Alytaus apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 357–142 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. B. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas:

2015 m. kovo 13 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį, 290 straipsnį, taikant 63 straipsnio 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, paskirta galutinė bausmė – 1 metai 4 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo (įsiteisėjo 2015 m. birželio 3 d);

2015 m. spalio 21 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartimi 2015 m. kovo 13 d. nuosprendis pakeistas, panaikinant BK 155 straipsnio 2 dalį, ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 4 mėnesiai terminuoto 1aisvės atėmimo;

2019 m. rugsėjo 17 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį, taikant 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, 65 straipsnį, paskirta galutinė bausmė – 1 m. 4 mėnesiai terminuoto 1aisvės atėmimo;

2019 m. spalio 1 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nutartimi, 2019 m. rugsėjo 17 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nuosprendžio rezoliucinė dalis ištaisyta, nurodant, jog M. B. paskirtos bausmės pradžia skaičiuojama nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, galutinė bausmė – 1 m. 6 dienos terminuoto 1aisvės atėmimo;

Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. Bausmės pabaiga – 2020 m. rugsėjo 23 d.

Komisijos 2019 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 357–142 atsisakoma patvirtinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.

Klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis nėra atlikęs įstatyme nustatytos bausmės dalies kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Pagal Alytaus pataisos namų 2019 m. lapkričio 5 d. patikslintą raštą dėl M. B. lygtinio paleidimo matyti, jog galimas lygtinio paleidimo terminas, tai yra 1/3 bausmės bus atlikta tik 2020 m. sausio 18 d. Taigi nuteistajam M. B. taikyti lygtinį paleidimą šiuo metu nėra įstatyminio pagrindo.

Vertinant kitus M. B. byloje esančius duomenis, pastebėtina, jog jis šiuo metu atlieka 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už 3 nesunkių nusikaltimų padarymą. Praeityje M. B. taip pat jau daugybę kartų teistas, trys teistumai yra už smurtinius nusikaltimus. Pirmąjį nusikaltimą įvykdė būdamas vos 14 metų amžiaus. M. B. praeityje jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau paskirtų įpareigojimų nevykdė, todėl buvo grąžintas į nepilnamečių pataisos namus. Minėtos aplinkybės neigiamai charakterizuoja M. B. ir rodo jo didelį pavojingumą visuomenei, bei polinkį sistemingai nusikalsti, nepaisyti įstatymų ir jam paskirtų įpareigojimų, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį stipriai paveiktų bei padarytų tokią įtaką jo elgesiui, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų, juolab, kad ir socialinio tyrimo išvadoje ankstesni teisės pažeidimai išlieka vienu iš kriminogeninių veiksnių.

Teismas pabrėžia, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika, bei pažanga ją mažinant. Šiuo atveju teigiamai vertinama, jog nuteistojo M. B. nusikalstamo elgesio rizika nuo pirmojo vertinimo sumažėjo 15 balų, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė – net 59 balai, bei tai, kad iš minėtų balų net 34 yra dinaminiai, kintantys balai, kuriuos nuteistasis savo elgesiu dar galėtų pakeisti, 15 balų sumažėjimas nors ir yra pakankamai ženklus, tačiau nėra toks ryškus ir akivaizdus, jog suteiktų pakankamą pagrindą manyti, kad M. B. išties esmingai pakeitė savo elgesį teigiama linkme. Juolab, kad ir nuteistojo pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika išlieka vidutinė.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog M. B. nuostatose taip pat nestebimas ryškus teigiamas pokytis. Teigiamai vertinama, jog M. B. reiškia norą tapti visuomenės dalimi, keisti gyvenimo būdą, tačiau neigiamai vertinama tai, kad nuteistasis būdamas pataisos namuose vis dar laikosi kriminalinės subkultūros, bei tai, jog nors ir nuosekliai laikosi įstaigos taisyklių, tačiau turi dvejopą požiūrį į jį prižiūrinčius pareigūnus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnis numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Nagrinėjamu atveju, teigiamai vertinama tai, jog nuteistasis būdamas įkalinimo įstaigoje kreipėsi su prašymu dėl įdarbinimo, nors dėl vietų trūkumo ir nebuvo įdarbintas. Nuteistasis yra baigęs tik 8 klases, tačiau nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio pradėjo mokytis suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje, 9 klasėje. Tačiau neigiamai vertinama tai, jog nuteistasis per visą laiką būdamas laisvėje oficialiai dirbo tik apie 1 mėnesį, pas ūkininką. Neoficialiai taip pat yra dirbęs tik apie 6 mėnesius, Švedijoje, statybose, pagalbiniu darbininku. Akivaizdu, kad kvalifikacijos ir darbinių įgūdžių stoka M. B. sudaro rimtų sunkumų siekiant laisvėje legaliai įsidarbinti ir gauti pajamas tik teisėtomis priemonėmis. Siekdamas minėtų sunkumų išvengti, bei išėjus į laisvę palengvinti savo integraciją į visuomenę, M. B. privalo tęsti mokslus, o esant galimybei ir įsidarbinti.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog M. B. gyvenimo stilius ir draugai vis dar išlieka kriminogeniniu veiksniu. Paskutinį nusikaltimą M. B. padarė vienas, tačiau praeityje yra vieną kartą teistas už nusikaltimą, kurią įvykdė grupėje, kartu su savo broliu.

M. B. mąstymas ir elgesys taip pat vis dar išlieka vienu iš kriminogeninių veiksnių. Teigiamai vertinama, jog nuteistasis pokalbio metu bendrauja gan noriai ir atvirai. Sugeba atpažinti problemines sritis, pildydamas savęs vertinimo formą pripažįsta, jog jo nusikaltimams įtaką darė per didelis alkoholio vartojimas, savitvardos praradimas, tų pačių klaidų kartojimas. Tačiau nuteistasis yra linkęs elgtis impulsyviai, kaip jis ir pats nurodo, jog jo padaryti nusikaltimai dažniausiai būna tik reakcija į aplinkos stimuliaciją. Tai rodo, kad jis nesugeba savęs kontroliuoti, jam trūksta savikontrolės. Nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje yra pasireiškęs agresyvus elgesys, už smurtinius nusikaltimus yra teistas net 4 kartus, nuteistasis ir pats pripažįsta savitvardos praradimo atvejus. M. B. sugeba analizuoti ir vertinti savo elgesį, tačiau ir šiuo metu jis tai daro gan vienpusiškai, linkęs menkinti savo kaltę bei veiksmus kitų atžvilgiu. Susiduria su sunkumais numatydamas tolimesnes savo veiksmų pasekmes. Minėtos aplinkybės – M. B. veiksmai, jo požiūris, neduoda pagrindo manyti, jog jo pažanga keičiant savo nusikalstamą mąstymą ir elgesį yra pakankama, o laisvėje jis savo tikslų sieks vien tik teisėtomis priemonėmis ir nenusikals.

Kiekvienu atveju vertinant situaciją, atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, visų pirma turi savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl visą bausmės atlikimo laiką jis privalo elgtis nepriekaištingai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog M. B. viso bausmės atlikimo metu nebuvo baustas drausmine tvarka. Tačiau teismas pažymi, jog ši aplinkybė sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją, juolab, kad bausmės atlikimo metu M. B. nei karto nebuvo ir skatintas už nepriekaištingą elgesį.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nuteistasis M. B. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje bei BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jis nėra atlikęs įstatyme numatytos bausmės dalies, kuomet gali būti svarstomas jo lygtinio paleidimo klausimas. Beje, ir jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos namų jam dar negali būti taikomas.

Atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti 2019 m. spalio 9 d. Komisijos nutarimą Nr. 357–142 dėl nuteistojo M. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti patvirtinti 2019 m. spalio 9 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 357–142 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. B..

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.