Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas teigia, kad administracinėje byloje Nr. eI3-4413-631/2021 ginčija Muitinės departamento 2021 m. birželio 29 d. raštą Nr. (5.27)3B-3791 ir prašo įpareigoti Muitinės departamentą atsakyti į pareiškėjo 2021 m. gegužės 28 d. prašymo 3 ir 4 punktuose suformuluotus prašymus. Tuo tarpu šioje dar keliamoje administracinėje byloje Nr. eI3-4170-809/2021, pareiškėjo skundo pagrindas yra Muitinės departamento vilkinimas atlikti veiksmus, todėl šios bylos dalykas yra įpareigoti Muitinės departamentą atlikti vilkinamus veiksmus ir išnagrinėti pareiškėjo visą 2021 m. gegužės 28 d. prašymą. Taigi, administracinėje byloje Nr. eI3-4413-631/2021 ir šioje keliamoje administracinėje byloje Nr. eI3-4170-809/2021 skundo pagrindai ir dalykai skiriasi iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus nėra tapačios teisinės sąvokos. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas bei pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003; kt.). Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 13 nutartimi konstatavo, jog įvertinus Rašto turinį, pareiškėjo skundo ir atskirojo skundo argumentus, skundo priėmimo stadijoje nėra akivaizdu, kad Raštas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, t. y. kad nedaro įtakos jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Tai gali būti nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas jo teisių pažeidimas. Atsižvelgęs į tai, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 26 d. nutartyje išaiškino pareiškėjo teisę formuluoti reikalavimą dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo ir tik pareiškus šį reikalavimą formuluoti išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovą atsakyti į pareiškėjo 2021 m. gegužės 28 d. prašymą. Pareiškėjas, pateikdamas 2021 m. lapkričio 11 d. pareiškimą, skundo trūkumų nepašalino, todėl pareiškėjo 2021 m. liepos 6 d. skundą teismas laikė nepaduotu.

Teisėjų kolegija pažymi, jog iš pareiškėjo skunde ir atskirajame skunde nurodomų aplinkybių matyti, jog byloje kilo ginčas dėl to, jog, pareiškėjo manymu, Muitinės departamentas, Raštu persiųsdamas pareiškėjo 2021 m. gegužės 28 d. prašymą ir su juo susijusią medžiagą Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui, vilkina jo prašymo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, jog skundo priėmimo stadijoje nėra aišku kokią įtaką pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams daro ginčijamas Raštas, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog negalima daryti išvados, kad Muitinės departamento veiksmuose yra vilkinimo, suprantamo kaip visiškas neveikimas, požymių. Dėl šios priežasties būtina išnagrinėti Rašto teisėtumą ir pagrįstumą teisme ir tik bylą išnagrinėjus iš esmės bus galima daryti išvadą ar Muitinės departamentas, priimdamas Raštą, vilkino pareiškėjo 2021 m. gegužės 28 d. prašymo nagrinėjimą. Dėl šių priežasčių, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai nustatė skundo trūkumus ir išaiškino pareiškėjui, jog jis turi formuluoti reikalavimą dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo ir tik pareiškus šį reikalavimą formuluoti išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovą atsakyti į pareiškėjo 2021 m. gegužės 28 d. prašymą.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog Raštas yra niekinis, o niekinis raštas jokių pasekmių sukelti ir negali, todėl teismas skundo priėmimo stadijoje netinkamai vertino, kad pareiškėjas turėtų ginčyti ir niekinį bei pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukeliantį minėtą raštą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šis pareiškėjo argumentas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartyje padarytoms išvadoms, kad skundo priėmimo stadijoje nėra akivaizdu, kad Muitinės departamento Personalo skyriaus vedėjo 2021 m. birželio 29 d. raštas Nr. (5.27)3B-3791 pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, t. y. kad nedaro įtakos jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Kaip jau minėta, tik išnagrinėjus Rašto teisėtumą teisme bus galima daryti išvadą ar Muitinės departamentas priimdamas minėtą raštą pareiškėjo 2021 m. gegužės 28 d. prašymo nagrinėjimą nepagrįstai vilkino. Pažymėtina ir tai, jog administracinėje byloje Nr. eI3-4413-631/2021 pareiškėjas taip pat ginčija Raštą ir prašo teismo įpareigoti Muitinės departamentą atsakyti į jo 2021 m. gegužės 28 d. prašymą ir teismas jau priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą šiais klausimais, dėl to galima daryti išvadą, jog šie reikalavimai yra susiję ir turi būti nagrinėjami kartu.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė ir skundo trūkumą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, nes skundai dėl viešojo administravimo subjektų vilkinimo atlikti veiksmus žyminiu mokesčiu yra neapmokestinami.

ABTĮ 36 straipsnio 4 dalis reglamentuoja teismo teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (t. y. kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį.

Pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis 2021 metais pareiškėjas su skundais į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 36 kartus, 2021 m. liepos mėnesį teisme gauti 5 pareiškėjo skundai, kitais mėnesiais vidutiniškai po 2 – 3 skundus. Atsižvelgiant į pareiškėjo teikiamų skundų kiekį ir dažnumą, vertintina, kad pareiškėjas piktnaudžiauja teisminės gynybos teise, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėją įpareigojo sumokėti žyminį mokestį už teikiamą skundą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pareiškėjo atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas negali būti priteisiamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.