- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-05
- Bylos Nr.
- N-756-71-07
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Vaida Urmonaitė (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 3 d. nutarimo R. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2006 m. sausio 18 d. R. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, būdamas UAB „Valsta“ direktoriumi, leido 2005 m. spalio mėnesį devynias dienas nelegaliai dirbti pagalbiniu darbininku R. S. Tuo R. P. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.
II.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2006 m. kovo 3 d. nutarimu administracinę bylą R. P. atžvilgiu nutraukė.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, liudytojų parodymais, padarė išvadą, kad nebuvo nustatyti administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnyje, sudėties objektyvieji požymiai, t. y. kad darbdavys ar jo įgaliotas asmuo susitarė su R. S. dėl darbo, atlyginimo už darbą. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad UAB „Valsta“ direktorius R. P. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 93 ir 99 straipsnių nuostatas. Teismas konstatavo, kad E. L., UAB „Valsta“ Alytaus padalinio vadovė, nebuvo direktoriaus įgaliotas asmuo priimti į darbą fizinius asmenis. Duomenų, kad E. L. leido be darbo sutarties dirbti R. S., žinant direktoriui R. P., byloje nėra. Liudytojo R. S. parodymus teismas vertino kritiškai dėl jų nenuoseklumo. Liudytojų E. L., R. A. bei R. S. parodymus teismas taip pat vertino kritiškai dėl jų giminystės ir kitų artimų santykių tarpusavyje. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į civilinėje byloje Nr. 2-4279-90/2005 esančius įrodymus, konstatavo, kad E. L. vyras A. L. buvo atleistas iš darbo UAB „Valsta“, po to bendrovei grąžino išeikvotus pinigus, dėl ko byla buvo nutraukta. Teismas atsižvelgė į tai, kad R. P. santykiai su E. L. ir jos vyru yra konfliktiški, be to, nelegalaus darbo aplinkybės buvo iškeltos E. L., R. A. ir R. S. iniciatyva.
III.
Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius (toliau – ir Institucija) prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo (taip nurodyta apeliaciniame skunde) 2006 m. kovo 3 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Institucija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kritiškai įvertino visų liudytojų, patvirtinančių R. S. nelegalaus darbo faktą UAB „Valsta“, parodymus. Tai, kad tarp liudytojų yra giminystės ryšiai, apelianto nuomone, negali būti neginčijamas argumentas, jog visi jie susitarę liudija neteisingai. Institucija atkreipia dėmesį, kad liudytojai savo paaiškinimuose, rašytuose 2005 m. lapkričio 3 d. Alytaus apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje, aiškiai nurodė, kad R. S. dirbo UAB „Valsta“ pagalbiniu darbininku – išvežiodavo baldus, iškraudavo baldus, plaudavo salę, langus, už atliktą darbą gaudavo atlyginimą. Teismas neįvertino, kad pateiktose 2005 m. spalio mėnesio UAB „Valsta“ atliekamų darbų suvestinėse, R. S. pasirašė atlikęs išvardintus darbus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą R. P. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 3 d. nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. R. P., remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 1 ir 6 dalimis, nurodo, kad Alytaus rajono apylinkės teismas ištyrė ne tik liudytojų parodymus, o įrodymų visumą ir priėjo pagrįstą išvadą, jog nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Be to, R. P. nuomone, apeliacinio skundo reikalavimas yra netinkamas, kadangi yra prašoma panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo nutarimą. Tuo tarpu bylą nagrinėjo Alytaus rajono apylinkės teismas, todėl byla negali būti iš naujo grąžinta nagrinėti Prienų rajono apylinkės teismui, nes tai pažeistų teismingumo taisykles bei teismo kompetencijos ribas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis.
Darbo kodekso 98 straipsnyje nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatyta, jog darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.
Taigi, R. P. veikos kvalifikavimui pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, jog R. S., paklusdamas bendrovėje nustatytai darbo tvarkai, UAB ,,Valsta“ dirbo tam tikrą darbą, kurį atlikti jam pavedė darbdavys, o darbdavys sumokėjo ar buvo įsipareigojęs sumokėti sulygtą darbo užmokestį. Byloje nėra materialių ir abejonių nekeliančių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes. Tiek paties R. S. parodymai apie jo darbą ir gautą darbo užmokestį bendrovėje, tiek ir kitų kaltinimo liudytojų parodymai apie bylos aplinkybes yra prieštaringi. Štai paaiškinime Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai R. S. nurodė, kad bendrovėje jis dirbo devynias dienas, už darbą E. L. jam išmokėjo 230 litų, už šią sumą jis pasirašė kasos išlaidų orderyje (b. l. 26). Teismo posėdyje jis jau teigė, kad dirbo dvi – tris savaites ar maždaug mėnesį laiko, jam per du kartus sumokėjo 100 litų už penkias dienas. Kažkokį lapuką duodavo pasirašyti, tačiau jo pavadinimo nežino, neprisimena, kad būtų gavęs 230 litų (b. l. 67). Liudytoja R. A. paaiškinime mokesčių inspekcijai apie R. S. darbą UAB ,,Valsta“ visiškai nenurodė (b. l. 30). Teismo posėdžio metu ji parodė, kad padirbėti parduotuvėje R. S. prikalbino ji ir E. ir A. L., o priimti naują darbuotoją leido Kauno administracija. R. S. dirbo apie dvi savaites, o sumokėta jam buvo už penkias dienas grynais pinigais, tačiau sumos neprisimena. Ji turėjo atsišvietusi orderį, tačiau viską atidavė į mokesčių inspekciją (b. l. 66 - 67). Liudytoja E. L. paaiškinime mokesčių inspekcijai tvirtino, kad jai, kaip UAB ,,Valsta“ Alytaus padalinio vadovei, komercijos direktorius V. P. pasiūlė susirasti pagalbinį darbuotoją. Buvo pasiūlytas R. S., kuris 9 dienas dirbo pagal žodinę sutartį visus liepiamus darbus. Pinigus ji jam išmokėjo per tris kartus: 150, 30 ir 50 litų, surašydama kasos išlaidų orderius, tačiau jo pavardę užrašė ir R. S. pasirašė tik ant vieno orderio – 50 Lt sumai (b. l. 31). Teisme liudytoja parodė, kad R. S. dirbo apie mėnesį laiko, padėdamas jos vyrui. R. S. į darbo grafiką ji neįtraukė, bet į kasos išlaidų orderį vieną kartą įrašė jo pavardę. Tą orderį atidavė V. P., tačiau jos sesuo (R. A.) orderį buvo atsišvietusi (b. l. 66). Liudytojas V. P. neigė davęs nurodymą E. L. priimti papildomų darbuotojų. Kasos išlaidų orderiuose neatsispindėjo, kad kokie nors pinigai būtų išmokėti R. S. Už visą Alytaus padalinio veiklą atsakinga buvo E. L. (b. l. 65).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. P. visą laiką neigė leidęs bendrovėje dirbti R. S. ar žinojęs, kad toks asmuo dirba. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp R. A., E. L., A. L. iš vienos pusės bei UAB ,,Valsta“ administracijos iš kitos pusės vyko konfliktai. Esant prieštaringiems byloje apklaustų asmenų parodymams ir įvertinus aplinkybę, jog kaltinimo liudytojai yra su R. S. susiję asmenys, o jų parodymai dėl darbo laiko trukmės, pinigų išmokėjimo aplinkybių yra skirtingi ir nenuoseklūs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. S. ir kitų kaltinimo liudytojų parodymais nesirėmė kaip patikimais įrodymais, patvirtinančiais R. P. kaltę dėl nelegalaus darbo. Liudytojų R. A. ir E. L. minimo kasos išlaidų orderio kaip įrodymo, kad R. S. buvo išmokėta pinigų suma, byloje nėra. Institucijos minima 2005 m. spalio 26 d. atliekamų darbų suvestinė (b. l. 27) yra užpildyta paties R. S., byloje nėra jokių duomenų, kad ji buvo pateikta bendrovės administracijai, taigi toks dokumentas negali būti laikomas įrodymu, neabejotinai patvirtinančiu nelegalaus darbo faktą. Visos nepašalintos abejonės dėl esminių bylos aplinkybių administracinio teisės pažeidimo byloje traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas vertintinas teisėtu ir pagrįstu, jo naikinti nėra įstatyminio pagrindo.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus apeliacinio skundo nepatenkinti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.