Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2016-03-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-75-517/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-03-31
Bylos Nr.
1-75-517/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-71357-2015-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
P. K.
Baudž. byla Nr. 1-75-517/2016m.
(Proceso Nr. 1-01-1-71357-2015-4)
Bylos kategorija Nr. 4.8
Procesinio sprendimo kategorija Nr. 1.2.4.8.1 (S)
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUUkmergė, 2016m. kovo 31d.

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

P. K., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 10 kl. išsilavinimą, nevedęs, karo prievolininkas, (duomenys neskelbtini), moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis P. K., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent:

2015m. gruodžio 28d., apie 17³⁰ val., vakare, kaltinamasis P. K. gatvėje, netoli Ukmergės vaikų globos namų vaikų gyvenamojo korpuso, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kilusio tarpusavio konflikto su seserimi-pil. V. K., gim. 1999m., metu, pastarąją užsipuolęs, tyčia pargriovė ant žemės ir vieną kartą su koja spyrė nukentėjusiajai V. K. į galvos sritį, dėl pavartoto fizinio smurto pasekoje pastarajai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Kaip matyti iš kaltinamojo P. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2015m. gruodžio 28d., tikslaus laiko neatsimena, tamsiu paros laiku, su dviem draugėmis ėjo iš Ukmergės raj. vartotojų kooperatyvui priklausančios parduotuvės, esančios Siesikų miestelyje, link globos namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), kuriuose gyvena. Pakeliui pamatė prieš jį ateinančius savo seserį V. su V. V.. Jis nubėgo link savo sesers, kuri, jį pamačiusi, ėmė slėptis už V. V. nugaros, nes prieš mėnesį laiko jis su seserimi pradėjo konfliktuoti po jo telefoninio pokalbio su jų abiejų, t.y. jo ir sesers V., broliu R. Apie ką pribėgęs prie sesers V. su ja kalbėjo, dabar neatsimena. Kuomet jo sesuo V. atsitraukė nuo V. V., jis, priėjęs prie sesers, ją pargriovė ant žemės. Griaudamas ant žemės, savo abiem rankomis buvo suėmęs sesers V. rankas aukščiau riešų. Pargriovęs seserį ant žemės, jai vieną kartą iš dešinės kojos nesmarkiai spyrė į galvą. Kiek atsimena, pataikė į kaktą. Po to jo sesuo V. atsistojo ir nubėgo link vaikų globos namų. Dėl savo padarytų nusikalstamų veiksmų nuoširdžiai gailisi(b.l. 91).

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis P. K. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d., be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiosios V. K. ir liudytojų L. P., V. V., K. M. ir T. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metunu(b.l. 18-19, 21-22, 24-25, 97, 100), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo išrašu(b.l. 16), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 11-12) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 13), tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo(b.l. 9-10) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kaip matyti iš nukentėjusiosios V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2015m. gruodžio 28d., apie 17³⁰ val., ji su draugu V. V. ėjo iš parduotuvės į vaikų globos namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), kur ji gyvena. Gatvėje, šalia globos namų, prie jos pribėgo jos brolis P. K. ir be jokios agresijos su šypsena paklausė, kodėl ji duoda kam papuola jo merginos telefono numerį. Brolio Pauliaus draugė K. M. ir T. D. tuo pačiu metu priėjo prie jos ir viską stebėjo. Merginos į pokalbį nesikišo, o jos draugas V. V. taip pat tik stebėjo, kas vyksta tarp jos ir brolio. Ji atsakė, kad nežino jo(kaltinamojo P. K.) merginos numerio, todėl ir negalėjo jo niekam pasakyti. Tuomet brolis P. K. jai pasakė, kad jis ją vis tiek žadėjo pridaužyti. Po šių žodžių, brolis ją pastūmė. Ji nukrito ir, jai gulinčiai ant žemės, brolis Paulius vieną kartą iš kojos spyrė jai į kairę galvos pusę, sukeldamas fizinį skausmą. Ji pradėjo šaukti, kviestis pagalbos. Brolis P. su merginomis pabėgo, o ji su draugu V. V. grįžo į vaikų globos namus ir apie įvykį pasipasakojo socialinei darbuotojai L. P.(b.l. 24-25).

Kaip matyti iš liudytojos L. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2015m. gruodžio 28d., apie 17⁴⁰ val., į vaikų globos namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), grįžusi globos namų auklėtinė V. K. papasakojo, kad, jai grįžtant iš parduotuvės, prie jos priėjo brolis P. K., kuris ją pastūmė ir, jai gulint ant žemės, vieną kartą iš kojos spyrė į kairę galvos pusę, sukeldamas fizinį skausmą. Konfliktą P. K. sukėlė dėl to, nes manė, kad jo sesuo V. K. kažkam davė jo merginos telefono numerį. Įvykį matė kti globos namų auklėtinai K. M., T. D. ir V. V.. V. K. skundėsi, kad jai skauda galvą, todėl ją nuvežė į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių, kur Viktorijai buvo nustatytas galvos sumušimas(b.l. 18-19).

Kaip matyti iš liudytojo V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2015m. gruodžio 28d., apie 17³⁰ val., jis su savo drauge V. K. iš parduotuvės ėjo į vaikų globos namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini). Netoli globos namų prie jų pribėgo V. brolis P. K., kuris pradėjo savo seseriai priekaištauti, kad ši kažkam davė jo draugės K. M. mobilaus telefono numerį. V. K. bandė tesintis, kad ji net nežino brolio draugės numerio, tačiau P. K. pastūmė savo seserį V. K., kuri parkrito ant žemės. Tada P. K. gulinčiai savo seseriai vieną kartą iš kojos spyrė į galvą. Visą įvykį dar matė kartu su P. K. buvusi jo draugė K. M. ir pastarosios draugė T. D.. Kai V. K. pradėjo kviesti pagalbą, jos brolis P. K. kartu su draugėmis pabėgo, o jie grįžę į vaikų globos namus apie įvykį papasakojo socialinei darbuotojai(b.l. 21-22).

Kaip matyti iš liudytojos K. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2015 metais, prieš pat Naujuosius metus, apie 19⁰⁰ val., ji su savo draugais P. ir T. ėjo iki parduotuvės, esančios Siesikų miestelyje, Ukmergės rajone. Netoli draugės T. D. namų susitiko draugo P. K. seserį V. Tarp V. ir jos brolio P. K. prasidėjo ginčas, kurio metu P. klausė savo sesers, ką daro tas lavonas, lavonu vadindamas V. vyresnį brolį R. Jiems besiginčijant, P. stūmė V., kuri pargriovė ją ant žemės, po ko, gulinčiai ant žemės savo seseriai, vieną kartą spyrė iš dešinės kojos į galvos sritį, ties smilkiniu. Po to jie visi pradėjo skirstytis. V. pati atsistojo ir, apsiverkusi, nubėgo į vaikų globos namus. Ar V. verkė iš skausmo ar iš išgąsčio, ji nežino(b.l. 97).

Kaip matyti iš liudytojos T. D. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, ši liudytoja, duodama parodymus byloje, visiškai patvirtino kartu su ja įvykio vietoje buvusių vaikų globos namų auklėtinių-liudytojų V. V. ir K. M. aiškinamas aplinkybes apie įvykusi konfliktą tarp kaltinamojo P. K. ir jo sesers-nukentėjusiosios V. K., kurio metu pastaroji buvusi sumušta(b.l. 100).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo išrašo, 2015m. gruodžio 28d., 17³⁵ val., buvo užregistruotas pil. V. K. telefoninis pranešimas apie tai, kad vaikų globos nmuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), brolis muša savo seserį, prašo paskubėti, girdisi, kad kažkas bando atimti telefoną, po ko sumušta nepilnametė buvo išvežta į ligoninę apžiūrai(b.l. 16).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo, įvykio vieta yra Laisvės gatvės atkarpa, esanti tarp gyvenamųjų namų, pažymėtų Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), Toje vietoje, sniege yra matomi batų pėdsakai, tačiau viską apžiūrėjus, konkrečių grumtynių pėdsakų nenustatyta(b.l. 11-13).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatymo, jame pagal nustatytą formą išdėstytų punktų pagrindu buvo pateikta informacija apie smurtavimo artimoje aplinkoje faktą, t.y. fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiosios V. K., gyv. (duomenys neskelbtini), asmenį aplinkybes(b.l. 9-10).

Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013m. liepos 01d., t.y. 2015m. gruodžio 28d., o prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriamos ir kartu su tuo asmeniu gyvenančios seserys(LR BK 248 str. 2d., LR BPK 38 str.), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis P. K., dėl asmeninių paskatų kilusio konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą prieš kartu su juo vaikų globos namuose gyvenančią savo seserį-nukentėjusiąją V. K., ko pasekoje pastarajai buvo sukeltas fizinis skausmas, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t.y. fizinio skaumo šeimos nariui sukėlimas, padarytas prieš jį smurtaujant artimoje aplinkoje.

Kaltinamojo P. K. nusikalstama veika tiesioginė turtinė žala padaryta nebuvo, nes pati nukentėjusioji V. K. jokių turtinių pretenzijų kaltinamajam neturėjo, todėl baudžiamojoje byloje nukentėjusioji civilinio ieškinio pareiškusi nebuvo.

Baudžiamojoje byloje buvo pareikštas Valstybinės ligonių kasos, atstovaujančios valstybės interesus, civilinis ieškinys 27,98 Eur.(dvidešimt septynių euro ir 98 eur/ct.) sumai ligoninės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiosios V. K. gydymui, kurios buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, atlyginti(b.l. 46-49).

Motyvuojamoji dalis

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pats kaltinamasis P. K. dar ikiteisminio tyrimo metu 2016m. kovo 13d. „ Perlo paslaugos “ terminale, įnešdamas grynuosius pinigus, į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 27,98 Eur.(dvidešimt septynių euro ir 98 eur/ct.) sumą padarytai žalai atlyginti(b.l. 53-55). Kadangi pervedus pinigus žalai atlyginti, buvo pašalintos dėl padaryto nusikaltimo atsiradusios turtinės pasekmės, t.y. netiesioginė turtinė žala, laikytina, kad nebeliko įstatyminio pagrindo spręsti klausimą dėl ligonių kasos byloje pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo, todėl Valstybinės ligonių kasos, atstovaujančios valstybės interesus, kaip civilinio ieškovo, byloje pareikštas civilinis ieškinys yra atmestinas(LR BPK 115 str. 1d.).

Kaltinamasis P. K. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi-laisvės apribojimu ir jo dydžiu(b.l. 108-110).

Sankcijoje už kaltinamajam P. K. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), padarymą laisvės apribojimas, kaip bausmės rūšis, yra numatytas kaip alternatyvinė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal LR BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str.

Sprendžiant kaltinamojo P. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis, kaip buvęs Ukmergės vaikų globos namų globotinis, yra charakterizuojamas patenkinamai, ne vieną kartą yra buvęs baustas administracine tvarka, kuris nebe pirmą ir nusikalsta, tačiau anksčiau teistas nebuvo(b.l. 69-75, 79, 81-82, 102-107), visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, kas lengvina jo atsakomybę. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe kaltinamojo P. K. atžvilgiu yra laikytina ir tai, kad kaltinamasis jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, dar būdamas nepilnametis. Sunkinančių aplinkybių kaltinamojo P. K. atžvilgiu byloje nėra. Kadangi fizinis smurtas buvo panaudotas dėl asmeninių paskatų kilusio konflikto tarp brolio ir sesers metu, todėl, atsižvelgiant tiek į padarytos veikos artimoje aplinkoje aplinkybes ir jos sukeltas pasekmes, tiek ir į paties kaltinamojo P. K., kaip dar besimokančio asmens, asmenybę, laikytina, kad, LR BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams pasiekti pirmą kartą teisiamam kaltinamajam P. K. už padarytą nusikalstamą veiką yra tikslinga skirti sankcijoje numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį,-laisvės apribojimą, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę, tačiau paskyrus tokius baudžiamajame įstatyme numatytus draudimus ir įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką jo elgesiui(LR BK 48 str. 3-7d.d.). Paskirtina laisvės apribojimo bausmė yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo P. K. asmenybę, jo, kaip besimokančio asmens, užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 9p.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421-422 str.str

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

P. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) įpareigoti toliau tęsti mokslus Ukmergės technologijų ir verslo mokykloje, po I kurso baigimo nusprendus toliau nebesimokyti, per vieną mėnesį užsiregistruoti darbo biržoje ar pradėti dirbti, ir b) privalomai uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam P. K. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams.

LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajam P. K. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Baudžiamojoje byloje pareikštą Valstybinės ligonių kasos, atstovaujančios valstybės interesus, civilinį ieškinį ligoninės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiosios V. K. gydymui, atlyginti atmesti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas R. Adamonis