- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-19
- Bylos Nr.
- 2SA-66-520/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-07874-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis
- Skolininkas
- UAB „Jurolda“
- Kreditorius
- AB SEB bankas
- Kategorijos
- 129.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolio S. M. ir AB SEB banko atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktus, civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio S. M. prašymą patvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktus (skolininkas UAB „Jurolda“, išieškotojas AB SEB bankas),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Antstolis S. M. kreipėsi į teismą ir prašė patvirtinti 2010-07-26 turto pardavimo iš varžytynių aktus Nr. 0170/10/00683 vykdomojoje byloje Nr. 170-683/2010, pradėtoje pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010-01-11 išduotą vykdomąjį raštą. 2010-07-26 turto pardavimo iš varžytynių aktuose Nr. 0170/10/00683 nurodyta, kad antstolis 2010-07-26 antstolio kontoroje iš pirmųjų varžytynių parduoda žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,1263 ha, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjui UAB „Litectus“ už 2 143 600 Lt ir žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,1464 ha, esantį (duomenys neskelbtini), pirkėjui UAB „Litectus“ už 2 484 400 Lt.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atsisakė patvirtinti antstolio S. M. 2010-07-26 turto pardavimo iš varžytynių aktus Nr. 0170/10/00683, vykdomojoje byloje 170-683/2010, kuriais buvo parduoti žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), ir pripažino varžytynes neįvykusiomis. Teismas nustatė, kad antstolio vykdymo procese visi priimti procesiniai dokumentai- patvarkymai, neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų, nėra visų įstatymo reikalaujamų rekvizitų- jie nėra patvirtinti atspaudu, kaip reikalauja CPK nuostatos. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010-01-11 išduotas vykdomasis raštas buvo vykdomas antstolio S. M., kuris 2010-06-16 surašė išieškojimo negalimumo aktą ir grąžino vykdomąjį raštą išieškotojui CPK 631 str. 1 d. 3 p. pagrindu (išieškotojui atsisakius priimti skolininko turtą, neparduotą vykdant sprendimą). Tas pats vykdomasis raštas antstoliui buvo pateiktas vykdyti 2010-06-17. CPK 631 str. 3 d. nurodoma, kad vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui per įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti. Vykdomasis dokumentas pakartotinai gali būti pateikiamas vykdyti ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams po jo grąžinimo išieškotojui, išskyrus minėto straipsnio 1 d. 7 ir 8 p. nurodytus atvejus ar tuos atvejus, kai turima duomenų, kad pas skolininką atsirado turto arba jis gauna pajamų. Teismui nėra pateikta paaiškinimų, dėl ko išieškotojas pakartotinai pateikė vykdyti vykdomąjį dokumentą antstoliui nesuėjus trijų mėnesių terminui, bei kokiu pagrindu antstolis priėmė jį vykdyti. Antstoliui grąžinus vykdomąjį dokumentą CPK 631 str. 1 d. 3 p. pagrindu, išieškotojas jį turėjo teisę pakartotinai pateikti vykdyti tik po trijų mėnesių (CPK 631 str. 3 d.). Teismas konstatavo, kad pažeisdamas šią nuostatą išieškotojas neteisėtai pakartotinai 2010-06-17 pateikė vykdomąjį dokumentą vykdyti, o antstolis neteisėtai jį priėmė vykdyti (CPK 651 str.1 d., 3 d.). Antstolis, priėmęs vykdyti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010-01-11 išduotą vykdomąjį raštą, parduodamų žemės sklypų vertei nustatyti nepasitelkė turto vertintojo ir pats nustatė turto vertę 2010-06-18 turto arešto akte nurodydamas, kad areštuotinų žemės sklypų, kurie parduoti iš varžytynių, vertė yra 5 568 750 Lt, tačiau byloje yra profesionalaus turto vertintojo nustatyta turto vertė, iš kurios matyti, kad parduodamų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė 2009-08-18 yra 8 046 000 Lt. Turtas pirmosiose varžytynėse buvo siūlomas pirkti už 4 455 000 Lt, t. y. beveik dvigubai pigiau, nei eksperto nustatyta turto rinkos vertė. Teismas nurodė, kad antstolio atliktas turto įvertinimas daugiau nei 30 procentų mažesne kaina, nei ją nustatė profesionalus atitinkamą kvalifikaciją turintis nekilnojamojo turto ekspertas, turėjo kelti abejonių antstoliui dėl turto vertės ir antstolis privalėjo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti (CPK 681 str. 1 d.). Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kad turtas (žemės sklypai Vilniaus mieste) būtų galėję nuvertėti, todėl, teismo nuomone, turtas buvo parduotas už netinkamą kainą, todėl atsisakytina tvirtinti pateiktus turto pardavimo iš varžytynių aktus (CPK 725 str. 4 d.). Dėl šių priežasčių teismas priėjo prie išvados, kad antstolis neteisėtai priėmė vykdyti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010-01-11 išduotą vykdomąjį raštą, nepagrindė iš varžytynių parduodamo turto vertės, o antstolio vykdymo procese priimti dokumentai- patvarkymai, neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų, todėl nebuvo laikytasi svarbiausių vykdymo proceso reikalavimų, o parduodant turtą iš varžytynių buvo padaryta esminių pažeidimų.
Šalies argumentai
Antstolis S. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį. Nurodo, kad antstolio S. M. kontorai buvo perduotas vykdyti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010-01-11 išduotas vykdomasis raštas Nr. 812V/2009 dėl skolos išieškojimo iš UAB „Jurolda“ išieškotojui AB SEB bankui, išieškojimą nukreipiant į įkeistą nekilnojamąjį turtą, parduodant jį iš varžytynių. 2010-07-26 įvykusių varžytynių metu buvo parduotas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, kurio bendras plotas 0,1263 ha, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal CPK 724 str. jis surašė turto pardavimo iš varžytynių aktus, kurie buvo pateikti teismui tvirtinti. Patvarkymai atitinka jų turiniui keliamus reikalavimus, tik byloje esantys patvarkymo egzemplioriai nepatvirtinti antspaudu. Teismas neatsižvelgė ir nevertino tos aplinkybės, kad antstolio patvarkymai, skirti proceso šalims, buvo išsiųsti ir įteikti su antspaudais, o be antspaudų esantys egzemplioriai palikti vykdomojoje byloje, prireikus šių dokumentų pagrindu daryti jų nuorašus. Byloje esantys patvarkymai, ant kurių nėra antstolio antspaudo, nepažeidžia byloje dalyvaujančių proceso šalių teisių ar interesų. Vieno iš patvarkymui keliamų rekvizitų nebuvimas negali būti traktuojamas kaip esminis pažeidimas, padarytas parduodant turtą iš varžytynių (CPK 725 str. 4 d. ). Vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui CPK 631 str. l d. 3 p. tvarka per įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti (CPK 631 str. 3 d.). Ši nuostata ir įstatyme numatytas trijų mėnesių apribojimas taikomas bendro pobūdžio vykdomiesiems dokumentams ir negali būti taikomas vykdomiesiems dokumentams, kuriuose išieškojimas yra nukreipiamas į įkeistą turtą, kuris yra parduodamas iš varžytynių. CPK 681 str. 1 d. nurodyta antstolio teisė, bet ne pareiga, turto vertei nustatyti skirti ekspertizę, jei kyla abejonių dėl turto vertės. Surašant turto arešto aktą, buvo atsižvelgta į vykdomosios bylos medžiagą, į anksčiau vykdytos vykdomosios bylos Nr. 0170/10/00095 medžiagą, VĮ Registrų centro pateikiamas nekilnojamojo turto objektų vidutines rinkos vertes, rinkos konjunktūros sąlygas turto arešto surašymo momentu, todėl abejonių dėl turto vertės, areštuojant skolininkui priklausantį turtą, nebuvo. Teismas, vertindamas vykdomosios bylos medžiagą, t. y. 2009-08-19 turto vertės nustatymo pažymą, visiškai neatsižvelgė, kad minėtas turto vertinimas buvo atliktas 2009 metais, t. y. kai šalyje nekilnojamojo turto rinkos sąlygos buvo palankesnės ir turto vertė tuo metu buvo žymiai didesnė. Teismas neatsižvelgė, kad 2010-01-19 antstoliui jau buvo pateiktas vykdyti Vilniaus miesto l-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010-01-11 išduotas vykdomasis dokumentas dėl turto pardavimo iš varžytynių ir tas pats skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas 2010-02-01 turto arešto aktu buvo įvertintas 6 750 000 Lt. Vykdant skolos išieškojimą, 2010-04-07 buvo paskelbtos nekilnojamojo turto pirmosios varžytynės (bendra parduodamo turto vertė 5 400 000 Lt), tačiau pastarosios paskelbtos neįvykusiomis, kadangi neužsiregistravo nei vienas pirkėjas, 2010-05-31 buvo paskelbtos nekilnojamojo turto antrosios varžytynės (bendra parduodamo turto vertė 4 050 000 Lt), tačiau ir jos paskelbtos neįvykusiomis, kadangi jose dalyvauti užsiregistravo tik vienas pirkėjas. Parduodant turtą už 4 050 000 Lt iš antrųjų varžytynių jis potencialių pirkėjų tuo metu nesudomino. Surašant turto arešto aktą skolininkas bei išieškotojas nedalyvavo, tačiau procesinis dokumentas su turto įkainojimu įstatymų nustatyta tvarka buvo išsiųstas proceso šalims ir joms įteiktas (CPK 604 str., 679 str.). Skundai dėl antstolio neteisėtų veiksmų teismui nebuvo pateikti. Pagal CPK 725 str. 4 d. varžytynių aktą atsisakoma tvirtinti, jeigu nustatomi pažeidimai, padaryti parduodant turtą iš varžytynių. Turto realizavimo tvarką reglamentuoja CPK XLIX skyrius. Teismas savo nutartyje nenurodė nei vieno šio skyriaus procesinių normų pažeidimo, parduodant turtą iš varžytynių, todėl teismo išvada, kad tokie pažeidimai buvo padaryti realizuojant įkeistą nekilnojamąjį turtą, yra nepagrįsta.
Išieškotojas AB SEB bankas atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir patvirtinti antstolio S. M. 2010-07-29 turto pardavimo iš varžytynių aktus Nr. 0170/10/00683 vykdomojoje byloje Nr. 170-683/2010. Nurodo, kad AB SEB bankas, remdamasis Kreditavimo sutartimi Nr. 1740711010324-04 bei tolimesniais jos pakeitimais ir papildymais, iki 2009-08-09 suteikė UAB „Jurolda" 13 140 000 Lt kreditą. Prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymui užtikrinti hipotekos lakštu 01/1/2007/0022289, be kito lakšte nurodyto nekilnojamojo turto, bankui buvo įkeistas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, hipotekos lakštu 01/1/2007/0023041, be kito lakšte nurodyto nekilnojamojo turto, bankui buvo įkeistas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Skolininkui nevykdant kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, Vilniaus miesto l-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2009-10-19 nutartimi nutarė išieškoti UAB „Jurolda" skolą AB SEB bankui ir priverstinai parduoti iš varžytynių skolininkui UAB „Jurolda“ nuosavybės teise priklausančius minėtus nekilnojamuosius daiktus. Siekdamas išsiieškoti įsiskolinimą iš įkeisto turto AB SEB bankas kreipėsi į antstolį. Tiek antstolio patvarkymai, tiek ir kiti raštai yra su antspaudais, todėl teismas neteisingai nurodė, kad nesilaikyta CPK 613 str. patvarkymams keliamų turinio ir formos reikalavimų. Iš gautų piniginių lėšų yra tenkinami kreditoriaus interesai, taip pat mažinamas ar visiškai padengiamas skolininko įsiskolinimas, dėl to formalūs trūkumai neturėtų pažeisti vykdymo procese susiklosčiusių santykių stabilumo. Vykdomojoje byloje, kurioje buvo prašoma patvirtinti pardavimo iš varžytynių aktą, išieškojimo santykiai susiklostė realizuojant hipoteka įkeistą turtą, šiems santykiams taikoma ne bendra CPK 631 str. 1 d. 3 p. įtvirtinta norma, o speciali CPK 558 str. norma, reglamentuojanti pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimą ir tenkinimą, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles. CPK 558 str. 5 d. nenustatyta teisės pakartotinai pateikti pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo įgyvendinimo terminų. Analogiškos nuomonės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-01-19 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2005, kurioje formuojama praktika ginčo klausimu. Nė viena iš šio proceso dalyvių neginčijo antstolio nustatytos nekilnojamojo turto vertės, nepateikė prieštaravimų dėl turto įkainojimo nei po 2010-02-01 turto arešto akto surašymo, nei po 2010-06-18 turto arešto akto surašymo, nei viena šalis neginčija varžytynių akto, t. y. šalys sutinka, kad turtas buvo parduotas už daikto vertę atitinkančią kainą. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad kaina, už kurią parduotas nekilnojamasis turtas, yra nepagrįstai maža, neatsižvelgė į visumą faktinių aplinkybių, kurios ir nulėmė būtent tokios kainos nustatymą. 2010-02-01 buvo surašytas turto arešto aktas, kuriuo antstolis nekilnojamojo turto (abiejų žemės sklypų) vertę nustatė 6 750 000 Lt. Varžytynės neįvyko, kadangi jose nedalyvavo nė vienas pirkėjas. Neįvykus minėtoms varžytynėms AB SEB bankui buvo pasiūlyta paimti iš varžytynių neparduotą turtą už 5 400 000 Lt kainą. Bankui atsisakius perimti turtą, buvo skelbiamos pakartotinės varžytynės, kuriose nekilnojamojo turto (žemės sklypų) pradinė kaina buvo nustatyta 4 050 000 Lt. Pakartotinės varžytynės neįvyko, kadangi jose dalyvavo tik vienas pirkėjas. AB SEB bankas atsisakė perimti nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus) už 4 050 000 Lt sumą. Bankas, pasinaudodamas savo kaip hipotekos kreditoriaus teisėmis, pakartotinai kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. 2010-06-18 turto arešto aktu antstolis nekilnojamojo turto žemės sklypų kainą nustatė 5 568 750 Lt. Atsižvelgiant į iki tol vykusius procesus, kurių metu nepavyko turto realizuoti dėl to, kad asmenys neišreiškia susidomėjimo varžytynėmis, jose nedalyvauja, antstolis nustatė mažesnę nekilnojamojo turto kainą, nei ji buvo nustatyta 2010-02-01 turto arešto akte. Nekilnojamasis turtas buvo realizuotas paskirtose varžytynėse daugiau nei 400 000 Lt didesnę kainą nei ji buvo nustatyta ankščiau neįvykusiose 2010-05-31 varžytynėse. Turto vertės pažyma neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str., todėl šis dokumentas neturi juridinės galios. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 681, 682 str. nuostatas. Ginčo dėl nekilnojamojo turto vertės nebuvo, nekilnojamojo turto vertė buvo nustatyta beveik keturis kartus didesnė nei VĮ Registrų centre nurodoma nekilnojamojo turto vertė. Pagrindo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti nebuvo. Vykdymo proceso dalyvių teisės nebuvo pažeistos, kadangi turto arešto aktai tiek skolininkui, tiek išieškotojui buvo įteikti paštu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai atmestini, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Byloje nustatyta, kad antstolis S. M. vykdo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010-01-11 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 812V/2009 dėl 13 414 997,48 Lt skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Jurolda“ (išieškotojas - AB SEB bankas). 2010-07-29 antstolis kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti 2010-07-26 turto pardavimo iš varžytynių aktus Nr. 0170/10/00683. 2010-07-26 turto pardavimo iš varžytynių aktuose Nr. 0170/10/00683 nurodyta, kad antstolis 2010-07-26 antstolio kontoroje iš pirmųjų varžytynių parduoda žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,1263 ha, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjui UAB „Litectus“ už 2 143 600 Lt, ir žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,1464 ha, esantį (duomenys neskelbtini), pirkėjui UAB „Litectus“ už 2 484 400 Lt. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010-09-16 nutartimi atsisakė patvirtinti antstolio 2010-07-26 turto pardavimo iš varžytynių aktus Nr. 0170/10/00683, kuriais buvo parduoti minėti žemės sklypai, ir pripažino varžytynes neįvykusiomis. Teismas konstatavo, kad išieškotojas neteisėtai pakartotinai 2010-06-17 pateikė vykdomąjį dokumentą vykdyti, o antstolis neteisėtai jį priėmė vykdyti (CPK 651 str.1 d., 3 d.); antstolis, priėmęs vykdyti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010-01-11 išduotą vykdomąjį raštą, parduodamų žemės sklypų vertei nustatyti nepasitelkė turto vertintojo ir pats nustatė turto vertę 2010-06-18 turto arešto akte nurodydamas, kad areštuotinų žemės sklypų, kurie parduoti iš varžytynių, vertė yra 5 568 750 Lt, tačiau byloje yra profesionalaus turto vertintojo nustatyta turto vertė, iš kurios matyti, kad parduodamų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė 2009-08-18 yra 8 046 000 Lt. Turtas pirmosiose varžytynėse buvo siūlomas pirkti už 4 455 000 Lt, t. y. beveik dvigubai pigiau, nei eksperto nustatyta turto rinkos vertė. Teismas nurodė, kad antstolio atliktas turto įvertinimas daugiau nei 30 procentų mažesne kaina, nei ją nustatė profesionalus atitinkamą kvalifikaciją turintis nekilnojamojo turto ekspertas, turėjo kelti abejonių antstoliui dėl turto vertės ir antstolis privalėjo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti (CPK 681 str. 1 d.). Teismas nustatė, kad turtas buvo parduotas už netinkamą kainą, todėl atsisakė tvirtinti pateiktus turto pardavimo iš varžytynių aktus (CPK 725 str. 4 d.). Antstolis S. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti šią teismo nutartį. Išieškotojas AB SEB bankas atskiruoju skundu taip pat prašo teismo nutartį panaikinti ir patvirtinti antstolio 2010-07-29 turto pardavimo iš varžytynių aktus Nr. 0170/10/00683. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kurių pagrindu atsisakyta tvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktus. Atskirieji skundai yra grindžiami tuo, kad vadovaujantis CPK 725 str. turto pardavimo iš varžytynių aktus teismas turi patvirtinti. Atskirieji skundai netenkintini, nes skolininkui iškelta bankroto byla ir turto pardavimo iš varžytynių aktai negali būti tvirtinami.
Pagal CPK 725 str. 6 d. turtas laikomas parduotas, kai įsiteisėja teismo nutartis, kuria patvirtintas varžytynių aktas. Tik teisėjo rezoliucija ar nutartimi patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas (CPK 725 str. 8 d.). Varžytynių aktų tvirtinimas yra skolininko turto realizavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2008). Byloje nustatyta, kad skolininkui UAB „Jurolda“ Vilniaus apygardos teismo 2011-05-03 nutartimi buvo iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2011-06-27, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2011-06-27 nutartimi paliko minėtą nutartį nepakeistą. Bankroto procedūrų paskirtis – apsaugoti nemokaus skolininko, nebegalinčio tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų, kreditorių teises ir teisėtus interesus. Priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas praneša raštu ne tik kreditoriams, bet ir teismui, nagrinėjančiam kitas bylas, kuriose dalyvauja bankrutuojanti įmonė, antstolių kontoroms, kurioms yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šios įmonės ar dėl jos turto arešto. Po to, kai įsiteisėja nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, taikomi Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. nustatyti draudimai, tarp kurių – draudimas vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo. Tokių draudimų tikslas – užtikrinti, kad pagal įstatyme nustatytą eilę ir tvarką būtų patenkinami visų, o ne pavienių kreditorių reikalavimai. Taip pat įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą skolininko valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą, kiti asmenys, iš jų antstolis, teismas, negali šio turto realizuoti. Įmonių bankroto įstatyme nenumatytos išimtys, kad iškėlus įmonei bankroto bylą ir įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, gali būti realizuojamas įmonės įkeistas turtas, jis neturi būti perduodamas administratoriui. Esant tokioms aplinkybėms varžytynių aktai negali būti tvirtinami, todėl atskirųjų skundų prašymai negali būti tenkinami. Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenagrinėja ir nepasisako dėl atskirųjų skundų argumentų, susijusių su antstolio parduoto turto nustatyta kaina, kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų antstolio CPK nuostatų pažeidimų.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.