veidrodis, priekinio rato purvasargis, priekinis aerodinaminis gaubtas, žibintas, spidometras, motociklo pakojė, nukritusi daiktadėžė ( 13 b.l.).

Iš apžiūros protokolo priedo matyti, kad automobilio Opel Corsa, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis dešinės pusės sparnas ir priekinis dešinės pusės ratlankis, įskilęs priekinis stiklas ( 12b.l.).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 1104/12(05) matyti, kad G. J. nustatyta odos nubrozdinimai dešinėje blauzdoje, fragmentinis dešinės šlaunies lūžis,- sveikata sutrikdyta nesunkiai ( 35 b.l.).

Iš darbingumo lygio pažymos matyti, kad G. J. darbingumo lygis penkiasdešimt penki procentai, netektas darbingumas keturiasdešimt penki procentai (147 b.l.)

Iš Panevėžio teritorinės ligonių kasos rašto „Dėl žalos atlyginimo“ matyti, kad G. J. suteiktų gydymo paslaugų kaina- 7043,13 Lt. ( 39-41b.l.).

Tokiu būdu byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę: tai kaltinamojo A. G. parodymai, kad automobiliu Opel Corsa važiavo Klaipėdos gatve. Klaipėdos – Dariaus ir Girėno gatvių sankryžoje ruošėsi sukti į Dariausi ir Girėno gatvę, degant žaliam šviesoforo signalui, jau buvo įvažiavęs į sankryžą, kadangi sankryža buvo užimta, daug automobilių, todėl laukė, kol pravažiuos visi automobiliai. Praleidęs paskutinį automobilį, pradėjo važiuoti ir į priekinį jo vairuojamo automobilio ratą atsitrenkė motoroleris. Motorolerį užstojo paskutinis sankryža važiuojantis aukštesnis už kitus automobilis, todėl jo nepamatė. Pripažįsta, kad neįsitikino, kad gali būti dar ir kitų transporto priemonių, nors tuo metu manė, kad daugiau transporto priemonių sankryžoje nėra; nukentėjusiojo G. J. parodymai, iš kurių matyti, jog jis važiavo nuo Nemuno g. į PC „Babilonas“ pusę Klaipėdos gatve motoroleriu „Kymco People Klaipėdos – Dariaus ir Girėno gatvių sankryža važiavo vidurine eismo juosta, apie 40 km/val. Greičiu, jam degė žalias šviesoforo signalas. Trys priekyje stovėję automobiliai atliko manevrą. Matė, kad kaltinamojo vairuojamas automobilis stovi sankryžoje, nori sukti į kairę tačiau, galvodamas, kad jis turi jį praleisti, važiavo tiesiai. Likus nedideliam atstumui, kaltinamojo vairuojamas automobilis pajudėjo ir išvažiavo į jo eismo juostą. Nebeturėjo galimybės nei stabdyti, nei išvengti susidūrimo, trenkėsi į automobilio „Opel Corsa“ keleivio pusės priekinį ratą. Įvykio metu nukrito ant automobilio kapoto, nuo kapoto ant žemės. Šiuos parodymus patvirtina rašytiniai bylos įrodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, planas, automobilio ir motociklo apžiūros protokolai, priedai prie protokolų, specialisto išvada dėl G. J. padarytų sužalojimų, eksperto R. Ž. paaiškinimas, jog nukentėjusiajam G. J. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir kol nebaigtas gydymas, sveikatos sutrikdymo mastas nesikeistų. Šie parodymai ir rašytinė bylos medžiaga sutampa, atitinka bylos faktines aplinkybes ir jais netikėti teismas neturi pagrindo, laiko juos tinkamais kaltinamojo kaltės įrodymais. Tokiu būdu byloje ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis A. G. Panevėžyje, Klaipėdos- Dariaus ir Girėno gatvių reguliuojamoje sankryžoje, vairuodamas automobilį „Opel Corsa“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 161 punkto reikalavimus – sukdamas į kairę pusę ir privalėdamas duoti kelią transporto priemonėms važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, nedavė kelio tiesiai važiuojančiam motociklui „Kymco People 150“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamam G. J., ko pasėkoje įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta motociklo vairuotojo G. J. sveikata,- jam nustatyta odos nubrozdinimai dešinėje blauzdoje, fragmentinis dešinės šlaunies lūžis ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Nukentėjusysis G. J. pareiškė 3241,84 Lt Lt dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 20000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ( 128-130b.l.).

Turtinės 3241,84 Lt turtinės žalos civilinį ieškinį nukentėjusysis grindė tuo, kad jis dirba D. S. parduotuvėje autoelektriku ir dėl patirtos traumos, turėjo nedarbingumo laikotarpį nuo 2012-06-15 iki 2013-02-28, už kurį negavo darbo užmokesčio 3241,84 Lt, pateikė pažymą (1t., 131 b.l.). Prašė priteisti iš kaltinamojo ir draudimo bendrovės. UAB DK „PZU Lietuva“ paaiškinime dėl nukentėjusiojo ieškinio dėl negautų pajamų atlyginimo nurodė, kad nukentėjusysis G. J. dėl negauto darbo užmokesčio atlyginimo į draudimo bendrovę nesikreipė, žalos faktą ir dydį patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl draudikas neturėjo galimybės išmokėti pagrįstą draudimo išmoką negautoms pajamoms laikinojo nedarbingumo laikotarpiu atlyginti, sutiko su pareikštu ieškiniu ir nurodė, kad ieškinio sumą - 3241,81 Lt sutinka išmokėti nukentėjusiajam G. J. ( 139-140 b.l.). Nukentėjusiojo G. J. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti yra pagrįstas teisme ištirtais rašytiniais įrodymais (128-132 b.l.), nukentėjusiojo parodymais ir tenkintinas pilnai ir priteistinas iš draudimo bendrovės.

Nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų yra 5000000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 1000000 eurų dėl žalos turtui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą buvo apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo atlyginti žalą. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.254 str.2 d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą, šiuo atveju kaltinamasis. Draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ atlygino dalį neturtinės žalos – 8000 Lt, nurodydama, kad paskaičiuota ir išmokėta suma tyra pakankama, adekvati nukentėjusiojo asmens patirtai neturtinei žalai ir atitinka teismų praktikoje suformuotus atlygintinos neturtinės žalos dydžius. Jog padaryta neturtinė žala nukentėjusiajam G. J., teismui abejonių nekyla. Tačiau nukentėjusiojo G. J. ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies. Nukentėjusysis G. J. patyrė skausmus, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus. Jaučia autoįvykio pasekmes, nustatytas netekto darbingumo lygis keturiasdešimt penki procentai (145 b.l.). Vadovaujantis teismų praktika, kai neturtinės žalos dydis analogiškose bylose priteisiamas minimalus -2000 Lt, vidutinis -10000 Lt, maksimalus –iki 40000 Lt, laikytina, jog nukentėjusiajam G. J. draudimo bendrovės išmokėta suma 8000 Lt nėra pakankama, tačiau prašoma priteisti suma atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes yra per didelė, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais mažintina iki 17000 Lt. Kadangi draudimo bendrovė su kaltininku yra saistoma sutartiniais ryšiais, todėl žala atlygintina sutartinių įsipareigojimų ribose pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma - 5000 eurų dėl neturtinės žalos padarymo, tai yra iki 17250 Lt. Kadangi draudimo bendrovė 8000 Lt jau atlygino, iš jos priteistina 9000 Lt, likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino ir gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis A. G. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie neatsargių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 11 str.), kaltinamasis A. G. nusikalto pirmą kartą (52 b.l.), savo kaltę pripažįsta visiškai, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, baustas administracine tvarka dėl smulkių KET pažeidimų (52-55 b.l.), dirbantis (63-64 b.l.), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (65 b.l.), pagal gyvenamąją vietą nusiskundimų jo elgesiu nėra gauta (68 b.l.), į priklausomybės ligų ir psichoneurologinio kabineto įskaitas neįrašytas (57 b.l.), todėl yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas, vertindamas aukščiau paminėtas visas aplinkybes, daro išvadą, kad yra visuma sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 40 str. atleisti A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi byloje yra gautas A. G. prašymas dėl A. G. perdavimo pagal laidavimą (149 b.l.). Teismui pateikti dokumentai (150-159 b.l.), charakterizuojantys A. G. patvirtina, kad ji nebuvo teista ar bausta administracine tvarka, dirba (duomenys neskelbtini) mokytoja, charakterizuojama teigiamai; nurodė, kad ji nori laiduoti už vyrą A. G. ir tvirtina, kad darys teigiamą įtaką savo vyrui A. G., nes jie ilgai gyvena kartu, sutaria, bendrauja pasitaria dėl kiekvienos gyvenimiškos situacijos, turi bendravimo su žmonėmis patirties, nes yra mokytoja. Matyti, kad tarp A. G. ir kaltinamojo A. G. yra glaudūs asmeniniai ryšiai, kadangi nuolat bendrauja, didžiąją laiko dalį praleidžia kartu, turi autoritetą. Paminėtos aplinkybės rodo, kad A. G. yra verta teismo pasitikėjimo bei turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam A. G.. Laiduotoja A. G. pateikdama prašymą perduoti kaltinamąjį A. G. jos atsakomybei pagal laidavimą, prašo laidavimą skirti be užstato, o jį skyrus, įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir esant visiems pagrindams, numatytiems Lietuvos Respublikos BK 40 str., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 str., Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5 d. A. G. yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojai A. G. jos atsakomybėn pagal laidavimą, o baudžiamoji byla nutrauktina. Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 6 p.kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kadangi kaltinamasis dirbantis, ši baudžiamojo poveikio priemonė labiausiai atitiktų savo paskirtį padėti įgyvendinti teismo pasitikėjimą, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Iš kaltinamojo išieškotinos nukentėjusiojo G. J. turėtos išlaidos 1000 Lt advokato paslaugoms apmokėti (133,134 b.l.) Lietuvos Respublikos BPK 106 str.2 d. pagrindu.

Iš kaltinamojo išieškotinos Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 6 p. pagrindu išlaidos teismo šaukimams 12 Lt į valstybės pajamas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą be užstato, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 str., ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Perduoti A. G. pagal laidavimą laiduotojai A. G. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) dvejiems metams be užstato.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str.2 d. 6 p. 71 str., A. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - 6 MGL (780 litų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Įmoką sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo G. J. ieškinį turtinei žalai atlyginti tenkinti ir priteisti 3241,81 Lt iš UAB DK „PZU Lietuva“ G. J. naudai turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo G. J. ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies ir priteisti iš UAB DK „PZU Lietuva“ 9000 Lt G. J. naudai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Išieškoti iš A. G. 1000 Lt nukentėjusiojo G. J. naudai advokato paslaugoms apmokėti.

Išieškoti iš A. G. 12 Lt proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.